- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- eI-24-243/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01312-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- V. P., T. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Sandrai Knyzelienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir T. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2016 m. gegužės 27 d. sprendimų Nr. 30-SP9-10 ir Nr. 30-SP9-11 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. P. ir T. P. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. sprendimus Nr. 30-SP9-10 ir Nr. 30-SP9-11, kuriais jie ir jų nepilnametė duktė V. P. įpareigoti savanoriškai išvykti į Kazachstano Respubliką. Nurodo, jog yra Kazachstano Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje vykdantys verslą, įkūrę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tikslu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. liepos 30 d. sprendimu pakeitė jų turėtus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išdavė naujus leidimus laikinai gyventi, galiojančius dvejus metus, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. Nurodo, jog įmonė patyrė finansinių sunkumų, įsiskolino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atleido darbuotojus, tarp jų – ir T. P., o V. P. pajamos nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio sumažėjo nuo 1100,00 Eur iki 175,00 Eur. Nurodo, kad Migracijos departamentas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog jie nebeatitinka leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keitimo sąlygų ir padaręs nepagrįstą prielaidą, jog 2015 m. birželio 18 d. su prašymais pakeisti (atnaujinti) leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė fiktyvius dokumentus siekdami tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o ne realiai užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. balandžio 22 d. sprendimais Nr. (15/4-1)3I-533(00311) ir Nr. (15/4-1)3I-534(00312) panaikino jiems ir jų dukteriai išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2016 m. gegužės 27 d. sprendimais Nr. 30-SP9-10 ir Nr. 30-SP9-11 jie įpareigoti savanoriškai išvykti į Kazachstano Respubliką iki 2016 m. birželio 26 d. Pareiškėjų teigimu, sprendimai skuboti, nepagrįsti ir neproporcingi siekiamiems tikslams, pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Nurodo, jog grąžinimo į Kazachstano Respubliką procedūra pradėta dėl to, jog jie nebeturi galiojančių leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neatsižvelgta į tai, jog sprendimus, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi, jie buvo apskundę Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl sprendimai nebuvo įsigalioję. Argumentuoja, jog atsakovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priimti ginčijamus sprendimus. Pareiškėjų teigimu, jie turėjo teisėtą lūkestį įsikurti Lietuvos Respublikoje, vystyti verslą, investuoti ir kurti šeimą. Gyvendami Lietuvoje ne vienerius metus visą laiką elgėsi teisėtai, jų atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, draugų ir verslo partnerių yra vertinami kaip pavyzdingi, patikimi, socialiai palankiai vertinami asmenys, mokėję mokesčius Lietuvos Respublikoje ir įsilieję į visuomenę, o priėmus ginčijamus sprendimus jiems sudaromi esminiai trukdžiai plėtoti naujas verslo idėjas ir yra raginami išvykti iš Lietuvos pažeidžiant Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jie ketino užsiimti teisėta veikla ir buvo dalyviai įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Nurodo, kad Kazachstano Respublikos pilietei V. P. leidimas išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. šeimos susijungimo atvejis ir Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai. Atsakovo teigimu, Migracijos departamento 2016 m. balandžio 22 d. sprendimais Nr. (15/4-1)3I-533(00311) ir Nr. (15/4-1)3I-534(00312) panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog 2016 m. balandžio 29 d. gavus informaciją apie priimtus sprendimus privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-367 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), reikalavimus. Nurodo, jog vadovaujantis Aprašo 201 punktu, jeigu per 14 darbo dienų nuo Aprašo 196.1 punkte nurodyto sprendimo kopijos išsiuntimo dienos užsienietis migracijos tarnybai negrąžina jam išduoto leidimo laikinai gyventi arba jai nepraneša, kad šis sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas duomenis apie leidimo laikinai gyventi negaliojimą į sistemą įveda Aprašo 211 punkte nustatyta tvarka, prašyme įforminti leidimą pažymi, kad leidimas laikinai gyventi negrąžintas ir išsiunčia Aprašo 200.4 punkte nurodytą pranešimą savivaldybės seniūnijai ar kitam savivaldybės, kuriame jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administracijos padaliniui. Nurodo, jog pareiškėjai į Migracijos skyrių atvyko 2016 m. gegužės 27 d. Tuo metu atsakovai ir jų nepilnametė dukra Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128 straipsnio 1 dalimi, nenustačius 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aplinkybių, priimti ginčijami sprendimai grąžinti juos į užsienio valstybę. Pareiškėjai įpareigoti savanoriškai išvykti į Kazachstano Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 26 d.
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindu. Nurodo, jog pareiškėja T. P. ir jos nepilnametė dukra įpareigojimą yra įvykdžiusios ir išvykusios iš Lietuvos Respublikos 2016 m. rugpjūčio 2 d., o duomenų apie pareiškėjo V. P. išvykimą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamos bylos ginčas dalykas - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. sprendimų Nr. 30-SP9-10 ir Nr. 30-SP9-11 teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija su pakeitimas, galiojusiais nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.) patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog 2015 m. birželio 18 d. pareiškėjai, motyvuodami tuo, jog ketina užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdami šios bendrovės dalyviais (pareiškėja įmonės komercijos direktorė, pareiškėjas įmonės direktorius), padavė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjams ir jų nepilnametei dukteriai 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys iki 2017 m. rugsėjo 3 d.
Lietuvos Respublikos Migracijos departamento 2016 m. balandžio 22 d. sprendimais Nr. (15/4-1)3I-533(00311) ir Nr. (15/4-1)3I-534(00312) panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu. Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą ir nustatęs, jog pareiškėjai nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, įmonėje visą darbo dieną nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, nusprendė, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7401-189/2016, įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 31 d., konstatavo, jog nurodyti Migracijos departamento sprendimai, kuriais panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra teisėti ir pagrįsti. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatavo, jog pareiškėjai, pateikdami prašymus dėl leidimų laikinai gyventi pakeitimo, siekė formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, tačiau tikslo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje neturėjo.
Pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Įstatymo nuostata yra imperatyvi ir nesuteikia institucijai pasirinkimo galimybės. Panaikinus leidimą laikinai gyventi, priimamas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę. Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Priimant sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, atsižvelgiama į jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas), padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis) bei įvertinama, ar nėra Įstatymo 130 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant draudžiama išsiųsti ar grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams 2016 m. balandžio 22 d. panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjams teigiant, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu juos su Lietuvos Respublika siejo glaudūs ekonominiai ir socialiniai ryšiai, jie turėjo naujų verslo idėjų, buvo integravęsi į visuomenę, pažymėtina, kad šiems argumentams pagrįsti pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Tuos pačius teiginius pareiškėjai dėstė ir skunde, paduotame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ginčydami sprendimus, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi. Teismas vertino, jog teiginiai dėl veiklos perorientavimo, sudarytos investavimo sutarties, būsimos veiklos (planuojamo statyti vandens pramogų parko Klaipėdoje) yra nukreipti į ateitį, todėl, nagrinėjamo ginčo kontekste, teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjų teiginiai dėl teisėto lūkesčio įsikurti Lietuvoje, sėkmingo integravimosi taip pat nevertinti kaip turintys įtakos sprendimų, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi, teisėtumui. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti tuos pačius pareiškėjų dėstomus teiginius analizuojant ginčijamų sprendimų grąžinti pareiškėjus į Kazachstano Respubliką teisėtumą. Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjų vykdyta veikla, t. y. tikslo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje neturėjimas, patvirtina, kad pareiškėjų su Lietuvos Respublika nesieja glaudūs ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Iš nagrinėjamoje byloje ginčijamų sprendimų turinio ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog kompetentingas subjektas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius, vykdydamas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą, įvertinęs Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir nenustatęs Įstatymo 130 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant pareiškėjus būtų draudžiama grąžinti į Kazachstano Respubliką, priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais įpareigojo pareiškėjus savanoriškai išvykti į Kazachstano Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 26 d. Ginčijami sprendimai formos ir turinio požiūriu atitinka aukščiau nurodytus Įstatymo reikalavimus, atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimus, įpareigojančius pareiškėjus išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjams argumentuojant, jog priimant ginčijamus sprendimus neatsižvelgta į tai, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo apskųsti Migracijos departamento sprendimai, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi, pažymėtina, jog vadovaujantis Aprašo 197 punktu, užsieniečiui registruotu paštu arba elektroniniu paštu per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčiama sprendimo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi kopija su lydraščiu, kuriame nurodoma, kad užsienietis turi grąžinti leidimą laikinai gyventi gyvenamosios vietos migracijos tarnybai arba pranešti šiai tarnybai, kad sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jeigu per 14 darbo dienų nuo sprendimo kopijos išsiuntimo dienos užsienietis migracijos tarnybai negrąžina jam išduoto leidimo laikinai gyventi arba jai nepraneša, kad šis sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas į sistemą įveda duomenis apie leidimo laikinai gyventi negaliojimą, prašyme įforminti leidimą pažymi, kad leidimas laikinai gyventi negrąžintas (Aprašo 201 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjams elektroniniu paštu ir gyvenamosios vietos adresu siųsti 2016 m. balandžio 22 d. pranešimai Nr. (15/4-16)10K-16418 ir Nr. (15/4-16)10K-16419 su sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi kopijomis ir informacija, jog jie turi grąžinti leidimus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui arba pranešti, kad sprendimai apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš ginčijamų sprendimų grąžinti pareiškėjus į Kazachstano Respubliką turinio matyti, jog V. P., T. P. ir jų nepilnametei dukrai V. P. išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti 2016 m. balandžio 22 d., o 2016 m. gegužės 13 d., vadovaujantis Aprašo nuostatomis, leidimai laikinai gyventi paskelbti negaliojančiais. Tai reiškia, jog patys pareiškėjai Aprašo nustatyta tvarka ir terminu migracijos tarnybai negrąžino išduotų leidimų laikinai gyventi ir nepranešė, kad sprendimai apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nors būtent tokia pareiga aptartomis Aprašo nuostatomis nustatyta pareiškėjams. Šią išvadą patvirtina ir pačių pareiškėjų skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui byloje Nr. eI-7401-189/2016 nurodyta aplinkybė, jog 2016 m. balandžio 22 d. sprendimai, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi, jiems įteikti 2016 m. balandžio 30 d. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjai padavė 2016 m. gegužės 13 d., kuris, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, priimtas teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi. Iš atsiliepimo nagrinėjamoje byloje duomenų matyti, jog į Migracijos skyrių pareiškėjai atvyko 2016 m. gegužės 27 d., todėl iki pareiškėjų atvykimo į Migracijos skyrių, jiems kitokiu būdu nepranešus apie teismui paduotą skundą, atsakovui negalėjo būti žinoma apie pareiškėjų paduotą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo priimti sprendimus dėl pareiškėjų grąžinimo į užsienio valstybę Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrius tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl 2016 m. gegužės 27 d. priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus Nr. 30-SP9-10 ir Nr. 30-SP9-11, kuriuos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu (nagrinėjamoje byloje taikoma ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.).
Pareiškėjai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjų skundas atmestas todėl jie neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. sprendimų Nr. 30-SP9-10 ir Nr. 30-SP9-11 galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Teismo sprendimui įsiteisėjus naikintina pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjų V. P. ir T. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato dėl 2016 m. gegužės 27 d. sprendimų Nr. 30-SP9-10 ir Nr. 30-SP9-11 panaikinimo,
panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę įsiteisėjus teismo sprendimui.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.