Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos dramos teatro atstovei V. T., atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos atstovams E. Š. ir advokatei G. M., trečiajam asmeniui atsakovės pusėje I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos dramos teatro ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje I. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės 2012-05-10 nutarimą Nr. A-1-442/12, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti iš darbo Klaipėdos dramos teatro specialistę kanceliarijai I. S. (b. l. 4-6). Nurodė, kad Klaipėdos dramos teatre buvo keičiamas darbo organizavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus vertinimą, kuriame buvo nurodyta optimizuoti teatro organizacinę struktūrą, vadovo 2012-03-12 įsakymu patvirtintas naujas specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymas, specialistės kanceliarijai pareigas einanti trečiasis asmuo I. S. 2012-03-26 informavo teatro administraciją, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, todėl jai 2012-04-27 buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, 2012-04-27 buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti iš darbo I. S., nes ji yra Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyriaus pirmininkė, tačiau Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga nutarimu atsisakė duoti sutikimą. Teigia, kad atsakovė neduodama sutikimo peržengė savo kompetencijos ribas, tokiais savo veiksmais atimdama galimybę įstaigos vadovui įgyvendinti savo teises ir pareigas bei formuoti Klaipėdos dramos teatro etatų sąrašą. Ieškovo atstovė V. T. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 64). Paaiškino, kad po vidaus audito buvo daug pakeitimų struktūroje, buvo bandoma optimizuoti darbą, buvo panaikintas vieno vadovo pavaduotojo etatas, vienas vairuotojo etatas, buhalterijos padalinyje ketina naikinti ekonomisto etatą, vietoj 1 etato saugos specialisto liko 0,5 etato. Nurodė, kad specialisto kanceliarijai pareigos buvo artimiausios archyvaro atliekamoms funkcijoms, nes specialistas kanceliarijai turi tvarkyti dokumentus ir perduoti juos archyvui, todėl šiam darbuotojui ir buvo priskirtos archyvaro pareigos, taip pat atitinkamai padidintas algos koeficientas. Specialistas kanceliarijai registruoja gaunamus, išsiunčiamus raštus, rašo pasitarimų protokolus, siunčia paštą ir pan., darbo nėra daug, per dieną būna vienas kitas siunčiamas raštas, kai kuriomis dienomis apskritai nebūna siunčiamų dokumentų, taigi šios pareigos netrukdo atlikti ir archyvaro funkcijas.

Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28-29). Nurodė, kad ieškovas neteisingai traktuoja sąvoką „darbo sąlygų pakeitimas“, nes ne keičia darbo sutartį su I. S., o priskiria jai papildomas archyvaro pareigas. Ieškovas neįrodė, kad yra svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį su I. S. Be to, I. S. yra išrinkta teatro profsąjungos skyriaus pirmininke. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė G. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 64). Nurodė, kad sutikimo atleisti I. S. nedavė, nes įstatymas leidžia atleisti tik dėl svarbių priežasčių, o šiuo atveju nebuvo jokių struktūrinių pertvarkymų be archyvaro pareigybės panaikinimo, mano, kad trečiojo asmens siekia atsikratyti kaip nepageidaujamo darbuotojo, kuris yra profsąjungos atstovas. Atsakovo atstovas E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teatro vadovas nederindavo su profsąjungos atstovais darbo grafikų, kol ši informacija nebuvo perduota Valstybinei darbo inspekcijai ir nebuvo atliktas patikrinimas, po šių įvykių vadovas dar labiau ėmė daryti psichologinį spaudimą profesinei sąjungai, todėl buvusi profesinės sąjungos pirmininkė J. S. buvo priversta pasitraukti iš pirmininkės pareigų, o dabar jau bandoma atleisti iš darbo I. S..

Trečiasis asmuo I. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti (b. l. 44-45). Nurodė, kad jokie struktūriniai pertvarkymai Klaipėdos dramos teatre, kurie nurodomi kaip svarbi atleidimo iš darbo priežastis, nebuvo vykdomi, trečiajam asmeniui buvo primestos papildomos archyvaro funkcijos. Mano, kad tikroji atleidimo iš darbo priežastis yra jos dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje, darbuotojų – profesinės sąjungos narių interesų gynimas, dėl ko kilo konfliktas su darbdavio atstovais. Be to, nurodė, kad jos darbo vieta yra teatro vadovo priimamasis, kurio, atsižvelgiant į jos pareigas ir darbo specifiką, ji negali darbo metu palikti, teatro archyvas įrengtas kitoje pastato dalyje, todėl jai norint tvarkyti archyvą tektų dirbti po darbo, t. y. nuolat dirbant viršvalandžius be jokių papildomų apmokėjimų, taip pat, norint atlikti archyvaro funkcijas, reikalingos papildomos žinios, o jokių nurodymų ar pasiūlymų dėl mokymo iš darbdavio negavo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti (b. l. 64). Paaiškino, kad ji gina darbuotojų interesus, todėl mano, kad atleidimas nesusijęs su jos atliekamomis darbo funkcijomis.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Klaipėdos dramos teatro ir I. S. 1997-02-10 sudaryta darbo sutartis Nr. 33, pagal kurią I. S. priimama į sekretorės – reikalų tvarkytojos pareigas už darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, t. y. du kartus per mėnesį mokamas darbo užmokestis, koeficientas 3,1 (b. l. 30-31), darbo sutartis 2006-10-01 pakeista – koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, padidintas iki 8,5, 2009-02-01 koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, padidintas iki 9,6, 2009-04-01 pakeistos pareigos į specialistės kanceliarijai pareigas ir koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, padidintas iki 10,5 (b. l. 32). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2010-12-21 įsakymu Nr. P-117-(2.1) patvirtino specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymą, pagal kurį šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos: tvarkyti gautą korespondenciją, registruoti, nukreipti padalinių vadovams ar atsakingiems už užduočių vykdymą darbuotojams, kontroliuoti atsakymų į gautą korespondenciją terminus, vesti gaunamos ir siunčiamos korespondencijos, vidaus dokumentų apskaitą pagal patvirtintą dokumentacijos planą ir t. t. (b. l. 11-13). Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius 2011-07-29 atliko Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimą, kurio metu padarė išvadas, jog teatre veikianti aktorių apmokėjimo ir skatinimo sistema ydinga, kadangi ji neužtikrina aktorių motyvacijos intensyviau dalyvauti kūrybinėje veikloje, kitų teatro darbuotojų skatinimas taip pat turi trūkumų, teatro organizacinė struktūra nėra optimali, darbo užmokesčio fondo lėšos naudojamos netaupiai ir neracionaliai, nustatyti neteisėti valstybės biudžeto lėšų naudojimo atvejai (b. l. 71-75). Klaipėdos dramos teatro vadovo 2011-12-27 įsakymu Nr. P-265-(2.1) Dėl komisijos sudarymo buvo sudaryta komisija iš darbuotojų atstovų ir darbdavio atstovų pateikti pasiūlymus dėl 2011-07-29 vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, susijusių su Klaipėdos dramos teatro personalu įgyvendinimo, taip pat dėl Klaipėdos dramos teatro struktūrinių pertvarkymų galimybių svarstymo (b. l. 81). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-01-16 raštu Nr. R2-24 kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyrių su prašymu pateikti pasiūlymus dėl 2011-07-29 vidaus audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo (b. l. 84), į kurį Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyrius 2012-01-30 raštu atsakė ir nurodė, kad darbo aplinka ir darbo santykiai priklauso nuo įstaigos vadovo valios, dėl teatro struktūrinių pertvarkymų, darbuotojų skaičiaus mažinimo ir pan. buvo pasiūlyta konsultuotis atskirame komisijos posėdyje (b. l. 85). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 įsakymu Nr. P-57-(2.1) Dėl Klaipėdos dramos teatro vadovo 2012-01-02 įsakymo Nr. P-1-(2.1) „Dėl Klaipėdos dramos teatro etatų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė Klaipėdos dramos teatro etatų sąrašą, t. y. panaikino archyvaro etatą, pakeitė specialisto kanceliarijai ir literatūrinės dalies vedėjo atlyginimo koeficientus (b. l. 98). G. G., užėmęs Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjo ir archyvaro pareigas, 2012-03-12 pateikė prašymą atleisti jį iš archyvaro pareigų nuo 2012-03-29 paties prašymus (b. l. 79), Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 įsakymu Nr. P-56-(2.1) šį prašymą tenkino ir G. G. atleido iš archyvaro pareigų (b. l. 78). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 įsakymu Nr. P-58-(2.1) pakeitė tarnybinių atlyginimų koeficientus – nutarta nuo 2012-03-30 literatūrinės dalies vedėjui G. G. koeficientą padidinti iki 17,0, ir specialistei kanceliarijai I. S. koeficientą padidinti iki 11,4 (b. l. 93). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 įsakymu Nr. P-60-(2.1) pripažino netekusiu galios 2010-12-21 įsakymą Nr. P-117-(2.1) bei patvirtino specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymą, pagal kurį šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos buvo papildytos: rengti dokumentų ir bylų apskaitos dokumentų projektus, teikti derinti juos įstaigos dokumentus kaupiančiam valstybės archyvui, užtikrinti, kad į archyvą priimami dokumentai būtų atrenkami, sutvarkomi, komplektuojami, naudojami ir liktų saugūs, sukurti jų registrą, priimti įstaigos struktūriniuose padaliniuose sudarytas bylas ir tvarkyti jų apskaitą ir t. t. (b. l. 14-16). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 raštu Nr. R2-108 kreipėsi į I. S. su prašymu iki 2012-03-29 raštu informuoti, ar ji sutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (b. l. 17). I. S. 2012-03-26 atsakydama į 2012-03-12 raštą Nr. R2-108 informavo, kad nesutinka su pakeistomis darbo sąlygomis, ir mano, kad archyvaro funkcijos ir toliau turėtų išlikti kaip atskira pareigybė (b. l. 18). Klaipėdos dramos teatros vadovas 2012-04-27 raštu Nr. R2-167 informavo specialistę kanceliarijai I. S., jog darbo sutartis su ja bus nutraukta nuo 2012-06-29, jai bus išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka bei informavo apie esančias laisvas darbo vietas, kurias, jei pageidauja, galėtų užimti (b. l. 20-21). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-04-27 kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą su prašymu Nr. R2-168 duoti sutikimą atleisti iš darbo Klaipėdos dramos teatro specialistę kanceliarijai I. S. (b. l. 8). Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos taryba 2012-05-10 nutarimu Nr. A-1-442/12 nutarė netenkinti Klaipėdos dramos teatro vadovo prašymo ir neduoti sutikimo atleisti I. S. iš darbo, motyvuojant tuo, kad vadovas sąmoningai panaikino archyvaro 0,5 etato pareigybę, siekia primesti papildomas šios pareigybės funkcijas specialistei kanceliarijai I. S. tikslu, kad ji nespės kokybiškai atlikti pagrindinio savo darbo ir papildomų archyvarui priskirtų funkcijų, tai yra papildomas darbas, o ne darbo sutarties sąlygų pakeitimas, be to, vadovas neatsižvelgė į darbuotojos socialinę padėtį (b. l. 9-10).

Ieškovas prašo panaikinti atsakovės nutarimą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti iš darbo Klaipėdos dramos teatro specialistę kanceliarijai I. S.. Nurodo, kad atsakovė neduodama sutikimo peržengia savo kompetencijos ribas, tokiais savo veiksmais atimdama galimybę įstaigos vadovui įgyvendinti savo teises ir pareigas bei formuoti įstaigos etatų sąrašą. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad nutarimas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti darbuotoją yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo I. S., dirbanti Klaipėdos dramos teatro specialiste kanceliarijai, yra išrinkta Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyriaus pirmininke. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė ir kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Šios normos yra papildomos profesinių sąjungų renkamųjų organų narių teisių garantijos už prisiimtą papildomą riziką. Šios garantijos nėra absoliučios, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbdaviui numatyta teisė teismo tvarka ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narį. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis iš esmės pažeidžia jo interesus (DK 134 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad, kadangi I. S. yra profesinės sąjungos pirmininkė, Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-04-27 kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą atleisti ją iš darbo, tačiau Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos taryba 2012-05-10 nutarimu šio prašymo netenkino ir sutikimo nedavė. Teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą panaikinti profesinės sąjungos nutarimą atsisakyti duoti sutikimą atleisti profesinės sąjungos renkamojo organo narį, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti: darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą, ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą bei darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti profesinės sąjungos renkamojo organo narį, neturi nagrinėti galimo būsimo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukoil Baltija“ v Kauno apskrities profesinė sąjunga, trečiasis asmuo I. J., bylos Nr. 3K-3-248/2012).

Nei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant profesinių sąjungų renkamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komitetą, iš esmės paliekant tai klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai. Vis dėlto atsisakymui nėra suteikiamas absoliutus pobūdis, nes jis gali būti teismo panaikintas. Šiam rezultatui pasiekti įstatymas nustato darbdavio pareigą įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodyti darbdavio intereso esminio pažeidimo faktą yra darbdavio, t. y. ieškovo, pareiga (CPK 178 straipsnis).

Ieškovo atstovė V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad po vidaus audito buvo daug pakeitimų struktūroje, buvo bandoma optimizuoti darbą, specialisto kanceliarijai pareigos buvo artimiausios archyvaro atliekamoms funkcijoms, todėl šiam darbuotojui ir buvo priskirtos archyvaro pareigos. Trečiasis asmuo I. S. buvo supažindinta su pareigybės aprašymų pakeitimais, buvo informuota apie atsiradusias papildomas funkcijas, tačiau nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Ieškovo atstovė paaiškino, kad pažeidžiami darbdavio interesai, nes įstaigai reikalingas vienas asmuo, kuris atliktų visas pakeistos specialisto kanceliarijai pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o trečiasis asmuo šių funkcijų atlikti nesutinka. Atsakovo atstovai ir trečiasis asmuo teigia, kad fiziškai nėra galimybės nustatytu darbo laiku ir nedirbant viršvalandžių atlikti ir specialisto kanceliarijai, ir archyvaro funkcijas, nes abiejų pareigybių darbo vietos yra skirtingose pastato dalyse, archyvas netvarkingas, nesurašyti perdavimo aktai ir pan., todėl mano, kad ieškovo interesai nėra pažeidžiami, priešingai, yra bandoma susidoroti su trečiuoju asmeniu tuo pagrindu, jog ji atstovauja darbuotojų interesus ir yra profesinės sąjungos pirmininkė. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius atliko Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimą, po kurio Klaipėdos dramos teatrui buvo pateiktos rekomendacijos peržiūrėti darbuotojų, dirbančių 1,5 etato, realų darbo krūvį, faktiškai atliekamus darbus ir siekiant optimizuoti administracijos struktūrą pagal galimybes apjungti jų vykdomas pareigybes vienos pareigybės, t. y. 1 etato, apimtyje, sumažinti vadovo pavaduotojų skaičių, patvirtinant vieno pavaduotojo pareigybę, spręsti pareigybių, kurių epizodiškai atliekamas funkcijas galima būtų įsigyti rinkoje, būtinumą arba minimizuoti jų skaičių, darbo laiko apimtis, atsisakyti atskiros darbų saugos pareigybės, priskiriant minėtą funkciją kitai pareigybei arba minėtai pareigybei suteikiant 0,5 etato darbo krūvį, minimizuoti vairuotojų pareigybių skaičių ir t. t. (b. l. 75). Pagal byloje esančius 2010-12-30 ir 2012-01-02 Klaipėdos dramos teatro įsakymu patvirtintus Klaipėdos dramos teatro etatų sąrašus matyti, jog panaikintas vieno vadovo pavaduotojo etatas, darbų saugos ir sveikatos specialisto darbo funkcijos sumažintos iki 0,5 etato, vairuotojų etatai iš 0,5 ir 3,0 etatų liko 1,0 ir 2,0 etato, pakeistos jų funkcijos, t. y. vietoj dviejų vairuotojų, liko vienas vairuotojas, o kitas tiekėjas – vairuotojas, taip pat panaikinta archyvaro pareigybė (b. l. 90-92, 95-97). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas, atsižvelgdamas į vidaus audito rekomendacijas vykdo struktūrinius vidaus pertvarkymus. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pertvarkymai tik pradėti vykdyti, procedūros dar nėra baigtos, toliau ieškoma būdų kaip optimizuoti įstaigos veiklą, pavyzdžiui, svarstoma galimybė buhalterijos padalinyje panaikinti ekonomisto etatą, jos funkcijas priskiriant buhalteriui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nevertina ieškovo vykdomų struktūrinių pertvarkymų pagrįstumo ar jų naudos ieškovo finansinei padėčiai, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo struktūroje vykdomos permainos, siekiant optimizuoti darbą, perskirstyti funkcijas, sumažinti etatų skaičių ir taip pagrįstai ir ekonomiškai panaudoti ieškovui kaip biudžetinei įstaigai skiriamas lėšas. Įvertinus 2010-12-21 ir 2012-03-12 Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymais patvirtintus specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymus bei 2011-03-07 Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymu patvirtintą archyvaro pareigybės aprašymą, nustatyta, kad ne visos prieš tai archyvarui priklausiusios funkcijos buvo perduotos vien tik specialistui kanceliarijai, neperduotos tokios funkcijos kaip dokumentų būklės kontrolė, archyvo patalpų priežiūra, siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos dokumentų saugumui palankios sąlygos, archyvo patalpų priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi kontrolė, dalyvavimas nustatant archyvinių dokumentų vertingumą, dalyvavimas darbo grupių ir komisijų veikloje, pasitarimuose dokumentų apskaitos klausimais, ir pan. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šios funkcijos buvo perduotos kitiems darbuotojams, o specialistui kanceliarijai priskirtos tik tos funkcijos, kurios tiesiogiai siejasi su jo atliekamu darbu, t. y. dokumentacijos tvarkymu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, papildžius specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, taip pat padidintas specialisto kanceliarijai tarnybinio atlyginimo koeficientas. Taigi tai, kad trečiasis asmuo nesutiko atlikti papildomų jai pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų už papildomą darbo užmokestį, nesudaro pagrindo teigti, jog trečiąjį asmenį siekiama atleisti formaliais pagrindais ir, atsižvelgiant į byloje nustatyta aplinkybes, darytina išvada, kad, atsakovei atsisakant duoti sutikimą atleisti iš darbo trečiąjį asmenį, ieškovo kaip darbdavio interesai yra pažeidžiami, nes užkerta kelią įgyvendinti ieškovo teises ir pareigas, t. y. turėti darbuotoją, kuris atliktų visas pagal pareigybės aprašymą priskirtas funkcijas, vykdyti įstaigos struktūrinius pertvarkymus, kuriuos rekomendavo vykdyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius, ir optimizuoti įstaigos darbą.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo, būtina įvertinti ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą. Pažymėtina, kad darbdavio, t. y. ieškovo, prašymą nagrinėjantis atitinkamas subjektas, t. y. atsakovė, ne tik turi laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nuspręsti per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą pateikti raštu), bet savo nesutikimą turi motyvuoti. Atsakovas nutarimą atsisakyti duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo motyvavo tuo, kad vadovas sąmoningai panaikino archyvaro pareigybę, siekdamas primesti papildomas šios pareigybės funkcijas specialistei kanceliarijai I. S. tuo tikslu, kad ji nespės kokybiškai atlikti pagrindinio savo darbo ir papildomų archyvarui priskirtų funkcijų, tai yra papildomas darbas, o ne darbo sutarties sąlygų pakeitimas, be to, vadovas neatsižvelgė į darbuotojos socialinę padėtį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai papildomai paaiškino, kad trečiąjį asmenį siekiama atleisti iš darbo ieškant formalių pagrindų, kai tikroji atleidimo priežastis yra tai, jog trečiasis asmuo yra profesinės sąjungos pirmininkė ir aktyviai gina darbuotojų interesus. Nurodė, kad su prieš tai buvusia profesinės sąjungos pirmininke J. S. buvo pasielgta taip pat, ji buvo vadovybės priversta pasitraukti iš pirmininkės pareigų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vidinė struktūra realiai, o ne formaliai, yra pertvarkoma, ieškoma būdų optimizuoti darbą ir ekonomiškai naudoti kaip biudžetinei įstaigai skiriamas lėšas. Be to, šalių atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvusi profesinės sąjungos pirmininkė J. S. vis dar dirba Klaipėdos dramos teatre ir dalyvauja profesinės sąjungos veikloje (b. l. 83, 85), taigi atsakovės argumentai, kad su trečiuoju asmeniu I. S. siekiama susidoroti asmeniškai kaip su profesinės sąjungos ir darbuotojų atstove, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo atstovė advokatė G. M. pateikė teismui dokumentus, kuriais grindžia argumentą, jog trečiąjį asmenį siekia atleisti iš darbo dėl asmeninių priežasčių, t. y. dėl to, kad ji gina darbuotojų interesus: 2011-02-24 aktą apie Klaipėdos dramos teatro vadovo G. P. veiksmus, kuriame nurodyta, jog tarp vadovo ir Klaipėdos dramos teatro darbuotojų I. B. bei R. M. įvyko konfliktas, po kurio darbuotojos pasijuto blogai, I. S. iškvietė joms greitąją pagalbą ir jos buvo išvežtos į Klaipėdos jūrininkų ligoninę (b. l. 103), bei 2012-05-17 paaiškinamąjį raštą dėl įvykio Klaipėdos dramos teatre ir greitosios medicininės pagalbos iškvietimo, kuriame nurodyta, jog Klaipėdos dramos teatro vadovo pavaduotoja V. T. užsipuolė I. S. darbo vietoje, tarp jų įvyko konfliktas, po kurio I. S. pasijuto blogai, todėl teko iškviesti greitąją pagalbą ir ji buvo išvežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę (b. l. 104). 2011-02-24 aktas surašytas atsakovės atstovo E. Š., J. S., I. S., R. M. ir R. K., 2012-05-17 paaiškinamasis raštas surašytas atsakovės atstovo E. Š., dokumentai surašyti laisva forma, be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pats šiuose įvykiuose nedalyvavo ir viską surašė pagal trečiojo asmens pasakojimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo pripažinti šiuos dokumentus turinčiais įrodomąją galią, nes jie surašyti ir pasirašyti vienos iš ginčo šalių. Pažymėtina, kad atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininko E. Š. surašyti aktas ar paaiškinamasis raštas neturi tokios teisinės galios kaip, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovė nutarime taip pat nurodė, kad ieškovas atleisdamas iš darbo trečiąjį asmenį neatsižvelgė į trečiojo asmens socialinę padėtį. Tai, kad darbdavys neatsižvelgė į trečiojo asmens socialinę padėtį ar sunkią materialinę padėtį, t. y. kad trečiasis asmuo turi išlaikytinių ir pan., negalima laikyti motyvu atsisakyti duoti sutikimą atleisti asmenį iš darbo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovės 2012-05-10 nutarime nurodytos atsisakymo duoti sutikimą priežastys yra nepagrįstos ir jų negalima laikyti teisiškai pagrįstais motyvais.

Nagrinėjant klausimą dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo panaikinimo, reikalinga nustatyti, ar tarp ieškovo nurodyto intereso pažeidimo fakto ir ginčijamo atsisakymo yra priežastinis ryšys. Kadangi byloje nenustatyta, jog ieškovas siekia susidoroti su trečiuoju asmeniu kaip su profesinės sąjungos pirmininke ir atleisti trečiąjį asmenį iš darbo formaliais pagrindais, atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą atleisti iš darbo trečiąjį asmenį ir tokiais savo veiksmais užkerta kelią ieškovui turėti darbuotoją, kuris atliktų visas pagal pareigybės aprašymą priskirtas funkcijas, vykdyti įstaigos struktūrinius pertvarkymus, kuriuos rekomendavo vykdyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius, ir optimizuoti įstaigos darbą, t. y. pažeidžia ieškovo kaip darbdavio interesus, taigi darytina išvada, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo lemia tai, jog pažeidžiami ieškovo interesai.

Šalims išaiškintina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylą, kada sprendžiamas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti iš darbo profesinės sąjungos darbuotoją, kuris yra atstovaujamasis organas, neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad atsakovės priimtas nutarimas atsisakyti duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas bei pažeidžiantis darbdavio, t. y. ieškovo, interesus, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovės nutarimas atsisakyti duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo naikintinas.

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 141,00 Lt ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 7, 25) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 5,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos tarybos 2012-05-10 nutarimą Nr. A-1-442/12, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti iš darbo ieškovo Klaipėdos dramos teatro specialistę kanceliarijai I. S.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos 141,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Klaipėdos dramos teatro naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.