Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Joniškio r. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei nuteistojo D. M. apeliacinius skundus dėl Joniškio r. apylinkės teismo 2007-04-03 nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-27 apie 13.45 val. Livonijos g. 2, Joniškio m., pro neužrakintas duris įsibrovė į parduotuvės ,,Maxima X-842“ tarnybines patalpas – darbuotojų persirengimo kambarį, kur iš neužrakintos spintelės pagrobė G. P. priklausantį 300 Lt vertės mobilųjį telefoną Nokia 6030 su jame buvusiomis SIM kortelėmis - beverte ,,Ežio“ ir 30 Lt vertės ,,Tele-2“, tuo G. P. padarydamas 330 Lt turtinę žalą.

Joniškio r. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nuteistajam D. M. paskyrė neteisingą bausmę. Apelianto nuomone, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis aiškiai neatitinka nuteistojo asmenybės ir nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo D. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, D. M. turėjo būti paskirta artima LR BK 178 str. 2 d. sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Teismas D. M. paskyrė žymiai mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tokio paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio teismas nuosprendyje nemotyvavo. Prokuroras skundu prašo pakeisti Joniškio r. apylinkės teismo 2007-04-03 nuosprendį ir D. M. pagal LR BK 178 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 2 metams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai taikytas pagreitintas procesas, jo metu jis negalėjo apsiginti, rašyti prašymų, skundų, ginčyti byloje pareikštą civilinį ieškinį, pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad jis užsiregistravęs darbo biržoje, intensyviai ieško darbo, turi gyvenamąją vietą. Jam iš viso nebuvo suteikta galimybė nei susipažinti su visa bylos medžiaga, nei pasiruošti gynybai, su gynėju aptarti gynybos poziciją, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą. Apelianto manymu, jo veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., nes jis pagrobė turtą ne įsibrovęs į patalpą, o jau būdamas joje, be to, nebuvo ir jokio užrašo, kuris draustų įeiti į patalpą. Todėl jo veika turi būti perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 1 d. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Nuteistasis skundu prašo išsamiau išnagrinėti bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo Joniškio r. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis D. M. ir jo gynėjas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, Joniškio r. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio r. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamas Joniškio r. apylinkės teismo 2007-04-03 nuosprendis pakeistinas dėl nuteistajam D. M. neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą matyti, kad, kaip apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, teismas nuteistajam D. M. paskyrė neteisingą bausmę, kurios dydis aiškiai neatitinka nuteistojo asmenybės ir nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, ir nuosprendyje paskirtos bausmės dydžio visiškai nemotyvavo. Skirdamas nuteistajam D. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nesilaikė baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės, todėl D. M. paskirta bausme nerealizuojama LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis. D. M. padarė tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą, nors pagrobė nedidelės vertės turtą, tačiau įsibrovęs į patalpą, o tai rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą, nusikalto neišnykus teistumui, anksčiau yra teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje surinktų duomenų pakanka padaryti išvadai, kad D. M. neturi teigiamų socialinių ryšių, nusikaltimą padarė dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, įvykdytas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Tai parodo, kad teismas nepagrįstai, tinkamai neišanalizavęs nuteistojo veiką ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų, jam paskyrė žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad normalios tipinės bausmės pagrindiniu atskaitos tašku laikomas sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios bausmės vidurkis. Tik tokiu atveju bausmę galima individualizuoti tiek švelninimo, tiek griežtinimo linkme. Bausmė negali priklausyti nuo teisėjo savivalės, todėl reikia prisiminti, kad atsakomybės pagrindu yra padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybės bruožai ir kad santykinai apibrėžtoje sankcijoje kaip normali bausmė visuomet numatomas įstatymo nurodytos bausmės vidurkis, nustatantis būdingiausių veikos arba kaltininko asmenybės požymių baudžiamumą. Taigi teismas, pagal baudžiamosios normos sankciją parinkęs kaltininkui tinkamą bausmės rūšį, nustato ir tos bausmės rūšies vidurkį. Po to, individualizuodamas bausmę ir atsižvelgdamas į BK 54 str. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, nuo nustatyto bausmės vidurkio ją griežtina arba švelnina.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad D. M. yra recidyvistas, todėl, vadovaujantis BK 56 str. reikalavimais, jam pagrįstai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau apylinkės teismas nenurodė, kokiu pagrindu paskyrė bausmę žymiai mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Kaip jau nurodyta, D. M. padarė tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą, nusikalto neišnykus teistumui, anksčiau yra teistas dešimt kartų, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta – šios aplinkybės parodo, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti bausmę, žymiai mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nuteistajam D. M. už padarytą nusikaltimą skiriant artimą LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentus, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai taikytas pagreitintas procesas, todėl jis negalėjo apsiginti, rašyti prašymų, skundų, pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad jis užsiregistravęs darbo biržoje, intensyviai ieško darbo, turi gyvenamąją vietą, paneigia bylos medžiaga. Nuteistojo D. M. byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka nepažeidžiant šį procesą reglamentuojančių LR BPK nuostatų, egzistuojant visoms būtinoms jo taikymui sąlygoms. Šiuo atveju byla teisminga apylinkės teismui, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras nepraleido įstatyme nustatyto termino įteikti teismui pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, užtikrino D. M. , jo gynėjo, nukentėjusiosios dalyvavimą teismo posėdyje. Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo, teisėjui paklausus D. M. , ar jis supranta pareikštą kaltinimą, ar sutinka būti teisiamas tuoj pat, ar reikia laiko pasirengti gynybai, jis atsakė, kad kaltinimą suprato, laikas pasiruošti gynybai jam nereikalingas, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama tuoj pat (b.l. 55). Laikantis įstatymo reikalavimų, D. M. prieš teismo posėdį buvo įteiktas pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nuorašas, paskirtas gynėjas, teisiamojo posėdžio metu jam išaiškintos jo, kaip kaltinamojo teisės, sudarytos sąlygos jomis naudotis - reikšti prašymus, nuomonę nagrinėjamos bylos klausimais. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo byloje pareikšto nukentėjusiosios civilinio ieškinio, su juo sutiko, nors tokią galimybę turėjo. Tokiu būdu buvo užtikrintas jo teisės į gynybą realizavimas - teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, sudarytos galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo. Taigi, priešingai nei skunde nurodė apeliantas, nėra jokio pagrindo laikyti, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista.

Nuteistasis D. M. neginčijo svetimo turto pagrobimo fakto, tačiau neigė nustatytą jo veiką kvalifikuojantį požymį - įsibrovimą į patalpą - ir prašė veiką iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 1 d. Nuteistojo teigimu, jis pagrobė turtą ne įsibrovęs į patalpą, o jau būdamas joje, be to, nebuvo ir jokio užrašo, kuris draustų įeiti į patalpą. Teismų praktikoje kaip įsibrovimas kvalifikuotini atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama, pvz., tarnybinių patalpų. Šiuo atveju D. M. į parduotuvę pateko teisėtai, tačiau į tarnybines patalpas įėjo neturėdamas jokio teisėto pagrindo, jokių teisių į jas įeiti ir tai suprato. Tokiu būdu teismas pagrįstai nustatė, kad D. M. įvykdė vagystę įsibrovęs į patalpą, ir teisingai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d.

Nors apeliantas nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas bendrais pareiškimais dėl kaltės pripažinimo. Šiuo atveju tiek iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surinktos medžiagos, tiek iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčijo esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl nėra pagrindo jo deklaruojamą gailėjimąsi laikyti nuoširdžiu, ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Joniškio r. apylinkės teismo 2007-04-03 nuosprendį.

D. M. pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.