Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovui M. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad šiuo metu atsakovas yra įkalintas įkalinimo įstaigoje, dėl karantino režimo sutuoktiniams nėra leidžiama susitikti, todėl jie negali kurti ir puoselėti šeimos santykių. Nei ieškovė, nei atsakovas neveikia vienas kito interesais, beveik nebendrauja, vienas kito nei morališkai, nei materialiai neremia, neturi bendrų interesų. Ieškovės nuomone, šeimos išsaugoti nėra galimybės, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad santuokoje nepilnamečių vaikų nesusilaukė, bendro turto ar kreditorinių įsipareigojimų santuokoje neįgijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

4. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

5. Įvertinus tai, kad atsakovas atsiliepimu sutiko su ieškiniu visiškai ir prašė jį tenkinti, teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

6. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

7. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).

8. Ieškovė teigia, kad nei ji, nei atsakovas neveikia vienas kito interesais, beveik nebendrauja, vienas kito nei morališkai, nei materialiai neremia, neturi bendrų interesų. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šalims sukurti šeimos santykių nepavyko, o bendra ateitis yra neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškinyje ir atsiliepime išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai jau kurį laiką kartu negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena kartu ir nesiekia sukurti santuokinio gyvenimo, abu sutinka dėl santuokos nutraukimo, sprendžia, jog šalys aiškiai išreiškė valią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, šalys aiškiai išreiškė valią dėl santuokos nutraukimo, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, L. E. ir M. E. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

10. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei L. E. paliktina santuokinė pavardė „E.“, atsakovui M. E., jo prašymu, paliktina santuokinė pavardė – „E.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

11. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

13. Nustatyta, kad gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami. Iš byloje esančių teismų informacinės sistemos Liteko antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad visos neįvykdytos šalių prievolės buvo įgytos iki santuokos sudarymo, todėl prievolių padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas ir toliau lieka asmeninėmis šalių prievolėmis.

Dėl nepilnamečių vaikų

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokoje šalys nesusilaukė vaikų, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, taip pat į tai jog atsakovas atsiliepimu sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti, todėl byloje ginčas nekilo, ieškovės naudai iš atsakovo nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

16. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 3,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. E. palikti pavardę – „E.“, atsakovui M. E. palikti pavardę – „E.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.