- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-426-290/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad K. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 29 d., 2.31 val., (duomenys neskelbtini), sulaikytas policijos pareigūnų už administracinį teisės pažeidimą, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, išvadino juos įžeidžiančiais žodžiais ir bandė nuo jų pabėgti, tačiau buvo sulaikytas. Šiais veiksmais K. N. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016-03-21 nutarimu K. N. pripažino padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir nubaudė 100 eurų bauda.
Šalies argumentai
K. N. skundu prašo sumažinti jam paskirtą baudą iki minimalios nurodytos sankcijoje bei administracinės baudos mokėjimą išdėstyti per protingą ir proporcingą vienerių metų terminą. Skunde nurodo, jog jis yra mokinys, mokosi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje, antrame kurse, lanko popamokinę veiklą, sportuoja ir už treniruotes susimoka iš savo gaunamos stipendijos, gyvena su bedarbe mama bei jaunesniu broliu, yra nedirbantis, jį ir jo jaunesnį brolį išlaiko mama iš gaunamos socialinės pašalpos, o jis pats turi piniginių įsipareigojimų. Darbo susirasti negali, nes reikia mokytis ir laikyti egzaminus, todėl sunku sumokėti teismo paskirtą baudą. Mama jam nepaskolina, nes neturi iš ko, o su tėvu nebendrauja, tėvas alimentų nemoka. Jis neturi pažįstamų, kurie galėtų suteikti finansinę paramą, o paskolos gauti negali, nes turi neigiamą paskolų istoriją.
Motyvuojamoji dalis
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, jog teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą - baudą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Taigi matyti, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis, tačiau tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo.
Skundžiamu nutarimu K. N. už ATPK 187 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą buvo paskirta lengvesnė iš numatytų alternatyvių sankcijų – bauda ir aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai sutinka su tokia apylinkės teismo parinktos nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias nuobaudai skirti aplinkybes. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad parinkdamas nuobaudos rūšį pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją, rodo, jog ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str., pasiekti nebuvo, apeliantas išvadų iš baustumų nedaro, nes ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Medžiagoje nėra ir jokių kitų jį teigiamai charakterizuojančių duomenų (charakteristikų ir pan.). Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl padaryto pažeidimo K. N. gailisi, kas lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) bei įvertinęs neigiamus pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, padaryto pažeidimo pobūdį, pagrįstai K. N. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., skyrė administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Tokios K. N. paskirtos nuobaudos vertinti kaip aiškiai neteisingos ar neproporcingos ir ją švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu aukštesnės instancijos teismas turėtų keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutarimą, nėra išskirtinio pobūdžio ir nulemiančios kitokį teismo sprendimą dėl ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų realizavimo pažeidėjo atžvilgiu. Pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Skunde nurodytos aplinkybės labiau vertinamos, kaip pažeidėjo siekis palengvinti kilusius nepatogumus finansine prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad įstatymo nusižengimas pažeidėjui jau nebe pirmas, todėl atkreiptinas dėmesys, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kilę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei iš to galimas kilsiančias pasekmes jo atžvilgiu. Taigi, darytina išvada, jog skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu turėtų būti mažinama paskirta administracinė nuobauda, nėra pakankami.
K. N. skunde taip pat prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą. ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju nutarimą priėmė Kauno apylinkės teismas, kuriam toks prašymas nebuvo pateiktas, todėl ir toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ATPK 313 str. redakcijai, klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. N. prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis gali pateikti vietos mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 str. 1 d. 12 p.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pažeidėjui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą ir K. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.