Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Skovlita“, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Skovlita“ (toliau – ir UAB „Skovlita“; Bendrovė) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. ŽVP-176-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą nuosavybės teise valdomą 5,2877 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 140 Eur.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad, parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas), Susisiekimo ministerija 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2ZP-919 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ (toliau – ir pranešimas) žemės sklypo savininkę (atsakovę) informavo apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu žemės sklypo savininkė (atsakovė) taip pat buvo informuota apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą bei galimybę su parengta vertinimo ataskaita susipažinti. Pranešimas atsakovei siųstas registruota pašto siunta ir įteiktas.

NŽT direktorius 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1PV-27-(1.2 E.) Projektą patvirtino.

Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ 2024 m. liepos 24 d. parengtą Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 24-005RB (turto vertintojas J. V., nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000486; turto vertintojas T. B., nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000371; toliau – ir Vertinimo ataskaita) viso 5,2877 ha žemės sklypo rinkos vertė bei kiti patiriami turtiniai netekimai/nuostoliai yra 8 140,00 Eur.

NŽT direktorius Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, nustatė, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą dydis – 8 140,00 Eur iš jų: žemės sklypo vertė – 8 140,00 Eur; kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

Susisiekimo ministerijos 2024 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2ZP-7672 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ atsakovė buvo informuojama apie priimtą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kviečiama šį aktą pasirašyti. Atsakovė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodyta suma – 8 140,00 Eur 2025 m. kovo 26 d. buvo pervesta į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai atsakovė informuota Susisiekimo ministerijos 2025 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2ZP-614.

Pareiškėja mano, jog atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, kuris nustatytas Vertinimo ataskaitoje ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, yra teisingas, todėl prašo pareiškimą dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo atlyginimo dydžio nustatymo patenkinti.

Atsakovė UAB „Skovlita“ 2025 m. gegužės 6 d. atsiliepime nurodė, kad su kompensacijos suma nesutinka. Pagal rinkoje dirbančių UAB „HD Forest“ miškininkystės veiklos ekspertų vertinimą sklypo rinkos vertė 2025 m. sausio 1 d. buvo 12 000 Eur, t. y. 47 proc. didesnė, nei nustatė UAB „Inreal“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjos pareiškimu sutiko. Atsiliepime pateikė nuomonę, kad vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atlyginimo dydžio, nustatyto už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Nagrinėjamoje byloje teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjos Susisiekimo ministerijos pareiškimo dalį dėl NŽT 2024 m. lapkričio 19 d. akto Nr. ŽVP-176-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) teisėtumo patvirtinimo, leido įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Skovlita“ nuosavybės teise valdomą 5,2877 žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leido pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtrai.

Teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartis nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 1 d., 151 str., 152 str.).

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą, atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant vertinimo ataskaitą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vertinimo ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertė yra 8 140,00 Eur, kiti nuostoliai nenustatyti. Žemės sklypo vertė nustatyta taikant pajamų metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika). Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę (Metodikos 73 punktas). Nagrinėjamu atveju žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ atestuoti nekilnojamojo turto vertintojai J. V. ir T. B., parengdami 2024 m. liepos 24 d. Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 24-005RB (Vertinimo ataskaita). Nekilnojamojo turto vertintojo J. V. kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000486, išduotas 2023 m. spalio 3 d., nekilnojamojo turto vertintojo T. B. kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000371, išduotas 2007 m. vasario 28 d.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti Vertinimo ataskaitos turiniu.

Atsakovė 2025 m. gegužės 6 d. atsiliepime nurodė, kad su kompensacijos suma nesutinka, kad pagal rinkoje dirbančių UAB „HD Forest“ miškininkystės veiklos ekspertų vertinimą sklypo rinkos vertė 2025 m. sausio 1 d. buvo 12 000 Eur, t. y. 47 proc. didesnė, nei nustatė UAB „Inreal“. Tačiau jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių būtent tokią žemės sklypo vertę teismui nepateikė. UAB „HD Forest“ pateiktas dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu, kadangi jis pateiktas ne valstybine kalba, vertimo atsakovė teismui nepateikė. Taip pat nepateikė ir kitos Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, kurioje ginčo žemės sklypas būtų įvertintas kita verte.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai), (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai nustatytas 8 140,00 Eur atlyginimo dydis.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Skovlita“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 5,2877 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai), (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 140,00 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.