Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-5741-797/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2-5741-797/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. 2-5741-797/2012
Procesinis sprendimas 113.1,116.4(S)ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei J. B., atsakovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų kaltei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškinį palaiko ir paaiškina, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CMS. Santuokoje gimusios dukros jau pilnametės. Nurodo, kad santuokoje gyvenimas iš pradžių buvo geras, bet po antros dukters gimimo, kuri gimė su rimtomis sveikatos problemomis, jos didžioji dalis laiko buvo skiriama jai ir tuo metu išryškėjo ir atsakovo netinkamas elgesys: jis sekdavo ieškovę, be pagrindo pavyduliaudavo, priekaištaudavo ir pamažu tai virto manija. Nebeliko artimo ryšio ir nuo 2011 m. gruodžio mėnesio nutraukė santuokinius ryšius ir nebeveda bendro ūkio. Neprašo termino susitaikyti, nes ji pavargo nuo sutuoktinio netinkamo elgesio ir nori santuoką nutraukti, nes nemato prasmės jos išsaugoti. Ieškovė iš dalies pripažįsta ir savo kaltę, kad nebuvo pakankamai kantri ir lojali sutuoktiniui, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Bendru sutarimu jiems nepavyko susitarti. Nurodo, kad dalintino turto neturi, išlaikymo sau neprašo, nes yra darbinga, kreditorių neturi. Prašo ieškinį tenkinti, nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, palikti santuokinę pavardę B. Tarpusavio išlaikymo neprašo priteisti, nurodo, jog kreditorių neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nes jis nesutinka išsituokti, nori gyventi santuokoje. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui advokatui, kadangi šiai dienai jis jo atsisakė, o ateityje toliau spręs dėl atstovavimo. Pateikė atsikirtimus, kuriuose nurodė, jog ieškinio pateikimas teismui buvo netikėtas ir nesuvokiamas, o to apsisprendimas vienintelis įmanomas motyvas santuokos nutraukimui gali būti noras gyventi su kuo nors kitu, bet ne su juo, tačiau įrodymų jis negali pateikti, bet dar norėtų susitaikyti ir gyventi santuokoje. Taip pat nurodė, kad 2005 m. dovanojo nekilnojamąjį turtą dukrai, kuri neįgali, todėl mano, kad tai galėjo būti ieškovės planas kaip neteisėtai ir nepagrįstai užvaldyti jam priklausantį turtą, iš kurio po santuokos nutraukimo jis gali būti neteisėtai iškeldintas. Taip pat nurodo, kad papildomai dokumentų pateikti neturi, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės.

Iš atsakovo atstovo prašymų negauta, pranešta tinkamai, todėl laikytina, kad atsakovas iš tikrųjų yra atsisakęs advokato paslaugų, todėl prašė bylą nagrinėti be jo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Pateikti dokumentai įrodo, kad šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (5-7 b. l.), nėra nepilnamečių vaikų, kreditorių neturi, išlaikymo iš atsakovo neprašo (1-2 b. l.).

Civilinio kodekso 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (Civilinio kodekso 3.26 -3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Atsakovo nesutikimas su ieškiniu daugiau paremtas materialiu pagrindu – turtu, nes jis išsako nuomonę, jog po santuokos gali būti iškeldintas iš dukrai priklausančio buto. Ieškovė teisme paaiškino, jog po santuokos nutraukimo, ji išeis gyventi pas motiną. Ieškovė pripažino, kad dėl santuokos nutraukimo yra abiejų šalių kaltė, įžvelgia ir savo kaltę dėl nesutarimų, bet nurodo, kad ir atsakovo netinkamas elgesys, įtakojo santuokos iširimą. Byloje pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įrodo, jog ieškovė 2012-07-09 kreipėsi į policiją dėl to, kad atsakovas ją įžeidinėjo, o atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad ieškovei išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ((duomenys neskelbtini) str., 10 b. l.). Šis nutarimas patvirtina ieškovės paaiškinimą dėl netinkamo atsakovo elgesio, dėl ko ji yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad nesutarimai tęsiasi po antros dukters gimimo, o šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio nuo 2011 m. pabaigos. Ieškovė nenori taikytis ir nurodo, kad santuoka yra iširusi. Atsakovas nors ir nurodo, kad nesutinka santuoką nutraukti, bet savo nesutikimą grindžia baime būti iškeldintam iš dukters buto.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai ir konfliktai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, šalys paskutiniu metu bendro ūkio nevedė, tarp šalių tvyro įtampa, pasireiškianti nepagarba vienas kitam (ir posėdžio metu, dėl ko teismas neskyrė termino susitaikyti), kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d. Įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to ieškinys tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes (Civilinio kodekso 3.61 str., 178, 185 str.).

Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270, 385 straipsniais, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59 - 3.61 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B. (Brasaitės), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant pavardes – B., B.

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėja Edita Kavaliauskienė