Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-133-148/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
1S-133-148/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-133-148/2015
Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00681-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant R. M.,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Ž. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. gegužės 27 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 22 dieną, apie 21 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - už (duomenys neskelbtini) pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam F. Š. į veidą, dėl ko F. Š. griūdamas ant bordiūro susižalojo galvą, taip jam padarė pakauškaulio ir kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų kairės kaktinės - smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą smegenėlėse, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, muštinę žaizdą pakauškaulyje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

R. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2014 m. lapkričio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi R. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui nuo 2014 m. lapkričio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi R. Ž. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2014 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo teisėjo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi R. Ž. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2015 m. kovo 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nevedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, iki suėmimo mokėsi, baustas administracine tvarka, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. Ž. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį, suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Kaltinamasis nurodo, kad tokiu atveju jis pasižada nesislėpti nuo teismo, kitais būdais netrukdyti procesui, taip pat įsipareigoja tęsti mokslus.

Skunde kaltinamasis taip pat nurodo, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais jam buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, jis visada laikydavosi skirtų įpareigojimų, laiku atsižymėdavo probacijos tarnybos paskirtose įstaigose, nepadarė jokių administracinių teisės pažeidimų. Teismas į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad byloje esantys jo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra teigiami, Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad jokių nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi. Be to, pilnametystės sulaukė būdamas suimtas, todėl teismo motyvai, kad jis nevedęs, nedirba, yra nepagrįsti, nes jis tam buvo per jaunas, mokėsi Linkuvos gimnazijoje.

Teismas nurodo, kad jis bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau tai buvo išsigandusio žmogaus spontaniškas elgesys, kadangi vienas iš pareigūnų, tikriausiai juokaudamas, pasakė, jog atims iš kaltinamojo kelnes, kurias jis tuo metu mūvėjo, todėl jis, išsigandęs ir nepagalvojęs apie pasekmės, bėgo nuo pareigūnų. Tačiau nubėgęs tam tikrą atstumą, suprato, kad elgiasi blogai ir sustojo bei leidosi sulaikomas. Nors byloje nurodyta, kad jis priešinosi sulaikomas, tačiau taip pareigūnams turbūt tik pasirodė, nes jis buvo šoko būsenoje, išsigandęs.

Taip pat kaltinamasis nurodo, kad būnant suėmime, jam pasireiškė alergijos simptomai. Tardymo izoliatoriaus gydytojas jam paskyrė vaistus, tačiau vaistai jam nepadeda. Gydytojas nežino, nuo ko kaltinamajam alergija bei nurodė, kad ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat neturės galimybės nustatyti kokia tai liga ar alergija.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Ž. skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria R. Ž. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam R. Ž. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Privaloma suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiojo F. Š., liudytojų S. Š., I. K., P. B., D. J., D. A., paties kaltinamojo parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami iš esmės ir įrodymai nevertinami, nes tai bus padaryta baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas pratęsė R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. R. Ž. kaltinamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šią veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau byloje yra ir kitų įstatyme numatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis iki suėmimo mokėsi Linkuvos gimnazijos 2 klasėje, gyveno globos namuose, yra baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus (tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, vieną kartą už išžaginimą), naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad kaltinamasis vengė sulaikymo, bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų, pats kaltinamasis pripažino, kad jo brolis gyvena užsienyje. Kaltinamasis skunde teigia, kad jis nebėgo nuo policijos Pareigūnų, o pats sustojo, ir nesipriešino jiems, taip pareigūnams pasirodė dėl to, kad kaltinamasis tuo metu buvo šoko būsenoje. Šiuos skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti. iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad sulaikius R. Ž., jau jį vedant iš globos namų, išėjus į lauką, jis pradėjo muistytis, mosikuoti rankomis, buvo perspėtas, tačiau neklausė ir pradėjo bėgti, vienas pareigūnas pradėjo bėgti iš paskos, kitas vijosi automobiliu, kol nubėgus 2 kilometrus, kaltinamasis buvo sulaikytas laukuose, pargriautas ant žemės ir uždėti antrankiai, nes jis vis tiek muistėsi ir nepakluso pareigūnams (1 t. b. l. 13, 14). Tai paneigia skundo teiginius apie tai, kad jis pats sustojo ir leidosi sulaikomas, o pareigūnams tik pasirodė, kad jis priešinasi. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, R. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas sutinka su kaltinamojo skundo argumentais, kad teismo motyvai dėl to, kad jis nedirbo, darbo biržoje irgi neregistruotas bei kad jis nevedęs, yra netinkami. Šie teismo argumentai nelogiški, kadangi R. Ž. yra gimęs 1997-03-28, taigi pilnamečiu jis tapo tik prieš porą mėnesių, todėl tai, kad jis nevedęs, yra normalu, kaip ir tai, kad jis nedirba bei neregistruota darbo biržoje, nes kaltinamasis iki suėmimo mokėsi. Vis dėlto, šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai bei nepaneigia pagrįstai nustatyto suėmimo pagrindo.

Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad būnant suėmime, jam prasidėjo alergija, tardymo izoliatoriaus gydytojo skirti vaistai nepadeda, gydytojas nežino nuo ko kaltinamajam alergija, nėra galimybės atlikti tyrimus nei tardymo izoliatoriuje, nei laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suimtųjų sveikatos priežiūra yra grindžiama tais pačiais principais ir vykdoma tokia pačia apimtimi, kaip ir visų gyventojų. Jiems užtikrinamas tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsauga. Taigi teigti, kad kaltinamojo sveikata nebus tinkamai pasirūpinta, pagrindo nėra.

Kaltinamajam R. Ž. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. R. Ž. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl ją naikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas, nustatydamas kaltinamajam suėmimo terminą, nurodė suėmimo terminą skaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 27 d. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. lapkričio 27 d. (1 t. b. l. 144). Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. jam paskirtas suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 28 d. BPK 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, jį skaičiuojant nuo atitinkamo mėnesio 28 dienos. BPK 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. R. Ž. suėmimo terminas baigdavosi paskutinio mėnesio 28 dieną, taigi nuo šios dienos jis pagrįstai būdavo tęsiamas. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi R. Ž. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 28 d., reiškia būtent tą dieną suėmimo terminas ir pasibaigė ir būtent nuo tos dienos jis ir turėjo būti pratęstas. Šis skundžiamos nutarties netikslumas tikslinamas aukštesnės instancijos teismo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. Ž. skundą atmesti.

P. Š. apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį nurodant, kad suėmimo terminas R. Ž. skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 28 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė