- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-68-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- Z. S. Š.
- Atsakovas
- UAB „Eksimeta“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovo atstovei advokatei Rūtai Šimkienei, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. S. Š. ir atsakovės UAB „Eksimeta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. Š. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Eksimeta“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovės UAB „Eksimeta“ priešieškinį Z. S. Š. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. S. Š. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eksimeta“ 16156,96 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, užmokesčio už atostogas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką - po 69,28 Lt per dieną ar po 1454,88 Lt per mėnesį nuo 2008-02-01 iki visiško atsiskaitymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1997-11-06 iki 2008-02-01 dirbo UAB „Eksimeta“ vyr. finansininke. Nuo 2007 m. lapkričio jai nebebuvo mokamas darbo užmokestis. 2007 m. gruodžio mėnesį jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, tačiau nei darbo užmokestis, nei atostoginiai nebuvo sumokėti. Įgijusi teisę į senatvės pensiją, 2008-01-31 parašė darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį ir nuo 2008-02-01 pas atsakovę nebedirba. Darbdavys nei atleidimo dieną, kaip reikalaujama LR DK 141 str. 1 d., nei vėliau su ja neatsiskaitė.
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį ir teismo prašė priteisti iš ieškovės Z. S. Š. 61445,06 žalos atlyginimo, kuri susideda iš 29500,00 Lt buhalterinės apskaitos suvedimo už 2006 m. išlaidų, 30359,84 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir 1585,22 Lt PVM delspinigių, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 1997-11-06 pagal darbo sutartį Nr. 9 dirbo UAB „Eksimeta“ vyr. buhaltere, buvo atsakinga už tinkamą įmonės buhalterijos tvarkymą. 2007 m. rugsėjo mėnesį, įmonėje pardėjus dirbti buhalterei V. V., ėmė aiškėti eilė ieškovės darbo trūkumų. Įmonės finansinės atskaitomybės auditui atlikti pasamdė UAB „Mokesčių ekspertų biuras“, kuri pateikė išvadą, kad įmonėje esanti situacija pažeidžia verslo apskaitos standartus, norminį reglamentavimą, įmonės apskaita buvo vedama netinkamai. Auditoriai nurodė, kad už 2006 m. įmonės buhalterinė apskaita iš esmės turi būti sudaryta iš naujo, todėl buvo priversta samdyti buhalterinės apskaitos specialistus. Ieškovė dirbdama UAB „Eksimeta“ vyr. buhaltere jai pavestas darbo funkcijas vykdė netinkamai, pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, aplaidžiai ir tuo savo tyčiniais veiksmais padarė įmonei žalą. Už buhalterinės apskaitos suvedimą už 2006 m. atsakovė patyrė 29500 Lt išlaidų. Dėl ieškovės kaltės, laiku nepateikus nekilnojamojo turto deklaracijos už 2006 m. ir nesumokėjus nekilnojamojo turto mokesčio, bei patikslinus 2007 m. ieškovės sudarytą PVM deklaraciją, atsakovei buvo taikytos sankcijos, t.y. priskaičiuota 30359,84 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir 1585,22 Lt PVM delspinigių valstybės biudžetui, kuriuos atsakovė sumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Eksimeta“, (duomenys neskelbtini), 16234,61 Lt sumą, kurią sudaro nesumokėtas darbo užmokestis, atostoginiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (neišskaičiavus mokesčių), ir 580,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė. Iš atsakovės UAB „Eksimeta“, į.k. (duomenys neskelbtini), 488,28 Lt priteisė bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad darbo užmokestis UAB „Eksimeta“ buvo mokamas grynaisiais pinigais įmonės kasoje, ieškovė tai žinojo. Įrodymų, išskyrus jos pačios paaiškinimus, kad kreipėsi į atsakovę dėl su darbo santykiais susijusių piniginių sumų išmokėjimo, ieškovė nepateikė. Duomenų apie tai, kad ji būtų atėjusi į darbovietę atsiimti galutinio atsiskaitymo, žodžiu ar raštu atsakovei nurodžiusi banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, taip pat nėra. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė nesielgė kaip vidutiniškai atidus ir rūpestingas darbuotojas, todėl konstatuoti, kad su ieškove neatsiskaityta ne dėl jos pačios kaltės, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį, nes atsakovė neįrodė, kad žalą patyrė dėl ieškovės kaltės. Pažymėjo, kad už finansinės apskaitos organizavimą bei apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų laikymąsi atsako ūkio subjekto vadovas (2001-12-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d., 21 str. 1 d.). Taip pat darbo įstatymai numato, kad už tinkamą darbo organizavimą bendrovėje atsako vadovas, jis turi teisę imtis priemonių, kad darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas. Duomenų apie tai, kad jai už netinkamą pareigų atlikimą būtų pareikšta pastabų ar skirta drausminių nuobaudų, byloje nėra. Nurodė, UAB „Mokesčių ekspertų biuro“ nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai yra tik bendrojo pobūdžio, neįvardinti konkretūs pažeidimai, todėl padarė išvadą, kad bendrai įvardyti pažeidimai, nėra pakankamas įrodymas padaryti išvadą, jog ieškovės veiksmai ar neveikimas buvo neteisėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-18 sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką – po 69,28 Lt per dieną ir 1454,88 Lt per mėnesį iki visiško atsiskaitymo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal LR DK 141 str. būtent darbdavys yra atsakingas už atsiskaitymą su atleistu iš darbo darbuotoju. Teismas turėjo įvertinti, kiek darbdavys buvo atidus ir rūpestingas ir sąžiningas tam, kad atsiskaitytų su darbuotoju. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė net priėmus teismo sprendimą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad su ieškove atleidžiant iš darbo nebuvo atsiskaityta ne tik pagal 2008 m. sausio mėnesio mokėjimo žiniaraštį, bet nebuvo atsiskaityta ir už 2007 m. gruodžio mėnesį nors kaip nurodė atsakovė užmokesčiui skirti pinigai buvo deponuoti. Užmokestis už atostogas turi būti sumokėtas prieš tris dienas iki atostogų pradžios, tačiau atsakovė jų nesumokėjo, nors ji buvo tą dieną darbe. Taip pat teigia, kad ieškovei nesumokėjo ne dėl to, kad ji pinigų nepasiėmė iš kasos, o dėl to, kad jai 2007-12-07 niekas nesumokėjo, o kasos dokumentus įformino atgaline data.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas priešieškinio reikalavimas ir priteista 61 445,06 Lt žalos atlyginimo ir atitinkamai paskirstyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė dirbo UAB „Eksimeta“ vyriausiosios buhalterės pareigose ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą, buvo atsakinga už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pagal šio įstatymo 11 str. už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris, kaip ūkio subjekto apskaitą tvarkantis asmuo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kiekvienas darbuotojas privalo ir turi būti atsakingas už savo atliekamą darbą. Teigia, kad ieškovė nepaneigė UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ pažymoje bei auditorių išvadoje nurodytų netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė kokiais argumentais atmetė ir nesivadovavo neginčijamai žalos faktą įrodančiu dokumentu – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (18.17) L2-6322. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad negali pripažinti ieškovės veiksmų neteisėtais, nes nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų. Nurodė, kad drausminės atsakomybės taikymas yra darbdavio teisė, o ne pareiga ir jos netaikymas negali įtakoti materialinės atsakomybės. Atsakovė įrodė, kad ieškovė aplaidžiai, nekvalifikuotai vykdė savo darbo funkcijas dėl ko privalėjo samdyti buhalterinės apskaitos specialistus ir taip atsakovė patyrė žalą. Priešieškinys ieškovei buvo pareikštas tik už apskaitos tvarkymą 2006 m. ir jokių aplinkybių, kurios pašalintų ieškovės atsakomybę, šiuo laikotarpiu, nėra. Taip pat teismas neįvertino įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtino žalos atlyginimą dėl 31945,06 Lt, kurią patyrė dėl to, kad ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai nepateikė reikiamų deklaracijų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės kaltės buvo padaryta žala. UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2008-01-07 auditoriaus išvada ir 2008-01-03 pažyma dėl pirminių apskaitos dokumentų peržiūros negali būti tinkamu įrodymu, kad būtent dėl ieškovės kaltės įmonei padaryta žala. UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ nebuvo pateikta 2006 m. atskaitomybė, už kurios saugojimą atsakingas įmonės vadovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį.
Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Byloje nustatyta, kad atsakovės kaltės dėl uždelsimo nėra, ieškovė jokia forma nesikreipė į darbdavį dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Nesutinka su ieškovės motyvu, kad jai nebuvo laiku sumokėta už atostogas 2007-12-07, nes tuo metu pati ieškovė buvo darbe ir atliko buhalterio funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad Z. S. Š. UAB „Eksimeta“ nuo 1997-11-06 iki 2008-01-31 dirbo vyr. buhaltere. Darbo sutartis nutraukta 2008-01-31 ieškovės prašymu pagal LR DK 127 str. (I t., b.l. 47-49, 50, 60) Ieškovei iki šios dienos neišmokėtos visos jai priklausančios išmokos, susijusios su darbo santykiais.
Dėl darbo užmokesčio priteisimo už visą uždelstą laiką.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 417 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteisė 16234,61 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, atostoginių ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką.
LR DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką tik tuo atveju jei uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Remiantis šia nuostata, būtina nustatyti, ar uždelsta atsiskaityti buvo dėl darbuotojos kaltės. Tik jeigu nebūtų darbuotojo kaltės, darbdaviui kiltų neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, liudytojų ir šalių paaiškinimais, nustatė, kad ieškovė po atleidimo į darbovietę nebeatėjo ir į darbdavį dėl su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo nesikreipė. Be to žinojo, kad darbo užmokestis UAB „Eksimeta“ buvo mokamas grynaisiais pinigais įmonės kasoje. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad ji ne kartą kreipėsi į darbdavį dėl atsiskaitymo, tačiau ji buvusi išvaryta ir su ja laiku neatsiskaityta ne dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą (2009-04-07), kuriuo kreipėsi pas atsakovę dėl jai priskaitytos sumos pervedimo į jos nurodytą sąskaitą. Iš prašymo matyti, kad ieškovė, minėtu prašymu, atsakė į atsakovės pranešimą (2009-04-03 Nr. E09/04-04), kuriame buvo pakartotinai prašoma atvykti į įmonę atsiimti darbo užmokesčio arba pateikti informaciją, kur pervesti jai priskaičiuotą darbo užmokestį. Kitų duomenų apie tai, kad ji būtų atėjusi į darbovietę atsiimti galutinio atsiskaitymo, žodžiu ar raštu iki 2009-04-07 atsakovei nurodžiusi banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, nėra. Kolegija mano, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už visą uždelstą laiką. Iš to darytina išvada, kad ieškovė, iki to laiko, tinkamai nesirūpino, kad atsakovė jai sumokėtų darbo užmokestį, t. y. atsakovės prašoma neatvyko į įmonę atsiimti darbo užmokesčio, nors žinojo, kad darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais, taip pat laiku atsakovei nepateikė savo sąskaitos į kurią atsakovė galėtų pervesti jai priskaičiuotą darbo užmokestį, kuris buvo deponuotas. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atleidžiant ją iš darbo nebuvo jai sumokėta ir už 2007 m. gruodžio mėnesį, t. y. už suteiktas kasmetines atostogas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš darbo buvo atleista 2008-01-31 (I t., b.l. 47-49, 50, 60), taigi 2007 m. gruodžio mėnesį ieškovė UAB „Eksimeta“ dirbo vyr. buhaltere, todėl turėjo visas galimybes atlikti atostoginių priskaitymą. Ieškovė pati nurodė, kad 2007-12-07 , kai darbdavys turėjo sumokėti pinigus už kasmetines atostogas, buvo darbe (t. II, b. l. 61). Kad į jos pareigas neįėjo pareiga vykdyti atostoginių priskaitymus arba dėl kokių nors pagrįstų aplinkybių negalėjo to atlikti, ieškovė nepateikė jokių duomenų, todėl kolegija daro išvadą, kad už kasmetines atostogas laiku nebuvo sumokėta taip pat dėl ieškovės nerūpestingumo. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nesielgė kaip vidutiniškai atidus ir rūpestingas darbuotojas, todėl su ja neatsiskaityta dėl jos pačios kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Dėl priešieškinio.
Atsakovė UAB „Eksimeta“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 61445,06 žalos atlyginimo ir ieškovės tariamos žalos padarymo faktą grindžia 2008-01-03 pažyma bei 2008-01-07 auditoriaus UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ išvada (I t., b. l. 29, 30). Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakomybę už netinkamai tvarkomą buhalteriją perkėlė tik įmonės vadovui, nors už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris, kaip ūkio subjekto apskaitą tvarkantis asmuo.
LR Akcinių bendrovių įstatyme (37 str. 10 d. 2 p.), LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (28 str.) nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas. LR CK 2. 82 str. 3 d. taip pat nustatyta, kad valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, juridinio asmens veiklos organizavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad už finansinės apskaitos organizavimą bei apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų laikymąsi atsako ūkio subjekto vadovas (2001-12-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d., 21 str. 1 d.). Pagal LR DK 245 str. materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Kad ieškovė netinkamai atliko savo pareigas, byloje nėra jokių duomenų. Darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti LR DK yra nustatytos sąlygos (246 str.), taip pat yra numatyti atvejai, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą (LR DK 255 str.). UAB „Mokesčių ekspertų biuro“ auditoriaus išvadoje ir pažymoje yra nurodyta, kad nebuvo pateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remiantis buvo sudaryta 2006 m. atskaitomybė, taip pat, kad neteisingai apskaitytas ilgalaikis turtas, nekonkretizuojant, koks Marijampolės mieste esantis turtas neteisingai apskaitytas, kad neatlikta metinė inventorizacija. Kaip jau minėta už finansinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 10 p. inventorizacija atliekama, remiantis bendrovės vadovo įsakymu arba potvarkiu. Įrodymų, kad būtų priimtas įsakymas ar potvarkis atlikti inventorizaciją už 2006 m. atsakovas nepateikė ir byloje nėra. Be to pažymėtina, kad buhalterė, kuri atėjo dirbti po ieškovės, nesurašė akto, kuriame būtų nurodyta, kokius pažeidimus ieškovė padarė atlikdama savo pareigas, byloje nėra pateika ir finansinių dokumentų priėmimo–perdavimo akto, iš kurio būtų matyti ieškovės netinkamas pareigų atlikimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad vien iš UAB „Mokesčių eksperto biuras“ pateiktos išvados negalime teigti, kad dėl netinkami vykdomos buhalterijos buvo tik ieškovės kaltė. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą jei ji padaryta tyčia (LR DK 255 str. 1p.) Tyčia, t. y. kai asmuo sąmoningai siekia padaryti žalos arba sąmoningai leidžia jai atsirasti. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės tyčią dėl padarytos žalos. Atsakovė teigia, kad dėl ieškovės netinkamai atliktų pareigų buvo priversta samdyti buhalterinės apskaitos specialistus, kurie norminių aktų tvarka sutvarkytų buhalterinės apskaitos duomenis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kita buhalterė tvarkyti įmonės apskaitą priimta 2007-09-03 ir jai buvo mokamas atlyginimas (I t., b. l. 192-194). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atsakovei nebuvo būtina samdyti buhalterinės apskaitos specialistus tam, kad sutvarkytų buhalterinės apskaitos duomenis, nes tą darbą galėjo atlikti kita buhalterė.
Atsakovė taip pat teigia, kad žalą patyrė ir dėl to, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nepateikė nekilnojamojo turto deklaracijos už 2006 m., nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, dėl to įmonei buvo paskaičiuoti delspinigiai, viso 31945,06 Lt. LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad juridiniai asmenys privalo pateikti avansinius nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimus, metinę nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją. Juridinis asmuo prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (LR CK 2.81 str. 1 d.) Juridinio asmens organas yra atsakingas už juridinio asmens valdymą, jis atsakingas už darbo organizavimą ir atitinkamus darbus gali pavesti atlikti įmonės darbuotojams, bei imtis priemonių, kad darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas. LR Buhalterinės apskaitos įstatyme nėra numatyta, kad buhalterė privalo pateikti metinę nekilnojamojo turto deklaraciją bei socialinio mokesčio deklaraciją. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės darbinėse pareigybėse buvo numatyta tokia funkcija, todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovė pati privalėjo pasirūpinti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai reikiamos deklaracijos būtų pateiktos tinkamai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčoi buvo atleista ( LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.). LR CPK 93 str. d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį dėl nesumokėto darbo užmokesčio, užmokesčio už atostogas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir priteisė iš atsakovės 16 156,96 Lt ieškovei, atsakovės priešieškinį atmetė. Atsižvelgdma į išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės ieškovei ir priteista suma atitinka patenkintų reikalavimų dalį.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.