Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-06 · Byla Nr. Iv-658-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-06
Bylos Nr.
Iv-658-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00056-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Agnė Paškevičiūtė
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Iv-658-554/2013.Teisminio proceso Nr.3-62-3-00056-2013-1.Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai - A. B. ,pareiškėjos atstovei - advokatei Agnei Paškevičiūtei,

atsakovo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Nadeždai Loibienei,

nedalyvaujant pareiškėjos atstovo – Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies bei delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato:

1) 7270,88 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d.;

2) delspinigius, susidariusius už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. sausio 28 d., ir po 4,36 Lt už kiekvieną dieną nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėja skunduose (b.l. 4-6, 12-14, 44-46) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu ji ir pareiškėjos atstovė paaiškino, kad iki 2011-01-20 dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK) Kauno rajono policijos komisariato (toliau - Kauno r. PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados tyrėjos pareigose. Kauno apskrities VPK viršininko 2011-01-21 įsakymu Nr. 20-TE-51 „Dėl tarnybos eigos“ nuo 2011-01-20 buvo perkelta dirbti į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininko pareigas. Su šiuo įsakymu buvo supažindinta, eiti siūlomas pareigas sutiko, tačiau su Kauno apskrities VPK Komisijos struktūrinių padalinių personalo bei materialinio ir techninio aprūpinimo klausimams spręsti 2011-01-18 protokolu (toliau - Protokolas), kuriame buvo nuspręsti nemokėti jai didesnio atlyginimo, buvo supažindinta pasirašytinai tik 2011-02-04. Organizacinio poskyrio viršininko (struktūrinio įstaigos padalinio vadovo) pareigos yra laikytinos aukštesnėmis lyginant su policijos nuovados tyrėjo pareigomis, todėl pagal Vidaus tarnybos statuto 16 str. 8 d., perkėlus ją į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininko pareigas, jai turėjo būti mokamas didesnis darbo užmokestis. Apie savo teisių pažeidimą – nepadidėjusį atlyginimą, sužinojo po mėnesio nuo perkėlimo į kitas pareigas. Kauno rajono PK viršininkas žodžiu jai eilę kartų žadėjo išmokėti atlyginimo skirtumą, tačiau motyvavo lėšų stygium ir to pasėkoje padidintas atlyginimas jai nebuvo išmokėtas. Į atsakovą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo oficialiai kreipėsi 2012-12-18. Kauno apskrities VPK 2012-12-28 raštu Nr. 20-S-4273 netenkino jos prašymo. Šio atsakovo atsisakymo bei Protokolo neskundė teismui, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tarnautojų darbo užmokesčio bylose nėra būtina nuginčyti administracinį sprendimą. Taip pat pažymėjo, jog kreiptis į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo galima per bendrąjį Darbo kodekse įtvirtintą trijų metų terminą. Šio termino paduoti skundui nepraleido.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas – Kauno apskrities VPK atsiliepime į skundą (b.l. 22-23, 64-65) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2011-01-06 Kauno apskrities VPK buvo užregistruotas Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato viršininko tarnybinis 2011-01-05 prašymas Nr. 20-65-IL-39, kuriame jis prašė Kauno apskrities VPK viršininko komandiruoti pareiškėją, Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Raudondvario policijos nuovados tyrėją, į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinį poskyrį ir pavesti jai eiti poskyrio viršininko pareigas bei skirti priedą prie atlyginimo. Šis klausimas buvo svarstomas 2011-01-18 Kauno apskrities VPK Struktūrinių padalinių personalo bei materialinio ir techninio aprūpinimo klausimams spręsti komisijoje, kur buvo priimtas sprendimas - esant pareigūnės (pareiškėjos) sutikimui, siūlyti ją nukreipti į Kauno r. PK Organizacinį poskyrį ir laikinai pavesti vykdyti poskyrio viršininko pareigas, nemokant priedo prie atlyginimo. Šis sprendimas buvo įtvirtintas 2011-01-18 protokole Nr. 20-IL-43. Su šiuo protokolu pareiškėja buvo supažindinta žodžiu Kauno apskrities VPK Personalo skyriuje. Pareiškėja, susipažinusi su protokolu ir žinodama, jog jai nebus mokamas priedas prie atlyginimo, sutiko eiti Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininko pareigas ir tai patvirtino raštu savo 2011-02-04 tarnybiniame pranešime. Pareiškėja komisijos protokolo neapskundė, iš to seka, jog su priimtu sprendimu sutiko, todėl šiuo metu yra praleidusi skundo padavimo terminą, numatytą ABTĮ 33str. 1 d.. Į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininko pareigas pareiškėja perkelta Kauno apskrities VPK viršininko 2011-01-21 įsakymu Nr. 20-TE-51. Šias pareigas ji ėjo nuo 2011-01-20 iki 2012-09-04 ir pavestas pareigas vykdė tinkamai. Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo turi būti taikomas senaties terminas. Taip pat pabrėžė, kad reikalavimas priteisti delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą yra nepagrįstas, nes pavėlavime išmokėti šias išmokas darbdavio - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaltės nėra.

Pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad Kauno apskrities VPK 2011-01-06 gautas Kauno apskrities VPK Kauno r. PK viršininko 2011-01-05 tarnybinis pranešimas Nr. 20-65-IL-39, kuriame prašoma komandiruoti Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Raudondvario policijos nuovados tyrėją (pareiškėją) į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinį poskyrį bei pavesti jai eiti poskyrio viršininkės pareigas bei skirti priedą prie atlyginimo (b.l. 25). Kauno apskrities VPK Komisija struktūrinių padalinių personalo bei materialinio ir techninio aprūpinimo klausimams spręsti 2011-01-18 posėdžio protokole Nr. 20-IL-43 nutarė, esant pareigūnės (pareiškėjos) sutikimui, siūlyti ją nukreipti į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinį poskyrį ir laikinai pavesti vykdyti šio poskyrio viršininkės pareigas, nemokant priedo prie atlyginimo (b.l. 27). Kauno apskrities VPK viršininko 2011-01-21 įsakymu Nr. 20-TE-51 pareiškėja nuo 2011-01-20 išsiųsta dirbti į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinį poskyrį, jai pavesta eiti šio poskyrio viršininkės pareigas (b.l. 28). 2011-02-04 pareiškėja pateikė raštišką sutikimą eiti organizacinio skyriaus viršininkės pareigas (b.l. 26).

Dėl senaties taikymo.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatyto kreipimosi į teismą tvarkos, tame tarpe, ir įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą terminų. CK 1.124 str. bei Darbo kodekso 27 str. 1 d., 2 d. nustato, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas šiuo atveju reikalauja pareiškėjos reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog valstybės tarnautojų reikalavimams dėl išmokų, susijusių su tarnybos santykiais, taikomas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2005-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-638/2005 - Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8, 2006, p. 160-167; 2011-11-14 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011 - Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011, p. 318-325; 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1066/2009 ir kt.). Teismas pažymi, kad pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12- 20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Sužinojimo apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą diena laikoma su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo asmeniui diena (2013-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-164/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininkės pareigas buvo perkelta nuo 2011-01-20 (b.l. 28). Vadovaujantis Policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-21 įsakymu Nr. 5-V-143, 2 p., darbo užmokestis už praėjusį mėnesį policijos įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojas, dirbantiems pagal darbo sutartis, turi būti išmokamas kiekvieno kalendorinio mėnesio 3-10 dienomis. Nors administracinėje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio už 2011 metų sausio mėnesį išmokėjimą pareiškėjai, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisės normą, vadovaujantis principu, jog Kauno apskrities VPK, kaip viešo administravimo subjektas, privalo laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, teismas preziumuoja kad darbo užmokestį už 2011 metų sausio mėnesį pareiškėja gavo 2011 metų vasario 3-10 dienomis, į teismą teisminės gynybos kreipėsi 2013-01-28 (b.l. 4) - nepasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui nuo tos dienos, kai jai buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2011 metų sausio mėnesį. Akivaizdu, kad pareiškėja ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, ieškinio senaties terminas skundo padavimo teismui dieną 2013-01-28 nebuvo pasibaigęs. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo ir jo atstovės argumentai dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kurio 16 str. 5 d. numatyta, jog esant tarnybiniam būtinumui, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę laikinai perkelti pareigūną į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje. Vidaus tarnybos statuto 16 str. 8 d. taip pat imperatyviai nurodyta, jog laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas – mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias pareigūnas perkeltas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apskrities VPK viršininkas 2011-01-21 įsakymu Nr. 20-TE-51 perkėlė pareiškėją iš Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Raudondvario PN tyrėjos pareigų į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininkės pareigas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 16 str. 5 d. (b.l. 20). Pareiškėja buvo perkelta į aukštesnes pareigas – iš Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Raudondvario PN tyrėjos pareigų (Pareigybės lygis -B, kategorija – 7) į Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininkės pareigas (Pareigybės lygis – A, kategorija -11) (b.l. 15-17, 32-38), todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 16 str. 8 d., jai turėjo būti mokamas darbo užmokestis atitinkantis Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininkės pareigas. Teismui pateikti įrodymai patvirtina (šią aplinkybę pripažįsta tiek pareiškėja, tiek ir atsakovas), kad pareiškėjai nebuvo mokamas atlyginimas pagal Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Organizacinio poskyrio viršininkės pareigas, todėl per laikotarpį nuo 2011-01-20 iki 2012-09-04 pareiškėjai neišmokėta 7270,88 Lt darbo užmokesčio suma. Ginčo dėl pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio sumos dydžio byloje nėra (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą bei ginčo santykių teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 7270,88 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2011-01-20 iki 2012-09-02 yra pagrįstas, todėl tenkintinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.).

Teismas taip pat akcentuoja, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas kreipiasi į teismą su reikalavimu dėl atlyginimo už tarnybą bei kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų priteisimo, atskirų administracinių aktų ar procedūrų ginčijimas nėra būtinas, pakanka tokių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo kaip pagrindo pareikštam piniginiam reikalavimui (LVAT 2005-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-638/2005 - Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8, 2006, p. 160-167; 2009-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1253/2009, 2009-03-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-313/2009). Iš to seka, kad nagrinėjant ginčus dėl su tarnybos santykiais susijusių išmokų priteisimo, ginčui neturi juridinės reikšmės aplinkybė, jog neginčyti administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo apskaičiuotas (fiksuotas), pavyzdžiui, tarnybos Lietuvos valstybei stažas (LVAT 2009-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1253/2009; 2009-03-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-313/2009) ar administraciniai aktai, kuriais nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį (2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-638/2005 - Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8, 2006, p. 160-167). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo motyvai dėl privalomo Kauno apskrities VPK Komisijos struktūrinių padalinių personalo bei materialinio ir techninio aprūpinimo klausimams spręsti 2011-01-18 posėdžio protokolo Nr. 20-IL-43 nuginčijimo, laikytini nepagrįstais ir, tuo pačiu, nepakankami pareiškėjos skundui atmesti (ABTĮ 57 str.).

Dėl delspinigių priteisimo.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo delspinigius, susidariusius už laikotarpį nuo 2011-02-18 d. iki 2013-01-28 d. (sumoje 1778,74 Lt) bei po 4,36 Lt už kiekvieną dieną nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtinta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos. Pažymėtina, kad Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas taikomas ir valstybės tarnybos teisiniams santykiams. Vis dėlto, vadovaujantis nuoseklia Vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastarojo įstatymo nuostatos taikytinos tik tais atvejais, kuomet dirbančiam darbuotojui ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, tai yra, kai valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra nutrūkę (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2012-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2902/12, 2010-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-834/2010, 2010-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A662 - 877/2010). Administracinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja Kauno apskrities VPK viršininko 2013-06-27 įsakymu Nr. 20-TE-573 nuo 2013-06-26 atleista iš tarnybos (b.l. 69). Taigi, tarnybos teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo yra pasibaigę, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis ABTĮ 10 str. teismas pažymi, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad jeigu su darbuotoju nebuvo atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 141 str. 3 d., o ne delspinigiai (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/1999).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjos A. B. naudai 7270,88 Lt (septynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt litų, 88 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Kitoje reikalavimų dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius