Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1313-990/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-23
Bylos Nr.
II-1313-990/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1313-990/2025

Teisminis procesas Nr. 4-68-3-01342-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei-Liobienei,skundą padavusiam asmeniui D. Z.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiajai specialistei J. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės J. I. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12918-2025, kuriuo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 60 eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. I., nustačiusi, kad 2025 m. birželio 2 d. 11.51 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. Z., vairuodamas transporto priemonę „BMW Z4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12918-2025 D. Z. skyrė administracinę nuobaudą – 60 eurų dydžio baudą (bylos lapai 5-7).

II. Skundo argumentai

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. Z. skundas dėl 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su paskirta administracinė nuobauda, kadangi skiriant administracinę nuobaudą nebuvo neatsižvelgta į tai, kad šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra įrengta pakankamai automobilių stovėjimo aikštelių; taip pat prie minėto namo yra ir kiti daugiabučiai namai, prie kurių taip pat nėra įrengta pakankamai automobilio stovėjimo vietų, dėl ko daugiabučių namų gyventojai (tarp kurių ir jis) yra priversti beveik kiekvieną dieną pažeisti automobilių stovėjimo taisykles. Jo manymu, nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas pažeidimas (kaip nurodė savivaldybės administracijoje), nėra įrodymas. Nuotraukose nėra užfiksuoti automobilių stovėjimą draudžiantys ženklai, nėra užfiksuotas ženklas, nurodantis, jog pažeidimo padarymo vieta būtų pėsčiųjų ar dviračių takas, taip pat neužfiksuota, kad automobilis stovėtų ant žalios vejos. Kadangi nusižengimas nėra užfiksuotas pareigūnų, pareiškėjas prašo įrodyti nuotraukų autentiškumą, t. y. įrodyti, kad nuotraukos nėra suklastotos (šiais informacinių technologijų laikais yra didelė galimybė sukompromituoti nepatinkantį asmenį ir šiam pakenkti) bei prašo panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti (bylos lapai 2-4).

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė J. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas yra teistas bei pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę „Tvarkau miestą“ 2025 m. birželio 2 d. buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas (registracijos Nr. 43004) su fotonuotraukomis dėl transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo neleistinoje vietoje (administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje). Pranešimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupėje buvo pradėtas tyrimas ir nustačius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo pradėta administracinė teisena. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas įvertino pranešimo ir nuotraukų leistinumą ir teisėtumą, pagrindo nepripažinti pranešimo ir fotonuotraukų kaip įrodymų nebuvo nustatyta. Asmuo, naudodamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos programėle, privalo save identifikuoti, nurodyti kontaktinius duomenis, patvirtinti fotonuotraukų autentiškumą bei informacijos teisingumą, todėl nėra pagrindo abejoti asmens pateiktu pranešimu ir fotonuotraukomis. Skundžiamu nutarimu D. Z. pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 150.5 punktą, kuris reglamentuoja, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas stovintis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad transporto priemonė stovi neleistinoje vietoje – ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje nustatyta, kad šaligatvis - tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Iš nurodytų sąvokų daroma išvada, kad nusižengimo vieta pagrįstai priskirtina šaligatviui, t. y. atlieka šaligatvio funkciją, kuriuo vaikšto žmonės. Skunde išdėstyta pozicija dėl fotonuotraukų autentiškumo, taip pat dėl nepakankamos automobilių stovėjimų aikštelių įrengimo šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertintina kaip asmens gyvybinė pozicija, kuri nešalina D. Z. administracinės atsakomybės.

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4. Teismo posėdžio metu D. Z. parodė, kad nusižengimo padarymo vietoje esanti aikštelė yra įrengta pačių gyventojų. Aikštelės danga yra iš plytelių, aikštelėje stovi automobiliai, ant žalios vejos automobiliai nebuvo statomi. Aikštelėje nėra ženklo, kuris draustų statyti automobilius, nurodytų pėsčiųjų taką. Aikštelė yra didelė erdvė, padengta plytelėmis, tačiau aikštelė nėra šaligatvis ar vaikų žaidimo aikštelė. Savivaldybė nėra sutvarkiusi, įrengusi įvažiavimų, todėl jis nežinojo, kad aikštelė yra 20 metrų pločio pėsčiųjų takas. Savivaldybės atstovai aiškina žinantys tą vietą. Administracinio nusižengimo byloje esančiose pranešėjos nuotraukose nesimato ženklo, kuris draustų stovėti automobiliams, pėsčiųjų, dviračių takų, taip pat nėra atitvarų. Nuotraukas užfiksavo ne pareigūnas, jis abejoja, ar nuotraukos yra įrodymas. Jis mano, kad pranešėjo identifikavimas nėra pakankamas pagrindas šio pateiktus duomenis pripažinti įrodymu; be to, šiuolaikinėse technologijose bet kokias nuotraukas galima pakoreguoti turint kažkokį interesą. Jis pats automobilio minėtoje aikštelėje nepastatė - automobilį galėjo pastatyti jo pusbrolis. Jis norėjo išsiaiškinti situaciją, todėl nepranešė apie asmenį, jo automobiliu padariusį nusižengimą. Anksčiau jis yra statęs automobilį minėtoje aikštelėje. Liudytojos jis nepažįsta.

5. Teismo posėdžio metu D. Z. kompiuteryje per internetinio puslapio „Google maps“ parinktį „Street view“ parodė įvažiavimą į aikštelę, kurioje stovėjo automobilis.

6. Teismo posėdžio metu I. L. parodė, kad ji gyvena netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ji yra daug kartų pranešusi apie neleistinoje vietoje pastatytus automobilius, t. y. ji nufotografuoja automobilį ir išsiunčia pranešimą. Ji siunčia pranešimus savivaldybei, kuri sprendžia, ar tai yra tinkama vieta automobilių statymui, ar ne. Konkretaus atvejo pakomentuoti ji negali, bet dažniausiai ji praneša apie ant šaligatvio pastatytus automobilius, automobiliu užstatytus pėsčiųjų taku, laiptus. Teritorija, padengta plytelėmis, nėra skirta automobilių važiavimui, stovėjimui. Ji negali pateikti įrenginio, kuriuo buvo padarytos nuotraukos, nes ji nėra susipažinusi su bylos medžiaga ir nežino, apie kurį atvejį kalbama. Ji niekada nėra mačiusi D. Z. (jo ji nepažįsta) ir neturi pagrindo šio apklabėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. D. Z. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

8. D. Z. nesutinka, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, teigdamas, kad automobilis buvo pastatytas aikštelėje, kuri, jo manymu, yra skirta automobilių statymui. Be to, D. Z. abejoja nuotraukų patikimumu, nesutinka dėl nuotraukų pripažinimo įrodymais, kadangi nuotraukas padarė ne pareigūnas ir nuotraukos gali būti suklastotos.

9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

10. KET 150.5 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

11. KET 3.16 punkte nurodyta, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.

12. SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje apibrėžta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos (šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas).

13. Teismas, susipažinęs su teismo posėdžio metu D. Z. per internetinio puslapio „Google maps“ parinktį „Street view“ parodyta vietos, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, aplinka, sutinka, kad nagrinėjamo įvykio vietoje nėra kelio ženklų, kurie draustų sustoti ir stovėti automobiliams, nurodytų automobilių statymo būdą, automobilių stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų ar dviračių taką, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi važiuojamosios kelio dalies ir pareiškėjo nurodyto įvažiavimo į teritoriją dangų tipas: važiuojamosios kelio dalies danga yra asfaltas, o įvažiavimo į teritoriją danga – plytelės; be to, minėtas įvažiavimas nuo važiuojamosios kelio dalies yra atribotas borteliais, kas reiškia, kad įvažiavimas į nagrinėjamą teritoriją nėra įrengtas ir ši teritorija nėra skirta automobilių eismui, taigi ir jų statymui. VĮ Registrų centro žemėlapyje „Regia“ yra užfiksuotas miesto planas, iš kurio taip pat matyti, kad nėra įrengtas įvažiavimas į nagrinėjamo įvykio vietą, o pati teritorija nepriskirta nei keliui, nei stovėjimo aikštelei. Tai, kad transporto priemonės į minėtą teritoriją įvažiuoja per nuo važiuojamosios kelio dalies borteliu atskirtą šaligatvį, automobilių statymo nagrinėjamoje teritorijoje nepateisina. Teismas pakartoja, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti, o kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose stovėti draudžiama, taigi D. Z., pastatęs automobilį šios administracinio nusižengimo teisenos metu nagrinėjamoje vietoje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

14. Spręsdamas, ar ne pareigūno padarytos nuotraukos gali būti pripažintos įrodymu, teismas pažymi, kad, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostata, administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta, be kita ko, gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, o vadovaujantis ANK 569 straipsniu, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjamu atveju I. L., prisijungusi prie programėlės „Tvarkau miestą“, patvirtino savo tapatybę, teismo posėdžio metu nurodė D. Z. nepažįstanti ir neturinti pagrindo jį apkalbėti; D. Z. taip pat nurodė I. L. nepažįstantis ir nežinantis, kodėl ši norėtų jį apkalbėti, taigi I. L. pateiktas pranešimas apie administracinį nusižengimą ir prie pranešimo pateiktos nuotraukos yra leistini įrodymai, įrodantys D. Z. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

15. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

16. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl D. Z. skirtinos administracinės nuobaudos dydžio, įvertino D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir D. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą D. Z. padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė laikėsi ANK numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių ir D. Z. skyrė administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatydama nežymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės J. I. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-12918-2025, kuriuo D. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 60 eurų dydžio bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko D. Z. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

D. Z. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės J. I. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12918-2025 netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas