Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4;1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.1.9.9

2023 m. birželio 21 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, iki įvykio gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-09 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p., taikant BK 38 str. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-10-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutine 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2023 m. gegužės 18 d. laikotarpyje nuo apie 12.00 val. iki kol buvo sulaikytas, namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, keldamas nukentėjusiajai I. R. baimę, pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusiąją, demonstratyviai išsakydamas žodžius „arba duodi pinigus arba gausi į galvą“, „aš tave užmušiu“, „(necenzūriniai pareiškime išvardinti žodžiai), užmušiu tave“, grasino nužudyti I. R. ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis M. R. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad savaitę laiko vartoja alkoholinius gėrimus, todėl dėl buvusio girtumo neprisimena, kas 2023-05-18 vyko namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad būdamas neblaivus kartu gyvenančiai motinai I. R. pasakė tai, kas yra nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, bet jei taip pasakė, tai tik iš piktumo ir tikrai mamai nieko nebūtų daręs. Pripažįsta, kad galėjo pasakyti tokius žodžius, bet tiktai neplanavo mamai ką nors daryti. Dėl to, kad taip pasakė mamai, jis labai gailisi.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios I. R. pareiškimo bei apklausos protokolo matyti, kad 2023-05-18 apie 12.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kartu gyvenantis sūnus M. R. pradėjo grasinti, kad ją nužudys, jei neduos pinigų alkoholiniams gėrimams pirkti. Sūnus M. R. jai sakė: „arba duodi pinigų, arba gausi į galvą“. Taip pat sūnus nuolat minėjo žodžius: „aš tave užmušiu“ bei laikė suspaudęs kumščius. Išsigandusi ji davė sūnui pinigų ir pastarasis išėjo. Apie 19.00 val. sūnus M. R., būdamas dar labiau neblaivus, grįžo į namus ir vėl grasino su ja susidoroti, sakydamas, kad ją užmuš, jog duotų pinigų alui. Išsigandusi ji vėl davė sūnui pinigų ir pastarasis išėjo iš buto. Maždaug po valandos sūnus M. R. sugrįžo į namus ir vėl pradėjo su ja konfliktuoti, nuolat kartojo: „ubage, laume, pyderastka, debila, užmušiu tave“. Tuo metu pas ją į svečius atvyko sūnus A. R., kuris kitame kambaryje žiūrėjo krepšinį. Į kambarį atėjęs sūnus M. R. pradėjo žodžiu konfliktuoti su broliu A. R.. Neapsikentęs brolio M. R. triukšmavimų, į svečius atvykęs A. R. iškvietė policiją. Belaukiant policijos pareigūnų, M. R. ir toliau konfliktavo, gėrė alų. Ji yra įsitikinusi, kad vieną dieną M. R. ją tikrai nužudys, kadangi sūnus yra labai agresyvus. Būdamas blaivus M. R. yra geras žmogus, tačiau būdamas neblaivus tampa nevaldomas ir agresyvus. Sūnus jai grasina nebe pirmą kartą, tačiau šį kartą neištvėrė, kadangi tikrai labai išsigando. M. R. grasinimai jai yra realūs, ji tikrai nuoširdžiai bijo sūnaus. Yra įsitikinusi, kad sūnus M. R. būtų ją sumušęs ir užmušęs, jei būtų nedavusi pinigų ir jei į namus būtų neatvykęs jos kitas sūnus A. R..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro sistemoje esantis 2023-05-18 21:19:08 val. pokalbio garso įrašas. Įraše užfiksuota, kaip skambinusysis, prisistatęs A. R., pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga policijos pagalba, kadangi: „šeimoj nesutarimai, brolis išgėręs, neduoda ramybės, prie mamos kabinėjasi, čiut ne iki muštynių“. A. R. greitosios medicinos pagalbos atsisako.

Iš Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto S. R. 2023-05-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-05-18 apie 21.21 val. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjo brolis žodžiu konfliktuoja su mama, elgiasi agresyviai, grasina sumušti. Kartu su Specialiosios parengties skyriaus specialistu L. U. nuvykus nurodytu adresu, duris atidaręs A. R. paaiškino, kad vakare atėjo pas mamą I. R. į svečius. Namuose rado neblaivų brolį M. R. ir mamą I. R., kuri paaiškino, kad sūnus M. R. grasino ją užmušti. Paklausus, ar M. R. jai grasino, I. R. atsakė, kad taip ir paaiškino, kad sūnus nuolatos grasina, o šiandien žadėjo ją užmušti, sakė, kad ilgai nebegyvens. Paklausus, ar mano, jog M. R. išsakyti grasinimai yra realūs, I. R. atsakė, kad taip, teigdama, kad ir anksčiau grasindavo, kad yra prieš ją smurtavęs, tačiau moteris į policiją nesikreipė, nes nenorėjo sūnui sukelti problemų. I. R. teigė, kad ji bijo sūnaus. M. R. buvo sulaikytas.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniajam specialistui S. R. priskirtos nešiojamos kameros vaizdo įrašai. 2023-05-18 vaizdo įraše, kurio pradžia 21:30:37 val., užfiksuota, kaip A. R. patvirtina, kad jis kvietė policijos pareigūnus ir ranka parodo į virtuvėje prie stalo sėdintį M. R., sakydamas, kad neduoda ramybės. A. R. paaiškina, kad po darbo atvažiavo pas mamą, bet: „va ramybės nėra, mamą skriaudžia“. Nurodo, kad M. R. jau savaitę laiko vartoja alkoholį. Policijos pareigūnui paklausus, ar M. R. grasino, smurtavo, I. R. paaiškina, kad šiandien sūnus nesmurtavo, tik labai rėkavo ir žodžiu konfliktavo. Patvirtina, kad anksčiau sūnus prieš ją yra smurtavęs, tačiau ji į policiją nesikreipė. Policijos pareigūnui paklausus, ar M. R. išsakė kokius nors grasinimus, I. R. paaiškina, kad sūnus visą laiką atima pensiją. Policijos pareigūnui paprašius patikslinti apie išsakytus realius grasinimus, I. R. atsako, kad sūnus daug kartų yra išsakęs grasinimus, tačiau ji apie tai bijo kalbėti. Paprašius patikslinti, ką M. R. sakė šiandien, I. R. atsako: „gausiu, užmušiu“. Papildo, jog: „i šiandien užmušiu, jeigu tu, gyvate, tu (aiškiai nesigirdi)“. Policijos pareigūnui paklausus, ar sūnus gali taip padaryti, I. R. atsako: „žinokit gali“. Pokalbio metu dėl pareiškimo rašymo I. R. patvirtina, kad šiandien sūnus sakė: „užmušiu“. M. R. išsakytus grasinimus laiko realiais, nes mano, kad sūnus tai gali padaryti, anksčiau ne kartą yra smurtavęs. Paaiškinus, kad parašius pareiškimą, M. R. bus sulaikytas ir važiuos kartu su policijos pareigūnais, I. R. sutinka rašyti pareiškimą, sakydama: „pasiimkit, jeigu jūs paliksit, mums bus blogai“. Į klausimą, ar realūs buvo grasinimai, I. R. atsako, kad sūnus kiekvieną dieną tą sako. Į klausimą, ar M. R. yra kada nors ją mušęs, I. R. atsako: „daug kartų“, paaiškina, kad sūnus ją muša ir puolą, daužo. Pareigūnui paprašius papasakoti, kas buvo tą dieną, kai ji su M. R. namuose buvo dviese, I. R. vis kartoja, kad M. R. grasinančius žodžius sako visą laiką, sako, kad: „tu gyva nebūsi, vis viena aš tave užmušiu“. M. R. atsisako eiti kartu su pareigūnais. M. R. uždedami antrankiai ir jis išvedamas iš buto.

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grasino nužudyti savo motiną I. R. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Tokie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios parodymais, tarnybinio pranešimo duomenimis, apžiūrų protokolų duomenimis. Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. R. 2023 m. gegužės 18 d. laikotarpyje nuo apie 12.00 val. iki kol buvo sulaikytas, namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, keldamas nukentėjusiajai I. R. baimę, pavojingai psichiškai veikdamas nukentėjusiąją, demonstratyviai išsakydamas žodžius „arba duodi pinigus arba gausi į galvą“, „aš tave užmušiu“, „(necenzūriniai žodžiai), užmušiu tave“, grasino nužudyti I. R. ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu ši M. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. M. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje registruotas, diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą paskiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalią jo trukmę.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į M. R. charakterizuojančius duomenis, be kita ko turint omenyje ir tai, kad kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. R. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas vienerių metų laikotarpiui. Nors prokurorė prašė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikyti M. R. intensyvios priežiūros, įstatyme imperatyviai nurodyta, kad atidedant arešto bausmės vykdymą yra taikoma intensyvi priežiūra, todėl M. R. intensyvi priežiūra skirtina.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajam M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R., iki bausmės atidėjimo termino pabaigos draudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios I. R. teisėtus interesus, teismas laiko tikslingu M. R. skirti prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R., iki bausmės atidėjimo termino pabaigos draudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 18 d. 21.40 val. iki 2023 m. gegužės 19 d. 16.10 val. (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. R. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant M. R. intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nurodant, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu M. R. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72¹ straipsniu M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R., iki bausmės atidėjimo termino pabaigos draudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti M. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 18 d. 21.40 val. iki 2023 m. gegužės 19 d. 16.10 val. (1 parą).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. R., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.