Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. T. K. gerai nepažįsta, sutikdavo jį draugų kompanijoje. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis susipyko su broliu, dėl to ieškojo kur apsigyventi. Draugų klausinėjo gal kas nuomoja butą. 2025-06-17 T. K. jam pats pasisiūlė pagyventi pas jį. Jis iš karto sudvejojo, nes T. reputacija miestelyje nelabai gera, kadangi pastarasis nedirba, vartoja alkoholį ir yra konfliktinis. Tačiau jis jį nuramino ir pasakė, kad viskas bus gerai. 2025-06-17 jis suvežė visus savo daiktus į T. butą ir nuvažiavo į darbą. Grįžęs į po darbo apie 17.00 val. į butą patekti negalėjo, nes raktų nuo buto neturėjo, o T. girtas miegojo namuose užsirakinęs. Kol T. neprasiblaivė jis namo užeiti negalėjo. Apie 21 val. T. tėvas grįžo namo ir jį įleido į butą. Jis buvo supykęs ant T. dėl įvykusio, bet galvojo daugiau tokių incidentų nebus. Kitą dieną, t. y. 2025-06-18, vakare jis grįžo namo ir T. vėl namuose nebuvo, todėl jis patekti į namus negalėjo. Iš pažįstamų sužinojo, kad T. vartoja alkoholį kažkur Pilaitėje. Tą kartą T. namo grįžo taksi automobiliu, tačiau pinigų susimokėti už taksi neturėjo, todėl jam teko sumokėti. Jis T. sumokėjo 100 eurų už tai, kad pastarasis leido gyventi jo bute. Jis prašė T., kad tokie incidentai nesikartotų, nes po darbo jis nori pasilieti, o ne sėdėti prie namo ir laukti jo. T. jį patikino, kad tokių atvejų daugiau nebus. 2025-06-19 apie pietus jis T. paskambino, pasiteiravo ar viskas gerai. Pastarasis patvirtino, kad viskas gerai, paprašė, kad jis prieš darbo pabaigą jam paskambintų. Valandą iki darbo pabaigos jis paskambino T. Iš pokalbio suprato, kad T. neblaivus, jis aiškino, kad teks jo palaukti. Baigęs pokalbį jis parašė T., kad pastarasis jam grąžintų jo sumokėtus pinigus. T. jam pradėjo grasinti, sakė, kad jam čia blogai baigsis, kad jį sumuš, namus padegs, parduos jo daiktus į lombardą. Grįždamas namo jis galvojo, kad neras savo kompiuterio ir kitų vertingų daiktų. Atvažiavęs į T. butą jame rado pastarojo tėvą, todėl surinkęs savo daiktus išsikraustė iš T. buto ir apsistojo pas draugą. Renkant daiktus pastebėjo, kad dingo 80 eurų, kuriuos buvo palikęs tarp savo daiktu. 2025-06-19 vakarė buvo prie kebabines, kur sutiko pažįstamą O. Jie pabendravo. Po 10 min. atėjo T. Pastarasis jam pasakė, kad dabar pasikalbėsim. Jis atsakė, kad pakalbėsim. T. pradėjo kišt ranką į kišenę. Jis tai pamatęs pagalvojo, kad T. ištrauks peilį, dėl tuo sudavė jam į veidą delnu apie 2 kartus. T. kažkaip nukrito ant žemės. Atsikėlęs jis vėl artinosi prie jo su grasinimais, todėl jis jam sudavė dar apie 3 kartus. T. iš nosies bėgo kraujas. Jis nenorėjo toliau konfliktuoti, tačiau T. vis tiek ėjo link jo. O. jį išvežė, kad toliau nevyktų konfliktas. Prieš 4 dienas buvo sutikęs T. Pastarasis atsiprašinėjo, aiškino, kad buvo girtas ir pridarė nesąmonių, žadėjo grąžinti pinigus. Dėl tuo ką T. jam padarė jis pretenzijų neturi nori viską pamiršt. Pripažįsta, kad jis sudavė T., bet jis gynėsi nuo jo, nes yra įsitikinęs, kad jis būtu ištraukęs peilį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurią teismas pripažįsta įrodymais.

Apklaustas kaip liudytojas T. K. parodė, kad 2025-06-19 dieną jis praleido su draugu A., gyv. (duomenys neskelbtini). Dienos metu jie išgėrė alaus. Vakare jie sugalvojo nusipirkti kebabų „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prie (duomenys neskelbtini). Apie 19.15 val. jie nuėjo prie kebabinės. A. nuėjo į vidų, o jis liko lauke. Pamatė, kad keliu, kuris yra už kebabinės atvažiuoja jo pažįstamas O. Atpažino jo automobilį VW Passat. O. jam skolingas 60 eurų. Jis galvojo, kad gal pastarasis jam skolą atvežė, todėl nuėjo link jo. Nuėjęs maždaug apie 70 metrų už kebabinės pamatė, kad iš O. automobilio išlipo pažįstamas A. O. su A. nieko nesakę prišoko prie jo. O. kumščiu jam sudavė smūgį į veidą. Jis rankomis uždengė veidą ir pajuto, kad jie abu jį kumščiais pradėjo mušti. Jie sudavė apie 5 smūgius jam į galvą. Po to jis nukrito ant žemės. Kai gulėjo ant žemės jis dengė galvą, o jie toliau kumščiais daužė jam į galvą. Kiek tiksliai sudavė smūgių, jis nežino, bet galėjo būti suduota iki 20 smūgių. Kas ir kiek jam sudavė smūgių jis nežino, nes dengė veidą ir nematė. Kai vaikinai jį mušė jie jam nieko nesakė, jis jiems taip pat nieko nesakė. Po to kai jį sumušė pažįstami vaikinai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Į kurią pusę jie nuvažiavo jis nematė. Dėl suduotų smūgių jam buvo prakirsta nosis, todėl kraujavo, jam sumušė kairę akį, žandikaulį, dėl ko jis ištino. Jam skaudėjo. Jis sąmonės praradęs nebuvo. Atsikėlė, kai tik vaikinai nuo jo nuėjo į automobilį. Po įvykio jis striukės kišenėje pasigedo telefono Samsung A13, 60 eurų vertės. Telefonas buvo juodos spalvos. Telefono dokumentų jis neturi, jį pirko lombarde Kalvarijų turguje, Vilniuje. Telefone buvo įdėta Tele 2 Pildyk SIM kortelė abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad kai jį mušė telefonas jam iškrito iš kišenės, o po to jie jį kažkur numetė, kad neskambintų į policiją. Kad jie kraustytų jam kišenes jis nejuto. Kitoje striukės kišenėje buvo jo piniginė, ji įvykio metu nedingo. Kodėl O. su A. jį sumušė, jis nežino. Jis anksčiau dirbo su O., pastarasis jam liko skoloje 60 eurų. Paskutinį kartą su O. jis telefonu kalbėjo 2025-06-17. Tą kartą jis jam pasakė dėl skolos, kad jei neatiduos skolos gražiuoju, kalbės su juo kitaip. Išskyrus tą pasakymą daugiau jokių konfliktų nebuvo. Su A. jis nekonfliktavo anksčiau. Paskutines kelias dienas leido jam pas jį namuose pagyventi, nes A. neturėjo kur gyventi. Iki 2025-06-19 A. gyveno pas jį. 2025-06-19 dienos metu jis pamatė, kad pastarasis savo daiktus yra susirinkęs, todėl suprato, kad A. išsikraustė. A. daiktus susirinko kai jo nebuvo namuose. Nei O., nei A. telefonų numerių jis atmintinai neprisimena. Pas teismo med. ekspertą jis nevažiuos. Daugiau apie minėtą įvykį nieko paaiškinti negali.

Papildomai apklaustas liudytoju T. K. parodė, kad 2025-06-19 jis buvo neblaivus, todėl pasikarščiavo parašęs pareiškimą. Dėl to dabar labai gailisi, nes abu buvo geri. Išgėręs buvo agresyvus, todėl galėjo pats išprovokuoti konfliktą su A., bet faktas, kad jis jam trenkė į veidą. Kiek dabar atsimena O. sėdėjo automobilyje ir jo nemušė. Prieš pora dienų pakalbėjo su A. ir viską išsiaiškino. Nuo civilinio ieškinio jis atsisako, A. S. pretenzijų neturi.

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas T. K. parodė, kad 2025-06-19 apie 19.15 val. už (duomenys neskelbtini) jį sumušė du jam pažįstami asmenys – O. ir A. Jie jam kumščiais sudavė iki 20 smūgių į galvą bei tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Kodėl jie jį sumušė, jis nežino. Po to kai jį sumušė, O. ir A. automobiliu kažkur išvažiavo. Prašo ištirti šį įvykį.

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų įvykio vietoje nerasta bei nepaimta.

Apklaustas liudytojas O. G. parodė, kad 2025-06-19 susitiko su A. Turėjo susitikti ir su A., tačiau sužinojo, kad pastarasis yra su T., todėl jis kartu su A. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur atėjo A. su T. Aleksejus nuėjo į kebabinę kai pamatė, kad jis kartu su A., o T. ėjo link jų. T. buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, buvo labai agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis sėdėdamas automobilyje stebėjo kas vyksta. A. buvo išlipęs. T. su A. pradėjo kalbėtis. Jiems kalbant pamatė, kad T. pradėjo kišt kairę ranką į kišenę, pasakė, kad papjaus. Po to A. su T. pradėjo stumdytis ir muštis. Kiek kartų A. sudavė T. jis nežino, nematė. Jis išlipęs iš automobilio pradėjo vaikinus ramint. T. dar jam už rankos stvėrė, bet jis jam liepė paleist. T. kažką šukavo jiems bet jis paėmęs A. išvažiavo, kad neįvyktų didesnis konfliktas.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas BPC 2025-06-19 dienos skambučio garso įrašas, kurio ID 92396864535, skambučio pradžios laikas – 19.44 val., skambučio trukmė – 4 min. 49 sek. Pranešėjas T. K. nurodė, kad prieš 20 minučių gatvėje prie (duomenys neskelbtini) jį sumušė bei apvogė du pažįstami vyrai, kurie pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas nurodė, kad medikų pagalbos jam nereikia. Paaiškino, kad policijos pareigūnų lauks (duomenys neskelbtini).

2025-07-15 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BODY kamera padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše PSS-20250619-202223UTC+0300 užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka T. K., kuris nurodo, kad buvo sumuštas, nurodo, kad iš jo pavogė telefoną. Paaiškina, kad tai padarė jo pažįstami, bet nežino dėl kokios priežasties jie taip pasielgė. T. K. prie gimnazijos buvo su draugu. Kai draugas išėjo tada jį užpuolė. Taip pat, paaiškino, kad nežino ar telefonas iškrito iš kišenės, ar jį pavogė. Gali parodyti kur šie asmenys gyvena. Jį sumušusius vyrus pažįsta, nes pas juos dirbo, jie jam skolingi pinigų, konfliktų su jais neturėjo. Vaizdo įraše PSS-20250619-210753UTC+0300 užfiksuota kaip pareigūnai bendrauja su A. S., kuris paaiškina pareigūnams, kad T. K. dažnai pameta telefonus. Paaiškino, kad jo ieškoti jam nepadėjo. Vaizdo įraše PSS-20250619-211206UTC+0300 užfiksuotas Pareiškėjo bei A. S. blaivumo patikrinimas. A. S. nustatytas 3.30 prom. apsvaigimas. T. K. blaivumo patikrinimo metu nustatytas 1,61 prom. Apsvaigimas. Vyras nurodė, kad turi O. numerį, kurį padiktavo pareigūnams.

Iš byloje esančios VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2285/2025(01) matyti, kad T. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. T. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais. T. K. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į GMP 0883 025-06-19, 21:25 val. Sužalojimai, nustatyti T. K., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai. T. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. T. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimo lokalizacija nebūdinga griuvimui. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktu į dešinio kelio sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kelio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad T. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tikėtina, kad T. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be paties A. S. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam nežymų sveikatos sutrikdymą padarė A. S.; liudytojo O. G. parodymai; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, tyčia, nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus A. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas, turi galiojančių nuobaudų. Byloje nėra duomenų apie A. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą (kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam į galvos sritį), sukeltas pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

A. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam A. S. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skiri 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per vienerius metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.