- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- 1-463-878/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10999-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10999-15, kurioje
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis L. K. nuo 2015 m. vasario 22 d. apie 00:30 val. buto (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su motina N. B. metu dėl neatsargumo įpjovė jai peiliu dešinį alkūnės sąnario vidinį paviršių, sužalojo alkūninę veną, tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku, dėl to N. B. 2015 m. vasario 22 d. 4.05 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu N. B. dėl neatsargumo atėmė gyvybę.
Kaltinamasis L. K., pareiškus jam įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasario 21 d. apie 23:00 val. girtaujant su motina N. B. kilo konfliktas, kurio metu motina sudavė kumščiu tris kartus jam į veidą, tada jis iš stalčiaus išsitraukė peilį ir, laikydamas geležtę nukreiptą į motiną, bandė ją pagąsdinti, liepė nesiartinti, bet ji vis tiek puolė arčiau jo ir dar sudavė šešis smūgius kumščiu jam į veidą. Mano, kad sužalojo motiną būtent tuo metu, kai ji norėjo jam suduoti, jis kilstelėjo rankas į viršų veidui prisidengti ir netyčia peiliu perbraukė jai per dešinės alkūnės vidinį paviršių. Prisimena, kad motina nuo jo nusisuko, o jis numetė peilį ant stalo ar į kriauklę ir nuėjo į kambarį, kur toliau gėrė alų ir žiūrėjo TV. Praėjus maždaug valandai, nuėjo pažiūrėti, ką daro mama, ir rado ją sėdinčią virtuvėje ant grindų prie kriauklės ištiesta dešine ranka, ant kurios vidinio paviršiaus žemyn nuo alkūnės linkimo matėsi kraujuojanti pjautinė žaizda, ant grindų buvo kraujo bala. Išsigandęs, kad nenukraujuotų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė GMP. Įvykio metu buvo neblaivus ir tai neabejotinai turėjo reikšmės, kad nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, į ją adekvačiai reaguoti (136-137 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:
Liudytojo G. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad G. B. parodė, kad N. B. buvo jo sutuoktinė. Jis su judviejų dukra gyvena su juo atskirai. Su nepilnamete dukra išėjo gyventi atskirai dėl nuolatinio žmonos N. B. ir jos sūnaus iš ankstesnės santuokos L. K. girtavimo. Jam būnant komandiruotėje į butą nuolat rinkdavosi girtauti mėgstantys asmenys, grįžęs dar rasdavo svetimų žmonių. Visa tai matė nepilnametė dukra, kuri skųsdavosi, kad jai trukdo mokytis. L. augino nuo 8 metų, jo broliui V. tuo metu buvo 12 metų. Su žmona 10 metų dirbo vilkikų vairuotojais viename ekipaže, vėliau atsisakė su ja dirbti dėl pomėgio piktnaudžiauti alkoholiu ir konfliktiško, agresyvaus elgesio. Pats yra ne kartą nuo jos neblaivios nukentėjęs, yra dūrusi jam šakute, peiliu, supjaustytos jo rankos. N. nuolat konfliktuodavo su L., mušdavo jį bet kokiu po ranka papuolusiu daiktu, peiliu L. sužalojusi ir galvą, ir rankas, jis visas randuotas. Kol motina neišprovokuodavo, jis pirmas nešokdavo muštis, bet jei N. puldavo jį, jis gindavosi, stumdavo. Keletą kartų matė, kaip L. motiną puolančią jam suduoti atstumdavo nuo savęs ir sakydavo atstoti, nes kirs. Jis L. perspėdavo, kad nebandytų kelt prieš motiną rankos. Šiaip L. ramus, nuo motinos agresijos priepuolių slėpdavosi už patėvio, ne kartą yra jį pats apgynęs. N. rėkdavo, kad L. užmuš, kad jis jai trukdo gyventi. Visi šitie konfliktai vykdavo tik jiems būnant neblaiviems, abu gerdavo ir tarpusavy mušdavosi, todėl tokią baigtį numatė ir apie tai N. sakė. Maždaug prieš keletą metų nuo piktnaudžiavimo alkoholiu L. prasidėjo epilepsijos priepuoliai, jei negaudavo alkoholio, tai priepuolis ištikdavo du-tris kartus per dieną. Netrukus po jo, epilepsija susirgo ir N.. Abu gerdavo pačius pigiausius vynus ir alų. 2015 m. vasario 21 d. nuo maždaug 19.00 iki 20.30 val., būdamas komandiruotėje Vokietijoje, telefonu kalbėjo su žmona N. keturis kartus, iš kalbos jautė, kad ji yra apgirtusi. Po to N. skambino po vidurnakčio, t.y. 2015 m. vasario 22 d. apie 2.00 val. Tai buvo paskutinis jų pokalbis, kurio metu iš jos nerišlios kalbos suprato, kad yra girtesnė nei iki ankstesnio pokalbio. Ji nesiskundė, nesakė, kad konflikto metu L. sužalojo ranką. Mano, kad tai įvyko po jų pokalbio. 2015 m. vasario 22 d. ryte jam paskambino V. K. ir pasakė, kad nėra mamos, L. rado ją kraujuose, perpjauta ranka. N. nėra bandžiusi žudytis ir suicidinių minčių neturėjo. Pagal jų gyvenimo būdą įtaria, kad N., būdama neblaivi, išprovokavo konfliktą, galimai puolė muštis, o L. gal gynėsi, gal pagąsdinti peiliu norėjo. Netiki, kad tyčia norėjo nužudyti, nes jis prie motinos buvo labai prisirišęs, nors bardavosi ir mušdavosi, bet tuo pačiu ir vienas be kito negalėjo, visur eidavo abu kartu. Dėl žmonos mirties patyrė emocinį sukrėtimą, turtinę žalą, tačiau ieškinio byloje nereikš, asmeniškai L. K. pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Iš apklausos metu jam parodytų rūbų, juos atpažįsta: striukė su logotipu (duomenys neskelbtini) yra jo, boloninė striukė ir megztinis L., džinsinės kelnės su blizgučiais apie kišenes N., o kitos džinsinės kelnės bei sportiniai bateliai L.. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ priklausė žmonai N. (31-32 b. l.).
Liudytojo V. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad V. K. parodė, kad N. B. yra jo ir brolio L. K. motina. L. gyveno su motina, jai priklausančiame bute. Jų bute nesilankydavo ir artimų santykių nei su motina, nei su broliu L. nepalaikė. Jie piktnaudžiavo alkoholiu, o prisigėrę tarpusavyje mušdavosi. Mama neblaivi būdavo agresyvi, pati ne vieną kartą peiliu yra sužalojusi L., bet nei vienas nei kitas niekam nesiskųsdavo. Nuo motinos agresyvumo yra nukentėjęs ir patėvis, kuris yra normalus žmogus, dirbantis, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, ramus, nekonfliktiškas. Brolis L. taip pat nėra agresyvus. 2015 m. vasario 22 d. apie 5.30-6.00 val. L. atėjo pas jį į butą ir jo žmonai pranešė, kad mirė mama. Žmona paskambino jam. Netrukus perskambino L. ir paklausė, kas atsitiko, šis paaiškino, kad į butą jau atvažiavusi policija ir viską išsiaiškins, trumpai pasakė jam, kad grįžęs rado mamą kraujuose, pridaužyta stiklų. Iš pokalbio suprato, kad brolis yra neblaivus, įtarė, kad L. galėjo prisidėti prie motinos sužalojimo, nes pagal jų gyvenimo būdą tokios baigties ir reikėjo tikėtis. Vėliau L. jam prisipažino, kad tarp motinos ir jo įvyko konfliktas dėl paslėpto alaus, mama priekaištavo jam, kad niekur nedirba, yra išlaikytinis, abu apsistumdė. L. ją atstūmė, iš stalčiaus išsitraukė peilį, kuriuo brūkštelėjo mamai per ranką, kai ši vėl puolė muštis. Iš jo kalbos nesuprato, kuriuo metu peilį iš stalčiaus išsitraukė. L. sakė, kad neatsimena, po kiek laiko iškvietė pagalbą, ir sakė nenorėjęs motinos mirties. L. neturėjo psichikos sveikatos sutrikimų, bent apie juos nieko nežino. Žino, kad nuo piktnaudžiavimo alkoholiu tiek motinai, tiek L. būdavo epilepsijos priepuolių (28-29 b. 1.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2015 m. vasario 23 d. išvadoje Nr. M 51/15(06) nurodyta, kad N. B. mirė nuo ūminio išorinio nukraujavimo, išsivysčiusio hemoraginio šoko, dėl pjautinės dešinio alkūnės sąnario vidinio paviršiaus, pereinančios į dilbio vidinį paviršių, žaizdos su dešinės vidurinės alkūninės venos sužalojimu; mirė 2015 m. vasario 22 d. 4.15 val., N. B. lavono kraujyje rasta 1,89 %o promilių etilo alkoholio; atliekant lavono teismo medicininį tyrimą, rasta pjautinė dešinio alkūnės sąnario vidinio paviršiaus, pereinanti į dilbio vidinį paviršių, žaizda su dešinės vidurinės alkūninės venos sužalojimu. Šis sužalojimas padarytas aštriu pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, nukentėjusiosios skrandyje buvo gelsvo skysčio pėdsakai su alkoholio kvapu (77-80 b. 1.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2015 m. vasario 27 d. papildomoje išvadoje Nr. pM 9/15(06) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad pjautinė dešinio alkūnės sąnario vidinio paviršiaus, pereinanti į dilbio vidinį paviršių, žaizda su dešinės vidurinės alkūninės venos sužalojimu galėjo būti padaryta tiek peiliu, pateiktu ekspertizei, tiek ir peiliu, turinčiu panašias charakteristikas; konkrečiai atsakyti į klausimą, ar sužalojimą galėjo pasidaryti pati N. B. suicido tikslu, ekspertas neturi galimybės; sužalojimo padarymo metu nukentėjusiosios ranka galėjo būti tiek pakelta į viršų, tiek nuleista į apačią bei ištiesta į šoną, priklausomai nuo to, kokioje padėtyje buvo žalojantis įrankis; pjautinė dešinio alkūnės sąnario vidinio paviršiaus, pereinanti į dilbio vidinį paviršių, žaizda su dešinės vidurinės alkūninės venos sužalojimu galėjo būti padaryta, braukiant per ranką tiek peilio nuožambiu, tiek ir peilio ašmenimis (84-85 b. 1.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2015 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. G 187/15(06) nurodyta, kad L. K. linijiniai nubrozdinta kairės plaštakos III - IV pirštų nugariniuose paviršiai; sužalojimai padaryti prieš 2-3 paras iki apžiūros; neatmetama sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku; sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu; sužalojimai padaryti veikiant kairės plaštakos III - IV pirštų nugarinius paviršius kietais bukais arba bukabriauniais, kontakto vietoje riboto paviršiaus, žalojančiais daiktais; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (91-92 b. 1.).
Įvykio vietos 2015 m. vasario 22 d. apžiūros protokolu ir fotolentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra Kaštonų g. 21-22, Alytuje buto virtuvė (14-18 b. l.).
Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo L. K. kaltė dėl gyvybės kitam žmogui atėmimo dėl neatsargumo yra įrodyta. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme – laisvės apribojimu (169-171 b. l.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į žmogaus gyvybę. Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusios elgesys. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
L. K. neregistruotas darbo biržoje (100 b. l.), neteistas (102 b. l.), baustas administracine tvarka (103-107 b. l.), nedirba (108 b. l.), psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (112 b. l.), skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga ( 123-124 b. l.), todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skiriama bausmė – areštas - yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 49 straipsnis). Nors prokuroras nuteistajam siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta. Pažymėtina, kad teisėjas nėra varžomas prokuroro siūloma bausme.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam L. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną antradienį iki 20.00 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Jotvingių g. 8, Alytuje), rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamajam L. K. į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo ir suėmimo nuo 2015 m. vasario 23 d. 16.00 val. iki 2015 m. balandžio 25 d. 15.40 val. laikas (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. K. bei N. B. kelnės, L. K. sportiniai batai, margas megztinis, bokalo šukė, du kraujo pavyzdžiai, peilis, L. K. nagų pavyzdžiai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje (48, 93-96 b. l.), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini. Kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas 2015 m. vasario 22 d. pranešimas apie medikų iškvietimą (duomenys neskelbtini), taip pat kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyta 2015 m. vasario 22 d. vaizdo medžiaga Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriuje, saugomos prie baudžiamosios bylos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžintinos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti L. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. K. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti L. K. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2015 m. vasario 23 d. 16.00 val. iki 2015 m. balandžio 25 d. 15.40 val. laiką ir laikyti atlikusiu bausmę.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, L. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną antradienį iki 20.00 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Jotvingių g. 8, Alytuje), rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. K. bei N. B. kelnes, L. K. sportinius batus, margą megztinį, bokalo šukę, du kraujo pavyzdžius, peilį, L. K. nagų pavyzdžius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti. Kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas 2015 m. vasario 22 d. pranešimas apie medikų iškvietimą (duomenys neskelbtini), Alytuje, taip pat kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta 2015 m. vasario 22 d. vaizdo medžiaga Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriuje, saugomas prie baudžiamosios bylos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriui.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su nurodytos bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.