- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-8351-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 520 Lt bauda.
2010 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas A. P. skundas dėl Institucijos nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo. Kartu su skundu pateiktas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodyta, jog 2010 m. balandžio 21 d. Institucijos nutarimo nuorašas A. P. nebuvo išsiųstas, apie skundžiamą nutarimą pareiškėjas sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant kitą administracinę bylą Pakruojo rajono apylinkės teisme. Tai sužinojęs, A. P. kreipėsi į Instituciją dėl nutarimo kopijos išdavimo, kuri buvo išsiųsta 2010 m. spalio 6 d. Pareiškėjas teigia, jog su nutarimo kopija susipažino tik 2010 m. spalio 23 d., nes buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti A. P. skundą ir netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis. Teismas laikė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Teismas pažymėjo, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog jo nuorašas (kopija) išsiųstas 2010 m. balandžio 21 d., kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie skundžiamo nutarimo priėmimo dieną ir laiką. Ši faktą, anot teismo, taip pat patvirtina Šiaulių apygardos administraciniame teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, kuria Institucijos prašymas netenkintas ir atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2010 m. balandžio 21 d. Institucijos nutarimo. Joje nurodoma, jog pasiruošimo prašymui nagrinėti metu buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato A. K. atsiliepimas, kuriame buvo prašoma termino skundui paduoti neatnaujinti.
II.
Atskiruoju skundu A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti. Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo pozicija prieštarauja bendrosioms skundų padavimo administraciniam teismui taisyklėms. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog terminas skundui dėl individualaus akto paduoti skaičiuojamas nuo šio akto įteikimo dienos. Kadangi nutarimo kopija A. P. buvo išsiųsta tik 2010 m. spalio 6 d. jo paties prašymu, o iki pat 2010 m. spalio 23 d. A. P. buvo Didžiojoje Britanijoje ir objektyviai negalėjo pasinaudoti savo procesine teise apskųsti nutarimą, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, atsisakius atnaujinti praleistą terminą, yra nepagrįstai ir neproporcingai apribojama jo procesinė teisė apskųsti nutarimą, kad būtų patikrintas jo teisėtumas ir pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
konstat uoja:
III.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjęs asmuo. Jeigu įstatymai nenumato kitaip, skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Todėl paskutinė skundo dėl Institucijos 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo padavimo diena buvo 2010 m. gegužės 3 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Tuo tarpu skundas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktas tik 2010 m. lapkričio 2 d. (b. l. 2).
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui pateikti teismui apeliacinį skundą įstatymo nustatytu laikotarpiu, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Kartu pažymėtina, kad įstatyme numatytas trumpas, vos dešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą, atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties A. P. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus).
Nustatyta, kad A. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, priimant skundžiamą nutarimą, nedalyvavo (b. l. 5). ATPK 288 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Iš Institucijos nutarime esančio įrašo matyti, kad jis A. P. buvo išsiųstas nepažeidžiant minėtos normos reikalavimų – tą pačią dieną. Byloje nėra duomenų, kad jis realiai buvo įteiktas adresatui, tačiau šis faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo dėl to prarado galimybę apskųsti nutarimą. Įvertinama tai, kad A. P. žinojo apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 16, prijungta administracinio teisės pažeidimo byla), tačiau po bylos išnagrinėjimo priimtu rezultatu nepasidomėjo. Be to, nors A. P. teigia, kad apie jo atžvilgiu priimta nutarimą sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant kitą administracinę bylą Pakruojo rajono apylinkės teisme, tai neginčijamai yra paneigta Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartyje 2010 m. birželio 17 d. nutartyje užfiksuotais faktais (b. l. 18-19, prijungta administracinio teisės pažeidimo byla). Minėta nutartimi buvo sprendžiamas Institucijos skundo dėl 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo padavimo atnaujinimo klausimas, kurio nagrinėjimo metu buvo paduotas pareiškėjo advokato atsiliepimas. Taigi, pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą, į Instituciją dėl nutarimo nuorašo išdavimo kreipėsi tik 2010 m. spalio 6 d. (b. l. 4). Po to, nesulaukęs jo gavimo, kaip teigia, išvyko į Didžiąją Britaniją, grįžo 2010 m. spalio 23 d. ir tik 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Toks procesinės teisės įgyvendinimas, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžiai neatitinka sąžiningo, rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad A. P. nurodytos pavėluoto skundo padavimo priežastys yra objektyviai nepateisinamos.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų pabaigą bei jų praleidimo teisinius padarinius, ir pagrįstai bei teisėtai netenkino A. P. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, priimtos nutarties naikinti nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl atskirojo skundo argumento, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, t. y. nuo nutarimo gavimo, pažymėtina, kad ABTĮ 122 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, taikoma, kai skundo dalykas yra nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.