Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–7), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 81–89; II t., b. l. 98–106), prašydamas: 1) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba) 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3618-4768; 2) panaikinti Kauno VGTPT 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1162-1378; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 11 604,74 Lt ir 25,50 Lt turtinę žalą; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kauno VGTPT nuostatų 9.3 punkto teisėtumą, kadangi, jo manymu, minėtas punktas neteisėtas, nes Tarnyba privalo iš karto, o ne po metų tikrinti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, be to, jis prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų, 5 dalies 1, 2 ir 5 punktų, 12 straipsnio 6 dalies, 13 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 ir 5 dalių, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių, Kauno VGTPT nuostatų 3, 8.1, 9.1, 9.3, 9.6, 9.7, 9.10, 9.12, 9.13, 10.1, 10.3, 10.4 ir 14.7 punktų nuostatoms.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis trečiajam suinteresuotam asmeniui E. V. paskolino 35 477 Lt, tačiau pastarasis 2011 m. gruodžio 16 d. pateikė ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui, prašydamas pakeisti delspinigius nustatančią sąlygą 2009 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartyje, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Minėtoje civilinėje byloje E. V. Kauno VGTPT 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3618-4768 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas teigė, kad šis Tarnybos sprendimas sukėlė jam esmines ir labai neigiamas teisines pasekmes. Nurodė, kad 2012 m. vasario 27 d. antstolio S. U. kontora pareiškėjui pranešė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. 2012 m. sausio 25 d. dovanojimo sutartimi padovanojo jam priklausiusį žemės sklypą, dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių E. V.. Tačiau po naujai paaiškėjusių aplinkybių, Kauno rajono apylinkės teismas atsisakė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir nepagrįstai atsisakė bylą perduoti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, o 2012 m. kovo 12 d. priimtu sprendimu nepagrįstai bei neteisėtai pakeitė sutarties sąlygas ir bandė įteisinti E. V. pareiškėjui padarytą turtinę 18 061,54 Lt (neišmokėti delspinigiai) ir 25,50 Lt (teismo sprendimu iš V. J. valstybei priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos) žalą bei neturtinę 20 000 Lt žalą. Pareiškėjas manė, kad Tarnyba pažeidė VGTPĮ 4 straipsnio 2–3 dalių nuostatas. Pabrėžė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. nuslėpė, kad jo brolis E. V. jam E. V. dovanotą trijų kambarių butą 2012 m. pradžioje pardavė ir gavo pajamų, kurios buvo pakankamos ne tik mokamai teisinei pagalbai gauti, bet ir skolos grąžinimui su priteistais delspinigiais bei bylinėjimosi išlaidomis V. J.. Taip pat tvirtino, kad Tarnyba pažeidė VGTPTĮ 11 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, 5 dalies 1, 2 ir 5 punktus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 29 ir 30 straipsnių nuostatas, kadangi trukdė pareiškėjui susipažinti su ginčijamu Kauno VGTPT 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu. Be to, pareiškėjas teigė, kad Tarnyba pažeidė ir VGTPĮ 12 straipsnio 6 dalies, 13 straipsnio bei 20 straipsnio 1 dalies, CK 6.236 straipsnio, 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.248 straipsnio 3 dalies, CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas. Akcentavo, kad tuo atveju, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. nebūtų gavęs antrinės teisinės pagalbos, jis nebūtų galėjęs Kauno rajono apylinkės teismui pateikti nepagrįstą ieškinį ir teismas nebūtų priėmęs nepagrįsto bei neteisėto sprendimo byloje. Pareiškėjas kartu manė, kad Tarnyba pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių nuostatas, kadangi diskriminavo pareiškėją dėl jo procesinės padėties civilinėje byloje bei dėl judėjimo negalios, versdamas jausti fizinį skausmą vaikštant. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų negautos skolos negalėjo užtikrinti tinkamos medicininės priežiūros savo neįgaliam sūnui. Taip pat nurodė, kad Tarnyba pažeidė ir savo nuostatus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nuostatas. Atkreipė dėmesį, jog dėl Kauno VGTPT 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3618-4768 vykdyto ilgalaikio bei tyčinio nusikalstamų E. V. veikų prieš pareiškėją dengimo pareiškėjui buvo padaryta 11 604,74 Lt (neišmokėti delspinigiai) ir 25,50 Lt turtinė žala (Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos) bei 20 000 Lt neturtinė žala, kuri pasireiškė vidiniais išgyvenimais, nepatogumais, atviru tyčiojimusi iš pareiškėjo, trukdymu suteikti tinkamą priežiūrą neįgaliam pareiškėjo sūnui, neigiamu poveikiu pareiškėjo gyvenimo kokybei, negalėjimu ilgą laiką pilnavertiškai naudotis savo procesinėmis, žmogaus bei pilietinėmis teisėmis, fiziniu skausmu – pareiškėjo vertimu ilgą laiką rašant skundus ir prašymus sėdint kentėti stuburo skausmus, pareiškėjo vertimu ilgą laiką nešiojant parašytus skundus bei su jais susijusius dokumentus ir vaikštant kentėti kairės kojos kelio sąnario skausmus, papildomai naudoti vaistus skausmų malšinimui, sistemingu ilgalaikiu trukdymu pareiškėjui rūpintis savo 1922 m. gimusia sergančia mama, ją lankyti ir prižiūrėti, pareiškėjo žmogiškojo ir pilietinio orumo žeminimu, pareiškėjo trukdymu dirbti, kas lėmė išgyvenimus, nepatogumus, materialinius nuostolius, pagrįstų ir teisėtų pareiškėjo lūkesčių už darbą gauti atlygį neišsipildymą.