Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P.Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

2011-12-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d., 1 metų laisvės apribojimu;

2012-04-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., 22 str. 1d. 178 str. 2d., 178 str. 2d., 178 str. 2d., 22 str. 1d. 178 str. 2d., 2 metų laisvės apribojimu;

2012-09-11 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 25 str. 2d. 180 str. 2d., 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu;

2013-04-18 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

2014-10-16 Kaišiadorių r. aplinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo;

kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. nužudė kitą žmogų, o būtent: 2015 11 19 d., apie 21 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau 8 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas V. J., padarydamas pastarajam masyvią poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą su muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje, nosikaulių skeveldrinį lūžį, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose ir dešinio sėdmens srityje, krūtinkaulio kūno ir daugybinius abipusius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu kairėje pusėje ir kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, minkštųjų audinių kraujosruvas lūpų gleivinės kairėje pusėje, kairiojo žandinio raumens projekcijoje, kairio smilkininio raumens projekcijoje ir pakaušio srityje – sužalojimus visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilvo sumušimą su kepenų plyšimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę – sužalojimą vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūminiu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, pohemoraginiu šoku, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, ko pasekoje nukentėjusysis 2015 11 19 21.30 val., (duomenys neskelbtini), greitosios pagalbos automobilyje mirė ir tokiu būdu P. Ž. tyčia nužudė V. J. bei šiais savo veiksmais P. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis P. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nužudytąjį V. J. pažinojo iš matymo. 2015-11-19, kaip ir beveik visas dienas, jis buvo visą dieną namuose, (duomenys neskelbtini), su V. J. susitikęs nebuvo. Jam nežinomos V. J. nužudymo aplinkybės, jo nenužudė.

Analogiškus parodymus jis buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 188-189, 195-196 1 t.)

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad mirusysis V. J., buvo jo brolis. Brolis išgerdavo, bet ir išgėręs buvo nekonfliktiškas, ramus. Brolis gyveno kartu su jų senyvo amžiaus motina, ją prižiūrėjo. Santykiai su broliu buvo artimi, jie labai dažnai bendravo, ypač po to, kai 2015 liepos mėnesį mirė kitas jų bendras brolis. V. paskutiniu metu niekur nedirbo, turėjo invalidumą, gyveno iš invalidumo pašalpos. Invalidumą turėjo dėl to, kad jam prieš kelis metus buvo lūžusi koja, lūžis buvo komplikuotas, koja pilnai neatsistatė, vaikščiojo su ramentu. Brolis alkoholį vartodavo dažnai, ne kiekvieną dieną, bet gana dažnai. Apie tai, kad brolis V. J. mirė, sužinojo iš policijos pareigūnų. Kiek girdėjo iš vietinių (duomenys neskelbtini) gyventojų, brolį užmušė P. Ž.. Pats įvykio nematė.

Iš liudytojo M. D. parodymų matyti, jog 2015-11-19 pavakare prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), jis sutiko P. Ž., kuris pasiūlė išgerti. Jie nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nusipirko degtinės ir stadione dviese išgėrė. Už alkoholį mokėjo P. Kai pasibaigė degtinė, jie nuėjo kartu į barą, kur nusipirko 1 butelį 1 l talpos alaus. Jie nuėjo prie šalia baro esančio suoliuko, kur jau sėdėjo V. J. ir dar kažkoks vienas vyras, kurio neįsidėmėjo. Jie taip pat vartojo alkoholį. Jie pasisveikino, prisėdo ant suoliuko, pradėjo visi bendrauti, gerti. Išgėrus šiek tiek alaus M. D. užsimanė rūkyti, bet nė vienas jų neturėjo degtukų. Tada M. D. nuėjo į barą nusipirkti degtukų. P., V. J. ir tas trečias vyras liko sėdėti ant suoliuko. M. D. baro viduje prabuvo apie 5 minutes, o išėjęs į lauką pamatė, kad ant suoliuko nieko nėra. Išgirdo triukšmą, kaltinamasis sakė, kad „aš tave vis tiek užmušiu“, todėl nuėjo pažiūrėti kas čia darosi. Užėjęs už pastato, kuriame yra baras, kampo, jis pamatė, kad V. J. guli ant žemės, o jį muša P. Ž.. P. Ž. mušė ir spardė kojomis į galvą, krūtinę, pilvą, buvo užšokęs ant krūtinės. M. D. matė 5-7 smūgius. V. J. sunkiai kvėpavo. M. D. P. pasakė, kad jis nusiramintų, bet P. jam atsakė, kad nesikištų. P. buvo tikrai agresyviai nusiteikęs ir M. D. bijodamas nutarė nesikišti. P. buvo nusiteikęs konfliktiškai ir agresyviai. Kai P. grįžo prie suoliuko, jie su juo kurį laiką pabendravo, po ko jiems abiem prireikė į tualetą. M. D. nuėjo už baro kampo, ten kur P. mušė V. J., pamatė, kad V. J. guli ant žemės, sunkiai kvėpuoja, suprato, kad V. J. labai blogai. Kadangi mobiliojo telefono neturėjo, nuėjo prie „Maximos“ kur pamatė du nepažįstamus vaikinus. Jų paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tie vaikinai paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbos. Maždaug po 15 min. atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Medikai apžiūrėjo V. J. ir išvežė į ligoninę. Po kurio laiko, gal po kelių dienų sužinojo, kad V. J. mirė.

Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas M. D. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 103-110 1 t.).

Iš liudytojo D. Ž. parodymų matyti, kad 2015-11-19 apie 21 val., jis kartu su draugu, jo automobiliu atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie jų priėjo du vyrai: vienas iš jų jam pažįstamas vietinis gyventojas vardu M., bei kaltinamasis, kurį iki to laiko žinojo tik iš matymo, ir paprašė telefono, nes jiems skubiai reikia paskambinti. D. Ž. iš pradžių nesureagavo į jų prašymą ir tada kaltinamasis pasakė, kad skubiai reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jų draugui pasidarė bloga, skubiai reikia medikų. Kaltinamasis kalbėdamas ir prašydamas telefono buvo labai susijaudinęs. D. Ž. nusprendė pasižiūrėti kur tas žmogus, nes pagalvojo, kad gal iš tikrųjų kažkam reikia pagalbos, todėl jis užėjo už parduotuvės „Maxima“ kampo. Sekantis pastatas už „Maximos“ parduotuvės yra (duomenys neskelbtini) halės pastatas. Priėjęs prie to pastato, ant šaligatvio prie halės, pamatė ant nugaros gulintį vyriškį, jis pilnai gulėjo ant šaligatvio. Priėjęs pažiūrėti arčiau pamatė, kad tas vyras nejuda, sunkiai kvėpavo, karkė. D. Ž. pasirodė, kad to vyro galva ištinusi, ar jis buvo kruvinas - nematė. Jis paskambino į greitąją medicinos pagalbą. Po to kai iškvietė medikus, jis iš ten išvažiavo, medikų nelaukė. Nei M., nei kaltinamasis jam nieko nepasakojo apie tai, kas atsitiko tam vyrui, tik lyg tai kažką trumpai paminėjo, kad tas vyras ar tai susimušė, ar tai jį kas sumušė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas D. Ž. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 - P. Ž., kaip tą, apie kurį davė parodymus, kuris 2015-11-19 apie 21 val., kartu su M. buvo priėjęs prie jo prie parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą jo draugui (b.l. 140-144 1 t.). Teisme liudytojas taip pat patvirtino, kad būtent kaltinamasis buvo prie jo priėjęs 2015-11-19 apie 21 val., kartu su M.

Kitų liudytojų (išskyrus M. D.) betarpiškai mačiusių nužudymų įvykį byloje nenustatyta. Kratos (atlikta po savaitės po įvykio – 2015 11 25 – b.l. 164-167 1 t.) metu išimtų P. Ž. drabužių ir apavų tyrimų metu P. Ž. ir nukentėjusiojo kontaktavimo pėdsakų nerasta. Iš specialisto išvados (b.l. 30-31 1 t.) matyti, jog ant P. Ž. sportbačio (1 obj.) buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai, sutampantys su P. Ž. profiliu, ant sportbačio (16 obj.), P. Ž. sportinių kelnių (b.l. 6, 7, 10, 11 obj.), sportbačių poros (2-5 obj.) žmogaus kraujo nerasta. O iš specialisto išvados (b.l. 42 1 t.), matyti, jog P. Ž. nagų nuokarpose, rastas DNR profilis sutampa su P. Ž., o kito asmens DNR profilio negauta.

Kaltinamasis P. Ž. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog V. J. mirties dieną jis su pastaruoju susitikęs nebuvo, visą dieną praleido namuose, tačiau šie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais:

Byloje esantis parduotuvės vaizdo įrašas patvirtina, jog būtent nusikaltimo padarymo dienos vakare kaltinamasis tiek vienas, tiek ir su M. D. kurį laiką buvo prie „Maximos“ parduotuvės. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2016-04-11 (20:30 val. - 20:58 val.) vaizdo įrašo apžiūros protokole (b.l. 19-21 1 t.) yra nurodyti neteisingi duomenys. Vaizdo peržiūros teisme metu nustatyta, jog protokole įvardytas V. J. asmuo yra M. D., o V. J. vaizdo įraše nėra užfiksuotas. Nukentėjusysis V. J. teismui nurodė, jog žuvusysis brolis turėjo labai aiškiai išreikštą judėjimo defektą, dėl blogai sugijusių kaulų šlubavo ir vaikščiojo su ramentu, savo brolio vaizdo įrašo peržiūros metu jis nematė.

Liudytoja apklausta kaltinamojo motina I. Ž. teismui parodė, jog ji su sūnumi visą dieną tvarkėsi buityje, visą dieną praleido kartu su ja, tik po darbo pastarasis buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Netiki, jog sūnus galėjo nužudyti V. J., nes su juo santykiai buvo geri.

Tai, jog kaltinamasis įvykio dienos pavakare buvo mieste prie „Maxima“ parduotuvės, prie (duomenys neskelbtini) turgelio, matyti iš liudytojų M. D., J. J. parodymų, o liudytojas D. Ž. matė kaltinamąjį prie „Maximos“, kai buvo kviečiama greitoji pagalba (pranešimas apie įvykį gautas 2015 11 19 d. 20 val. 56 min. - b.l. 10 1 t.).

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, jog kaltinamasis P. Ž., priešingai nei jis teigia savo parodymuose, 2015 11 19 laikotarpiu nuo 2015 11 19 d. 20 val. 30 min. iki 21 val. nebuvo savo namuose, o buvo prie „Maximos“ parduotuvės ir prie greta parduotuvės esančio turgelio.

Iš pranešimo matyti, jog greitosios medicinos pagalbos automobilyje 2015 11 19 d. 21.30 mirė V. J., pastarojo pakaušio srityje yra 0,7 cm žaizda, veide yra nubrozdinimų (b.l. 11-12 1 t.).

Specialisto išvadoje Nr. M 1603/15 (01) nurodyta, kad V. J. mirė nuo pilvo sumušimo su kepenų plyšimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Tai komplikavosi ūminiu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, pohemoraginiu šoku, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. V. J. lavono kraujyje rasta 3,83 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,99 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. V. J. lavone nustatyta: pilvo sumušimas su kepenų plyšimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, pilvo pakrūtinkauline sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), netrukus iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; masyvi poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, poodinė kraujosruva su muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje, nosikaulių skeveldrinis lūžis, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose ir dešinio sėdmens srityje, krūtinkaulio kūno ir daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu kairėje pusėje ir kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, minkštųjų audinių kraujosruvos lūpų gleivinės kairėje pusėje, kairiojo žandinio raumens projekcijoje, kairio smilkininio raumens projekcijoje ir pakaušio srityje, padaryti kietais bukais daiktais, netrukus iki mirties. Šie sužalojimai dėl nosikaulių, krūtinkaulio kūno ir daugybinių abipusių šonkaulių lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 52-59 1 t.).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas O. P. parodė, kad nustatyti ir specialisto išvadoje Nr. M 1603/15 (01) išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Visi nustatyti sužalojimai, išskyrus pilvo srities ir krūtinės ląstos sužalojimus, kurie labiau būdingi tiesiogiai suduodant smūgius kietais bukais daiktais į nurodytas kūno sritis, galėjo būti padaryti ir pačiam mirusiajam griuvinėjant ir atsitrenkiant į kitus bukus daiktus ar plokštumas. Po kūno sužalojimų atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus mirusysis galėjo iki netenkant sąmonės, o išgyventi galėjo nuo kelių iki keliolikos minučių. Nustatyti ir išvados Nr. M 1603/15 (01) 5.1 ir 5.2 papunkčiuose išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti kelių keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties (b.l. 61-62 1 t.).

Liudytojas M. D. nurodė, jog jis matė, kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, spardė kojomis, buvo užšokęs ant krūtinės. Jo nurodytas sužalojimo vietas, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina aukščiau nurodyta specialisto išvada bei eksperto paaiškinimai.

Specialisto išvadoje Nr. G 3961/15 (01) nurodyta, kad P. Ž. (2015-11-25) nustatyta: odos nubrozdinimas kairės plaštakos 3-ame piršte, padarytas kietu buku daiktu, galimai prieš 7-12 parų iki apžiūros; odos nubrozdinimas dešinės plaštakos delne, kraujosruva odoje dešinės plaštakos 4-ame piršte, paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai 4-6 paras iki apžiūros; gyjanti žaizda dešinėje plaštakoje, dėl kurios padarymo mechanizmo nėra galimybės pasisakyti, padaryta galimai prieš savaitę laiko iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, formą, dydžius, neužsifiksavo (b.l. 24-25 2 t.).

Kaltinamajam nustatytų sužalojimo padarymo laikas iš esmės sutampa su V. J. nužudymo laiku. Liudytojo M. D. parodymai, specialisto išvados leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas, ir dėl šio sumušimo nukentėjusysis mirė. Tai, kad kaltinamais įvykio dieną elgėsi agresyviai, matyti ne tik iš parduotuvės pateikto vaizdo įrašo (bando apspardyti mažametį praeivį), pasak liudytojo J. J., kaltinamasis ir jį tą dieną buvo pastūmęs. Liudytojo M. D. parodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. J. buvo sužalotas tyčia, o ne dėl neatsargumo, nes liudytojas matė 7 smūgius, matė kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, spardė kojomis, buvo užšokęs ant krūtinės. Specialistas taip pat patvirtino, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Aukščiau išdėstyti įrodymai, kaltinamojo veiksmų intensyvumas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis buvo mušamas tyčia ir kryptingai, jog kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį, jį spardydamas į gyvybiškai svarbias kūno vietas (pilvą, galvą), užšokdamas ant pilvo ir/ar krūtinės negalėjo nesuprasti, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, o ir turėjo numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tokiu būdu jis veikė netiesiogine tyčia.

Esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, dėl kurių pastarasis mirė, o tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tarp V. J. mirties ir P. Ž. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas laiko įrodytu, kad P. Ž. tyčia nužudė V. J. ir todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d., pagal pasekmes.

P. Ž. kaltinamas buvo pareikštas tuo, kad V. J. jis nužudė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas M. D. nurodė, jog įvykio dieną jis su P. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus, vaizdo įraše matyti, jog kaltinamasis svirduliuoja, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kiek alkoholio buvo išgėręs kaltinamasis, koks buvo jo girtumas, bei nėra jokių objektyvių įrodymų, kokia to girtumo įtaka nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis sulaikytas buvo ne tuoj po įvykio, bet po kelių dienų, šios aplinkybės nėra galimybės išsiaiškinti ir/ar patikrinti ir bylos nagrinėjimo metu, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra šalinama.

Taip pat šalintina ir kaltinime nurodyta aplinkybė, kad V. Ž. nukentėjusįjį nužudė konflikto metu. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta. Iš liudytojo Z. S. parodymų matyti, jog tą vakarą, kai buvo nužudytas V. J., jis su nukentėjusiuoju turgelyje vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau iki to laiko, kol Z. S. išėjo namo, o V. J. – liko, nei P. Ž. nei M. D. nematė.

Liudytojas V. U. parodė, jog įvykio dieną jis matė V. J. ir Z. S. prie turgaus, tuo metu kaltinamojo kartu su nukentėjusiuoju nebuvo.

Iš liudytojo J. U. parodymų matyti, jog jis apie V. J. nužudymą žino iš M. D..

Iš liudytojo J. J. parodymų matyti, jog tuo metu kai jis, nukentėjusysis ir Z. S. prie halės gėrė vyną, prie suoliuko atėjo kaltinamasis su dar dviem asmenimis, vienas kurių „M“ – pavardės ir vardo nežino. Kada M. D. (J. J. sūnėnas) atsirado - nepamena. Apie 18 val. J. J. išėjo, todėl kas ir kada nužudė nukentėjusįjį, nematė ir nežino.

Liudytojas M. D., kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju gėręs prie halės, taip pat apie jokį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nieko nežino. Kaltinamasis savo kaltę neigia, iš esmės dėl įvykio jokių paaiškinimų teismui nepateikė, todėl nesant jokių objektyvių įrodymų dėl konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nužudymas padarytas konflikto metu – yra šalinama. Šios aplinkybės inkriminavimui vien liudytojo M. D. paaiškinimų, kad mušdamas P. Ž. buvo agresyvus, grasino nukentėjusiajam, teismo nuomone, nepakanka, o įrodymų patvirtinančių ar tai įvyko dėl tarpusavio kivirčo, ar dėl kieno nors vienašališkų veiksmų – byloje nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Sunkinančia aplinkybe teismas nelaiko to, kad P. Ž. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo apsvaigimo faktą ir/ar laipsnį įvykio metu byloje nėra, todėl teismas neturi galimybės spręsti apie kaltinamojo neblaivumo įtaką jo nusikalstamiems veiksmams.

P. Ž. teistas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, ir vieną kartą už nusikaltimą viešajai tvarkai, baustas administracine tvarka, nedirba (b.l. 33-75 2 t.). P. Ž. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo atimta gyvybė. Įvertintini ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nors 5 kartus teistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žalodamas nukentėjusįjį nenaudojo jokių grėsmingų įrankių, turi sveikatos problemų). Iš teismo ekspertizės akto matyti, jog inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu, bei po jo ir šiuo metu P. Ž. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas (b.l. 49-53 3 t.), todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę nustatant artimą minimaliam.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2015 11 23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l. 175 1 t.).

Civiliniai ieškiniai, daiktai ir kt.

Nukentėjusysis V. J. dėl brolio netekties byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1217 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlygimo (b.l. 88 1 t.). Teisme prašė priteisti 1217 Eur turėtų laidojimo išlaidų bei 1620 Eur už kapavietės sutvarkymą bei 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Gavo 304 Eur laidojimo pašalpą, ši suma iš išlaidų nėra minusuota. Į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo avansu – nesikreipė.

Turtinės žalos dydį pagrindžia kvitai (b.l. 89-91 1 t., 115-119 2 t.), nurodytos aukos bažnyčiai už bažnytines apeigas yra protingo dydžio, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra tenkinamas 2533 Eur sumai, iš patirtų išlaidų, pagrįstų kvitais ir sąskaitomis-faktūromis, atmetant gautą pašalpos dydį (1217+1620-304).

Tačiau teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti V. J. ieškinio dalies dėl 40 000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. yra nužudytojo brolis. Pagrįsdamas pareikštą civilinį ieškinį, jis teismui paaiškino, kad dėl brolio mirties jis patyrė išgyvenimus, dvasines kančias ir kt., tenka rūpintis savo nusenusia motina, ką iki mirties darė žuvęs brolis. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad V. J. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Brolis su motina gyveno atskirai, buvo pilnametis, brandaus amžiaus. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo asmenybę bei sveikatos būklę, tiek ir nukentėjusiojo gyvenimo būdą (piktnaudžiavimą svaigiais gėrimais, nedirbo, gyveno iš pašalpų), todėl V. J. naudai iš kaltinamojo priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba pateikė 2016 06 22 pažymą dėl 358,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatei Jūratei Damanskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą P. Ž. priteisimo. 2016 10 27 gauta patikslinta pažyma – 392,79 Eur sumai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 str. 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 3 p.), nes pastarasis nemoka lietuvių kalbos. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje yra daugiau privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindų – kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 str. 1 d. 7 d.), kaltinamasis jauno amžiaus, nemoka skaityti ir rašyti, kas teismo nuomone rodo, kad nustatyta jo sveikatos būklė neleidžianti savarankiškai pasinaudoti savo teise į gynybą (BPK 51 str. 1 d. 2 p.).

Prašomų priteisti išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

P. Ž. nagai ir panagių turinys, saugomas Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimo tyrimo valdyboje pagal 2016 04 25 kvitą B Nr.LS001598 (b.l. 47 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Nukentėjusiajam priklausantys rūbai: marškiniai, sportinės kelnės, džinsinės kelnės, megztinis, striukė, batai, saugomi Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimo tyrimo valdyboje pagal 2015 12 03 kvitą B Nr.LS001301 (b.l. 72 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Bausmės pradžią P. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2015 11 23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš P. Ž. nukentėjusiojo V. J. naudai 2533 Eur turtinei bei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

P. Ž. nagus ir panagių turinį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimo tyrimo valdyboje pagal 2016 04 25 kvitą B Nr.LS001598 (b.l. 47 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nukentėjusiajam priklausančius rūbus: marškinius, sportines kelnes, džinsines kelnes, megztinį, striukę, batus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimo tyrimo valdyboje pagal 2015 12 03 kvitą B Nr.LS001301 (b.l. 72 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos prašymą dėl 392,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatei teikiant antrinę teisinę pagalbą P. Ž. priteisimo – atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.