Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 442 - 252- 2016

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07755-2015-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-195-452-2016 pagal ieškovo J. A. Š. ieškinį atsakovams M. J., L. I., A. D., A. P., Z. V. J., E. A. V., V. B., A. M., V. P., M. I. Z., J. G., G. G., E. B., V. V., E. P., A. B., V. D., Z. M., K. I., J. S., G. V., A. B., Z. B., V. B., A. M., E. G., D. L., K. L., E. T., R. Z., UAB „Baltijos žemės fondas“, UAB „Vadoklių agrocentras“, ŽŪB „Panevėžio agrocentras“, Lietuvos Respublikai, trečiajam asmeniui R. K. įmonei „Matas“ dėl iškeldinimo iš neteisėtai priklausančios nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 11 p. paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų.

CPK 5 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. CPK 296 str. 1 d. 11 p. suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-01-19 nutartyje kaip vieną iš ieškinio trūkumų nurodė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovai A. B. ir V. D. yra mirę iki ieškinio teisme priėmimo, todėl procesinis teisių perėmimas byloje nėra galimas, dėl ko ieškovas turi nurodyti tinkamus atsakovus. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo motyvą (reikalavimą) šalina, kadangi jis yra perteklinis ir nepagrįstas, akivaizdu, jog ieškovas neturės galimybės žinoti teisių perėmėjų kaip negalėjo žinoti, kad žemės savininkai yra mirę. Įstatymas (CPK 163 str. 1 p.) imperatyviai reglamentuoja, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas; byla sustabdoma šaliai mirus ar pasibaigus, kad galima būtų ją pakeisti jos teisių perėmėju ir sudaryti sąlygas tinkamai išnagrinėti bylą; į bylą įstojus teisių perėmėjui, atnaujinus bylą, jos nagrinėjamas tęsiamas nuo paskutinio atlikto veiksmo ir priimamas sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų teismo 2016-01-19 nutartyje nurodytų trūkumų sutinka. Kaip matyti, teismui atsakovei K. L. ieškinyje nurodytu adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko (atsakovė deklaravo išvykimą į Vokietiją), todėl įpareigojo ieškovą patikslinti faktinę atsakovės gyvenamąją ir darbo vietas bei pateikti teismui duomenis, kad jis ėmėsi visų priemonių faktinei atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti; nurodė, kad pateikus įrodymus, jog negalima nustatyti atsakovės dabartinės faktinės gyvenamosios vietos, procesiniai dokumentai atsakovei, ieškovo sutikimu, bus įteikti kitu procesinių dokumentų įteikimo būdu per antstolį, kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), ieškovo sutikimu, teismas išduos procesinius dokumentus, kad jis atsakovei juos įteiktų pats. Iki nustatyto termino pabaigos apeliantas jokio atsakymo teismui nepateikė, neinformavo, kaip procesiniai dokumentai galėtų būti įteikti atsakovei K. L..

Taip pat teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas privalo teismui pateikti įrodymus, kad jis yra teisėtas žemės savininkas, t. y. pateikti teismui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie žemės priklausomumą ieškovui. Tačiau ieškovas šio ieškinio trūkumo nepašalino, neinformavo teismo, kad negali gauti kokio nors konkretaus įrodymo. Kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas turi teisę gauti iš nekilnojamojo turto registro duomenis apie jo turimą nuosavybę į nekilnojamąjį turtą. Iš atskirojo skundo argumentų nėra aišku, kodėl surinkti teismo nurodytus dokumentus ieškovui buvo neįmanoma ir kodėl juos rinkti turėtų teismas, kai byloje nėra viešojo intereso ir tik šalys privalo teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 135 str. 2 d. numatyta, jog ieškovas turi teisę pateikti prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima jų pateikti. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas šioje byloje neturėjo pareigos pats savo iniciatyva rinkti ieškovui reikalingų įrodymų ar duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimu bei ieškinio palikimo nenagrinėtu institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo 2016-01-19 nutartyje nurodytas motyvas dėl mirusiųjų asmenų pakeitimo tinkamais atsakovais kaip ieškinio trūkumas nedaro negaliojančios visos skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutarties. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas J. A. Š. už ieškinį net nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, todėl teismas, nutartyje nurodydamas šalinti ieškinio trūkumus, turėjo konstatuoti ir šį trūkumą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str., dėl kurių nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą advokatui atsakovas UAB „Baltijos žemės fondas“ sumokėjo 100 Eur (t. 3, b. l. 85, 86). Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo J. A. Š. CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų UAB „Baltijos žemės fondas“, į. k. 302589340, naudai.