Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nutarties dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 271 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos eskortavimo rinktinės 1 – ojo būrio pareigūnų Augustino Vaičiūno ir Jauniaus Malinausko veiksmus dėl jo (A. S.) 2005 m. liepos 10 d. neteisėto administracinio sulaikymo pripažinti neteisėtais. Nurodė, kad pareigūnas A. Vaičaitis 2005 m. liepos 10 d. surašė jam ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą. Minėti pareigūnai 2005 m. liepos 10 d. jį neteisėtai sulaikė, sulaikymo protokolo nesurašė, neteisėtai uždėjo jam antrankius, prieš tai neteisėtai panaudoję jo atžvilgiu kovos veiksmus. Jam nepaaiškino, kokiu pagrindu jis sulaikytas ir kuriam laikui, nenurodė aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo įvykio vietoje.

Pareigūnai Augustinas Vaičiūnas ir Jaunius Malinauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2005 m. liepos 10 d., 17¹⁰ val., kelio Vilnius - Švenčionys 33 kilometre, buvo sustabdytas automobilis Mitsubishi, kurį vairavo D. V., keleivis - A. S. Vairuotoja buvo pakviesta į tarnybinį automobilį, o A. S., būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles išlipo iš automobilio ir piktinosi dėl automobilio sustabdymo. Jam buvo paaiškinti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, pareikalauta grįžti į automobilį, ką jis ir padarė, tačiau po kiek laiko vėl išlipo iš automobilio, pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis, įžeidinėti policijos pareigūnus, grasinti panaudoti fizinį smurtą. Po to, kai A. S. pagrasino A. Vaičiūnui ,,duoti į snukį“ ir užsimojo, jam buvo užsukta už nugaros ranka ir uždėti antrankiai. Tarnybiniame automobilyje A. S. buvo klausinėjama jo asmens duomenų, bet jis į klausimus neatsakinėjo, dokumentų su savimi neturėjo, be to, jie neturėjo su savimi administracinių teisės pažeidimų protokolų. Todėl surašyti protokolo teisės pažeidimo vietoje negalėjo ir turėjo pažeidėją pristatyti į policijos įstaigą. Kad nebūtų pažeista ATPK 263 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teisės pažeidėjas turi būti pristatomas kiek galima greičiau, į pagalbą buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, kad pristatytų pažeidėją į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Šiuo atveju A. S. į komisariatą buvo pristatytas protokolui surašyti, o ne sulaikytas ATPK 265 straipsnio tvarka. Dėl to sulaikymo protokolas nebuvo surašytas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 12 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. A-11-380-137/2005 priimtas nutarimas A. S. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2005 m. liepos 10 d., apie 17 ¹⁰ val., kelio Vilnius - Švenčionys 33 kilometre, be policijos pareigūno leidimo išlipo iš sustabdytos transporto priemonės, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų grįžti ir įsėsti į sustabdytą automobilį bei nesiplūsti necenzūriniais žodžiais, kurie įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Šis nutarimas yra neapskųstas ir įsiteisėjęs. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad policijos pareigūnų A. Vaičiūno ir J. Malinausko reikalavimai grįžti ir įsėsti į sustabdytą automobilį bei nesiplūsti necenzūriniais žodžiais yra teisėti. Iš policijos pareigūnų A. Vaičiūno ir J. Malinausko 2005 m. liepos 10 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad A. S. minėtu laiku gestikuliuodamas rankomis grasino A. Vaičiūnui pavartoti prieš jį fizinį smurtą, neklausė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai ir kovinių imtynių veiksmai. Teismas pažymėjo, kad ATPK nenumato administracinės atsakomybės už pasikėsinimą arba grasinimą panaudoti fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl tokia A. S. veika nebuvo įrašyta į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į A. Vaičiūno ir J. Malinausko paaiškinimus, jų tarnybinius pranešimus, filmuotą medžiagą, manė, kad yra objektyvių duomenų, jog A. S. grasino ir pasikėsino panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus ir todėl jo atžvilgiu šie policijos pareigūnai teisėtai panaudojo antrankius ir kovinių imtynių veiksmus. Iš A. Vaičiūno ir J. Malinausko paaiškinimų, administracinės bylos Nr. A-11-380-137/2005, filmuotos medžiagos matyti, kad A. S., padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, nebuvo sulaikytas ATPK 265 straipsnio tvarka, o buvo pristatytas į Vilniaus rajono policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti ATPK 263 straipsnio tvarka, kadangi dėl jo neblaivumo, agresyvumo, negalėjimo nustatyti jo asmens tapatybės administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima buvo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas buvo būtinas. ATPK 271 straipsnyje nėra numatyta, kad teismas gali nagrinėti skundus dėl tokių priemonių kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas ir specialiųjų priemonių: antrankių ir kovinių imtynių veiksmų panaudojimas.

A. S. apeliaciniame skunde ginčija teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį ir prašo pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nurodo, kad teismas rėmėsi tik pareigūnų parodymais ir nevertino jo paaiškinimų. Vaizdo juostoje nėra užfiksuota nei grasinimų, nei kėsinimosi panaudoti smurtą prieš pareigūnus. Todėl teismo nuostata, kad ši aplinkybė įrodyta vaizdo juosta, niekuo, išskyrus atsakomybės vengiančių pareigūnų paaiškinimais, nepagrįsta. Teikdami paaiškinimus administracinėje byloje Nr. A-11-380-137/2005 šie policijos pareigūnai spec. priemonių ir kovinių veiksmų panaudojimą išvis paaiškino prevencine priemone siekiant apsaugoti jį (A. S.) nuo galimos nelaimės. Vien policijos pareigūnų paaiškinimai negalėtų būti laikomi objektyviais įrodymais. Nepagrįsta teismo nuostata, kad iš filmuotos medžiagos matyti, kad A. S. nebuvo sulaikytas ATPK 263 straipsnio tvarka, o pristatytas administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Kiekvienas asmuo turi teisę nuo sulaikymo momento žinoti, dėl ko yra sulaikytas. Jam buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikytas. Vaizdo juostoje nėra nei vienos užuominos į tai, kad pareigūnai būtų reikalavę iš jo dokumentų asmenybei nustatyti. Nėra užfiksuota, kad duomenų apie jį būtų reikalavę iš D. V. Priešingai, teismo posėdžio metu jie paaiškino, kad tiesiog neturėjo tinkamų protokolų blankų, o papildomas policijos ekipažas buvo iškviestas tam, kad jie patys galėtų pristatyti į policiją sulaikytą automobilį, o ne A. S. Paprasčiausias blankų neturėjimas negalėtų būti laikoma pagrįsta priežastimi sulaikyti asmenį. Tik pateikus skundą teismui policijos pareigūnai pradėjo aiškinti kaip reikėtų vertinti jų veiksmus - sulaikymas tai ar pažeidėjo pristatymas į policijos komisariatą. Teismas neatsižvelgė į taikytų specialiųjų priemonių ir panaudotų kovinių veiksmų pobūdį, vertinant su padarytu administraciniu teisės pažeidimu - ar, atsižvelgiant į aplinkybes, adekvatu už nepaklusimą grįžti į automobilį panaudoti specialiąsias priemones, kovinius veiksmus ir pristatyti į policijos komisariatą, jei buvo galima apsiriboti įspėjimu.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė, jog koviniai veiksmai ir specialiosios priemonės buvo panaudotos vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio l dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 3 dalimi po to, kai A. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų grįžti ir sėsti į pareigūnų sustabdytą automobilį bei nesiplūsti necenzūriniais žodžiais, kurie įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, taip pat vyresniajam patruliui A. Vaičiūnui pagrasino fiziniu susidorojimu ir užsimojo. Tuo metu panaudojus kovinių imtynių veiksmus jam buvo užsukta už nugaros ranka ir uždėti antrankiai. Į policijos įstaigą A. S. pristatė pareigūnams į pagalbą atvykęs kitas policijos ekipažas, kadangi dėl jo neblaivumo bei agresyvumo pareigūnai negalėjo nustatyti jo asmenybės ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pažeidimo padarymo vietoje. Taip pat, tuo pačiu metu į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą pareigūnai privalėjo pristatyti automobilio, kurio keleivis buvo A. S., vairuotoją D. V., o ne sulaikytą automobilį, kaip skunde teigia A. S. Į policijos įstaigą A. S. pristatytas todėl, kad nebuvo žinoma jo asmenybė, o ne todėl, kad pareigūnai pažeidimo padarymo vietoje neturėjo reikiamų administracinės teisės pažeidimo protokolo blankų. Savo skunde A. S. apeliuoja į vaizdajuostę, tačiau joje yra tik dalis visos situacijos ir faktinių aplinkybių, kurias pavyko užfiksuoti tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo kameromis. Policijos pareigūnai pirmiausia vykdo savo tiesiogines funkcijas ir tik esant galimybei, kiek įmanoma, fiksuoja situaciją vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis. Todėl remiantis vien tik vaizdajuostėje užfiksuotais duomenimis negalima daryti kategoriškų ir objektyvių išvadų. Skunde A. S. savaip interpretuoja Vilniaus rajono apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes, dėsto jau išnagrinėtas aplinkybes nepateikdamas naujų, nenagrinėtų aplinkybių ir naujų įrodymų. Akivaizdu, kad skunde dėstomi teiginiai prieštarauja tikrovei ir jau ištirtoms ir nustatytoms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ATPK 263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją. Kaip matyti iš bylos Nr. A-11-380-137/2005, prijungtos prie šios bylos, medžiagos, A. S. 2005 m. liepos 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, ir surinktų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas į policijos įstaigą buvo pristatytas ATPK 263 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne taikant jam ATPK 265 straipsnyje numatytą administracinį sulaikymą. Teisėtas pagrindas A. S. pristatyti į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti buvo jo veika, įvykdyta policijos pareigūnų atžvilgiu, šiems sustabdžius D. V. vairuojamą automobilį, kurio keleiviu buvo apeliantas, t. y. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sugrįžti į sustabdytą automobilį nevykdymas bei policijos pareigūnų įžeidinėjimas necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. A. S. neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarimu, kurio teisėtumas šioje byloje ir negali būti kvestionuojamas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti neteisingai apkaltinti A. S., todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais jų parodymais apie įvykio aplinkybes. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šie ATPK 257 straipsnio reikalavimai pirmosios instancijos teisme pažeisti nebuvo.

Klausimas dėl specialiųjų priemonių (antrankių ir kovinių imtynių veiksmų) panaudojimo teisėtumo ir adekvatumo A. S. daromai veikai negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ATPK 271 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą, nenumato skundų dėl tokių priemonių panaudojimo nagrinėjimo teisme. Manydamas, kad policijos pareigūnai specialiąsias priemones panaudojo neteisėtai, apeliantas jų veiksmus gali skųsti Policijos departamentui ar kitai atitinkamai teisėsaugos institucijai.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.