Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-01 · Civilinė byla Nr. e2-320-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
e2-320-302/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00932-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
„A & N Resources“ Ltd, A
Atsakovas
V. V., A. P., V. B. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-320-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00932-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „A & N Resources“ Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo A & N Resources Ltd ieškinį atsakovams V. V., A. P. (A. P.) ir V. B. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „A and N Resources“ Ltd kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindais ir prašė pripažinti atsakovų V. V., A. P., V. B. P. 2011 m. vasario 28 d. sudarytos paskolos sutarties 6 punktą negaliojančiu ab initio; pripažinti negaliojančiais 2017 m. balandžio 13 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0040/15/01691-1 ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0139/15/01770; taikyti restituciją pripažįstant, kad V. V. reikalavimas į A. P. ir V. B. P. yra lygus 573 000 Eur; A. P. ir V. B. P. yra šių nekilnojamojo turto objektų savininkai – 684/1089 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,89 a, adresu (duomenys neskelbtini); 405/1089 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,89 a, adresu (duomenys neskelbtini); administracinio pastato su parduotuvės patalpomis, kurio bendras plotas 127,73 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); 98,48 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškininiams reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašus viešame registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą: 684/1089 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,89 a, adresu (duomenys neskelbtini); 405/1089 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,89 a, adresu (duomenys neskelbtini); administraciniam pastatui su parduotuvės patalpomis, kurio bendras plotas 127,73 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); 98,48 kv. m patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas neteikia jokių argumentų, jog atsakovas gali būti suinteresuotas perleisti ginčijamą turtą. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų kam šiuo metu priklauso prašomas areštuoti turtas.

Šalies argumentai

4. Ieškovas „A and N Resources“ Ltd teismui pakartotinai pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir prašė padaryti įrašus viešame registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą: 684/1089 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,89 a, adresu (duomenys neskelbtini); 405/1089 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 10,89 a, adresu (duomenys neskelbtini); administraciniam pastatui su parduotuvės patalpomis, kurio bendras plotas 127,73 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini).

5. Nurodė, kad jo ieškinys yra prima facie pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja didelė būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovas V. V. jau yra perleidęs 98,48 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, kas neabejotinai patvirtina, kad V. V. bylos nagrinėjimo metu gali ir likusį turtą perleisti tretiesiems asmenims įvairių susitarimų pagrindu. Tokiu atveju, ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimas ir restitucijos taikymas natūra faktiškai būtų neįmanomas.

6. Tokios laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus, kadangi įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti turtą niekaip nesuvaržys atsakovo V. V. teisių naudotis šiuo turtu pagal paskirtį. Taigi, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas faktiškai nereikš ieškinio patenkinimo, taip pat neapribos bylos šalių teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina. Priešingai, tokių laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimas visiškai užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bylos nagrinėjimo metu ir nei vienai šaliai nesuteiks galimybių nesąžiningai išvengti prievolių vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovus A. P. ir V. B. P. yra įgijęs tik 52 296,47 Eur finansinį reikalavimą, o prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, kurio vertė didesnė nei jo reikalavimas. Dėl to, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovams yra iškelta bankroto byla, tačiau iki bankroto administratoriaus pozicijos išdėstymo, nėra aišku ar ieškovo prašymas gali būti laikomas atitinkančiu viešąjį interesą.

10. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad dėl to, jog atsakovas V. V. perleido tretiesiems asmenims turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jis laikytinas nesąžiningu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas „A and N Resources“ Ltd atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir prašymą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikytinas proporcingu, kadangi ieškovas reiškia ieškinį visų atsakovų A. P. ir V. P. kreditorių interesais.

11.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų A. P. ir V. B. P. bankroto byloje nėra kreiptąsi į teismą dėl sandorio dalies nuginčijimo, ieškovas siekdamas apginti tiek savo, tiek kitų kreditorių teises, pareiškė ieškinį dėl paskolos sutarties dalies ginčijimo.

11.3. Paskolos sutartis buvo neatlygintinė, tačiau joje numatytos neprotingo dydžio netesybos, dėl kurių atsakovas V. V. turėjo žinoti, kad tokio dydžio netesybos pažeis A. P. ir V. B. P. kreditorių teises ir interesus.

11.4. V. V. dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi tik po 2,5 metų, ko pasėkoje netesybų suma pagal paskolos sutartį padidėjo. Taigi, atsakovas V. V. neabejotinai žinojo, kad paskolos sutarties 6 punkto nuostatos neigiamai įtakos atsakovų A. P. ir V. B. P. mokumą bei pažeis jų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė tenkinti pirminį ieškovo prašymą, spręsdamas, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, jog V. V. gali būti suinteresuotas perleisti ginčijamą turtą bei, kad byloje nėra duomenų, kam šiuo metu priklauso prašomas areštuoti turtas.

Šalies argumentai

11.6. Atsižvelgdamas į teismo nurodomos argumentus, ieškovas pateikė naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas, remdamasis visai kitais, kurie jam turėjo būti žinomi nagrinėjant ir pirminį prašymą, argumentais atsisakė tenkinti ieškovo pakartotinį prašymą. Toks teismo elgesys sukuria teisinio netikrumo būseną, kadangi teismui pirmąkart atsisakius tenkinti ieškovo prašymą ir šiam pateikus argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad V. V. priklauso ginčo turtas bei, jog jis yra perleidinėjamas tretiesiems asmenims, ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad jo naujasis prašymas bus patenkintas. Be kita ko, tokie teismo veiksmai sąlygojo ieškovo papildomas išlaidas.

Atsiliepimas

12. Atsakovai V. V., A. P. ir V. B. P. atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo pakartotinis prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašus viešame registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

15. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad jo reikalavimas į atsakovus A. P. bei V. B. P. yra žymiai mažesnis, negu prašomo areštuoti turto vertė, taip pat teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo V. V. nesąžiningumo.

16. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas yra atsakovų A. P. ir V. B. P. kreditorius, turintis 52 296,47 Eur finansinį reikalavimą, kurį jis perėmė iš M. K. Kadangi atsakovams A. P. ir V. B. P. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, ieškovas pareiškė ieškinį CK 1.81 straipsnio bei 6.66 straipsnio pagrindais ir siekia modifikuoti atsakovų sudarytą paskolų sutartį, pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktus, taip pat prašo taikyti restituciją – grąžinant atsakovams A. P. ir V. B. P. atsakovui V. V. įkeistą ir jo perimtą turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, jog jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

18. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

19. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. P. ir V. B. P. sutartine hipoteka įkeitė atsakovui V. V. savo turimą turtą. Paskolos gavėjams negrąžinus paskolos, V. V. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėjo vykdymo veiksmus. Antstoliui nepavykus turto parduoti iš varžytynių, V. V. sutiko jį perimti.

21. Apeliantas įrodinėdamas atsakovo V. V. nesąžiningumą pateikė įrodymus, kad jis perimtą turtą perleidžia tretiesiems asmenims, konkrečiai perleido patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šis turtas kaip atsakovo V. V. nuosavybė buvo įregistruotas 2017 m. rugpjūčio 2 d. turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu. 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovas V. V. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su A. ir M. K. dėl šių patalpų pardavimo. 2019 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu A. ir M. K. šias patalpas pardavė UAB „Turto studija“. Pažymėtina, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovus A. ir V. B. P. įgijo tik 2019 m. vasario 8 d. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas V. V. 2017 m. perleidęs iš atsakovų perimtą turtą, šiuo metu yra nesąžiningas ar, kad artimiausiu metu siekia perleisti turtą. Tokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo V. V. nesąžiningumą, ieškovas nepateikė.

22. Pastebėtina ir tai, kad ginčo turtui taikoma hipoteka, todėl bet kokiu atveju, net ir patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovo V. V. reikalavimas į atsakovus P. bus tenkinamas pirmiausia. Tik tuo atveju, jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimas į atsakovus P. yra žymiai mažesnis už atsakovo V. V. perimtą atsakovų P. turtą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neįrodyta antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

23. Pasikeitus faktinėms aplinkybės, ieškovas gali teikti teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė