- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- II-362-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01432-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (neatvykus proceso šalims) išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. birželio 13 d. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2018 m. birželio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15237-2018, kuriuo V. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio vyriausiasis patrulis V. B. surašė V. S. (toliau – ir pareiškėjas) administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-28035-2018 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 27 d., apie 15.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz C250, sustojo ir paliko jį stovėti užstatęs garažo vartus, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 150.10 punktą. Protokolu buvo siūloma pagal administracinį nurodymą sumokėti 15 Eur baudą iki 2018 m. gegužės 30 d. bei nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos arba pateikus prašymą nerašyti ar panaikinti šį nurodymą, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018 m. gegužės 28 d. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, protokolo kopija administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išsiųsta paštu (b. l. 5).
2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15237-2018 (toliau – ir Nutarimas), pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. balandžio 27 d., apie 15.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti užstatęs garažo vartus, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą. Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Nutarimas priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 4, 7).
Šalies argumentai
2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo. Skunde pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. balandžio 27 d., parvažiavęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis kieme pastatė savo transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikdamas praėjimą patekti į kiemo gale esantį garažą. Po kurio laiko motociklu atvažiavo garažo savininkas, iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad negali patekti į savo garažą. Atvykę pareigūnai, neišsiaiškinę situacijos, surašė protokolą. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2018 m. gegužės 28 d., byla išnagrinėta 2018 m. birželio 1 d., pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, nes visą gegužės mėnesį buvo komandiruotėje, grįžo birželio 2 d. vakare. Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu, nes jis transporto priemonę pastatė namo kieme, jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Garažo savininkas neturi servituto, garaže laiko tik motociklą. Be to, namo kaimynui patraukus savo transporto priemonę, stovėjusią šalia pareiškėjo, garažo savininkas pateko į garažą. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė teismui 2011 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dublikato kopijos pirmą lapą, Nutarimo kopiją ir protokolą. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Nutarimą (b. l. 2-4, 6).
Atsiliepimas
2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, jog 2018 m. balandžio 27 d. buvo gautas pranešimas, kad yra užstatyti pranešėjo garažo vartai. Atvykę policijos pareigūnai, užfiksavo pažeidimą, padarė nuotrauką, kurioje matosi, jog prie garažo, užstačius vartus, stovi automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka pridėta prie bylos). Automobilio savininkui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba palaiko Nutarimą. Pareigūnas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad vairuotojas V. S. 2018 m. balandžio 27 d., apie 15.30 val., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), šalia namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti užstatęs garažo vartus. Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (b. l. 1).
2018 m. birželio 25 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl jo skundo nagrinėjimo teisme datos (2018 m. liepos 3 d.) pakeitimo, nes jis tuo metu bus išvykęs į komandiruotę, iš kurios grįš 2018 m. liepos 29 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas.
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes numatyto teismo posėdžio metu bus išvykęs į komandiruotę, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Įvertinęs šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjo dalyvavimas posėdyje nėra būtinas, ir pareiškėjo neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežasties šiuo konkrečiu atveju nelaiko svarbia, todėl atmeta pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis ANK 563 straipsniu, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnyje numatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, institucija (pareigūnas), privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 569 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 2 dalimi, ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju, susipažinus su teismui pateikta tyrimo medžiaga, negalima daryti išvados, kad tyrimą atliekantis pareigūnas ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, išsamiai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Kaip minėta, ANK įtvirtina pareigūnų pareiga rinkti įrodymus bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šių pareigų tinkamam įgyvendinimui ANK 593 straipsnyje numatytas platus administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimų spektras. Tačiau teismui pateiktoje tyrimo medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad tyrimą atlikęs pareigūnas būtų tinkamai įgyvendinęs jam įstatymu suteiktus įgaliojimus ir atlikęs visus reikiamus veiksmus siekiant nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pareiškėjas yra kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Bylos medžiagoje yra išrašas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. 14.54 val. buvo pranešta, kad automobilis Mercedes Benz užstatė pranešėjo garažo vartus (b. l. 8). Analogiška aplinkybė, kaip pažeidimo esmė, užfiksuota ir administracinio nusižengimo protokole. Tačiau savaime tokie duomenys neįrodo pareiškėjo kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos medžiagos neaišku, kokia įstatymo nustatyta tvarka buvo gauta nuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis Mercedes Benz. Jokie kiti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai būtų galėję objektyviai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, įstatymų nustatyta tvarka surinkti nebuvo.
Nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 27 d., apie 15.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti užstatęs garažo vartus, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiomis įstatymo numatytomis priemonėmis pareigūnai nustatė pažeidimo faktą ir asmens, įtariamo šio pažeidimo padarymu, kaltę. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės Nutarime nebuvo motyvuotai įvertintos. Iš Nutarimo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaujantis nustatyta, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė būtent pareiškėjas, taip pat kokiais įrodymais vadovaujantis nustatyta pareiškėjo kaltė padarius šį nusižengimą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 150.10 punktu, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis automobilį pastatė namo kieme, jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje, garažo savininkas servituto neturi, garaže laiko tik motociklą, be to, kaimynui patraukus savo transporto priemonę, stovėjusią šalia pareiškėjo transporto priemonės, garažo savininkas pateko į garažą. Tačiau šios aplinkybės administracinės bylos ne teisme nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos ir vertinamos ANK 417 straipsnio 2 dalies kontekste. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo ne teisme metu apskritai nebuvo sudaryta reali galimybė nurodyti tokias aplinkybes tyrimą atlikusiam ir Nutarimą priėmusiam pareigūnui.
Nagrinėjamu atveju, priimant Nutarimą, buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjas jam priklausančiu automobiliu užstatė garažo vartus. Tačiau sistemiškai aiškinant ANK 417 straipsnio 2 dalies ir KET 150.10 punkto nuostatas, teigtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir asmens kaltę padarius tokį nusižengimą, vien garažo vartų užstatymo fakto nepakanka. Tokiu atveju būtina nustatyti, kad transporto priemonė stovėjo taip, kad realiai trukdė įvažiuoti į garažą ar iš jo išvažiuoti. Byloje esanti minėta nuotrauka aplinkybės, kad nuotraukoje esantis automobilis, stovintis šalia garažo, realiai trukdo įvažiuoti į garažą ar iš jo išvažiuoti (atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes – motociklui), savaime nei patvirtina, nei paneigia. Pati savaime tokia nuotrauka nelaikytina informatyvia. Nuotraukoje automobilis užfiksuotas iš vienintelio fotografavimo taško, neužfiksuojant automobilio iš visų pusių, nepadarant daugiau nuotraukų iš skirtingų fotografavimo taškų, nepažymint realaus atstumo tarp automobilio ir garažo bei reikiamo atstumo netrukdomai įvažiuoti į garažą (išvažiuoti iš jo), nenubraižant pažeidimo schemos. Iš nuotraukos negalima nustatyti, koks tikslus atstumas yra tarp garažo ir automobilio, ar tas atstumas yra pakankamas įvažiuoti į garažą (išvažiuoti iš jo) garaže laikoma transporto priemone (pareiškėjo teigimu, motociklu) ar nepakankamas, ar tai vienintelis įvažiavimas į garažą ir pan. Tyrimo metu nebuvo aiškintasi, kokiomis aplinkybėmis nuotraukoje užfiksuotas automobilis buvo pastatytas prie garažo, nesurinkti įrodymai, objektyviai patvirtinantys automobilio stovėjimo ten, kuris jis trukdytų įvažiuoti į garažą (išvažiuoti iš jo), faktą, aplinkybes, asmens kaltę. Taip pat nebuvo nustatyta, ar šalia pareiškėjo automobilio stovėjo ir kito asmens transporto priemonę, kurią patraukus atsirado galimybė motociklu įvažiuoti į garažą ar iš jo išvažiuoti. Nebuvo aiškintasi, ar pareiškėjas turėjo teisę palikti stovėti automobilį toje vietoje, o garažo savininkas turėjo teisę naudotis ta žeme, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis.
ANK 593 straipsnio 1 dalyje, numatyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, be kita ko, turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus, atlikti akistatas, atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, atlikti eksperimentą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus. Tyrimo veiksmų eiga ir rezultatų fiksavimo tvarka nustatyta ANK 594 straipsnyje. Šiuo atveju teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių tyrimo veiksmų protokolų, kuriuose būtų įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti tyrimo veiksmai, jų atlikimo eiga, rezultatai; apie tyrimo veiksmų atlikimą taip pat nėra ir atitinkančio ANK 594 straipsnio reikalavimus įrašo administracinio nusižengimo protokole. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tyrimo metu nebuvo apklausti nei asmuo, įtariamas padaręs administracinį nusižengimą (pareiškėjas), nei liudytojai (garažo savininkas, pareiškėjo skunde nurodytas kaimynas, kurio asmens duomenų pareiškėjas skunde nenurodė, kiti galimi liudytojai, jei tokių buvo), taip pat neatlikta įvykio (pažeidimo) vietos apžiūra, kiti reikiami tyrimo veiksmai siekiant išsamiai ir visapusiškai nustatyti esmines bylos aplinkybes. Teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra jokių pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų užfiksuotas pažeidimo faktas, jo padarymo aplinkybės.
Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir Nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Pareiškėjui nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą ne teisme, jam nebuvo sudaryta galimybė įgyvendinti ANK numatytas teises: būti išklausytam, pateikti paaiškinimus, dokumentus, pasinaudoti kitomis įstatymo suteiktomis teisėmis.
Nors ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą, tačiau šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tam, kad asmuo galėtų realiai pasinaudoti teise pareikšti reikalavimą dėl žodinio proceso ar teise pateikti paaiškinimus, jis, visų pirma, turi būti informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, galimybę pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas, surašytas pareiškėjui nedalyvaujant ir jam išsiųstas paštu. Protokole nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2018 m. gegužės 28 d., byla išnagrinėta ir Nutarimas priimtas 2018 m. birželio 1 d., tačiau, vadovaujantis AB Lietuvos pašto svetainės išrašu, registruotu paštu išsiųstas protokolas, pareiškėjui buvo įteiktas tik 2018 m. birželio 6 d., t. y. po protokole nurodytos bylos nagrinėjimo datos. Skunde pareiškėjas nurodė, kad tuo metu jis buvo išvykęs į komandiruotę ir grįžo tik 2018 m. birželio 2 d. Tokiu būdu pareiškėjas nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie administracinės bylos ne teisme nagrinėjimą jo atžvilgiu, bei jam užkirstos galimybės efektyviai pasinaudoti jam, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, numatytomis teisėmis.
Be to, pažeista ANK 616 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Šioje dalyje nurodyti paaiškinimai ir parodymai turi būti pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos. Šiuo atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos įstaiga, nustačiusi, kad nėra pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, būtų pastarajam siuntusi prašymą pateikti tokį paaiškinimą. Nesant byloje pareiškėjo paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, ir nesiuntus pareiškėjui prašymo pateikti tokį paaiškinimą, nebuvo imtasi visų būtinų priemonių siekiant objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištirti administracinį nusižengimą ir tinkamai taikyti įstatymus.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu iš esmės nebuvo atliktas joks bylos aplinkybių tyrimas, ir nenustatytos esminės bylos aplinkybės, o siekiant išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Be to, dalį papildomų bylos aplinkybių (susijusių su atstumo tarp garažo ir automobilio nustatymu ir kitomis tiesiogiai su pažeidimo vieta susijusiomis aplinkybėmis) teismui būtų sunku nustatyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju tikslinga panaikinti Nutarimą ir bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai tyrimo papildymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2018 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15237-2018.
Bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai tyrimo papildymui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.