Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2013-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-148-557/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-15
Bylos Nr.
1-148-557/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis
V. L.
Baudž. byla Nr. 1-148-557/2013(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui,gynėjui Remigijui Jakštui,vertėjai Anželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., g. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietė, rusė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji V. L. 2013 m. kovo 12 d. apie 10.20 val., vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį Donelaičio g. 2a, Panemunėje, Pagėgių sav., neturėdama tam leidimo ir nepateikdama muitinės kontrolei - paslėpusi viršutiniuose rūbuose ir po jais prie kūno, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 1300 tablečių psichotropinių vaistų ,,FENAZEPAM“, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 3,25 g psichotropinės medžiagos fenazepamo.

Kaltinamoji V. L. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2013-03-12 ryte per pasienio punktą iš Rusijos Federacijos ketino pėsčiomis vykti į Lietuvos Respubliką padėti pažįstamiems prekeiviams į Rusijos teritoriją pergabenti iš Gariūnų turgavietės atgabentas prekes. Užsiimdama tokia veikla, ji nuolat uždarbiauja, už vieną reisą gaudama 30 litų atlyginimą. Prie vaistinės, esančios šalia pasienio punkto Rusijos pusėje, sutiko dvi nepažįstamas lietuves moteris, kurios paprašė pernešti per sieną dalį jų turimų vaistų „Fenazepam“. Moterys paaiškino, kad tokius vaistus gabenti per sieną leidžiama, tačiau jos turi didesnį, negu leidžiamas, vaistų kiekį, o per sieną einančius Rusijos piliečius muitininkai tikrina rečiau, sakė, kad per valstybės sieną galima gabenti penkis ryšulėlius tablečių „Fenazepam“ po dešimt lapelių. Moterys už pagalbą pažadėjo sumokėti 300 litų, taip pat sakė, kad jeigu kartais muitinė aptiktų vaistus ir skirtų baudą, sumokėtą baudos sumą jai taip pat grąžins. Susiviliojusi dideliu uždarbiu, ji sutiko pergabenti vaistus. Žinojo, kad „Fenazepam“ seni žmonės vartoja nuo nemigos, tačiau nemanė, kad tai psichotropiniai vaistai, ir kad juos gabenti per sieną draudžiama. Moterys davė jai kaltinime nurodytą tablečių kiekį ir medžiaginį diržą, kuriuo ji apsijuosė ir prie kūno susidėjo dalį tablečių, kitas tabletes dėjosi į striukės vidinę bei išorinę ir suknelės kišenes, taip pat prie krūtinės. Priėjus Lietuvos Respublikos sieną Panemunės kelio poste, pėsčiųjų praleidimo vietoje ji muitinės pareigūnui nedeklaravo, kad su savimi turi prekių. Tuomet muitinės pareigūnas ėmė ją tikrinti metalo detektoriumi, jis suveikė. Pareigūnas liepė parodyti, ką turi, tuomet ji pati iš suknelės kišenės ištraukė tris ryšulėlius tablečių, kitų tablečių nerodė, nes bijojo. Po to, kai pareigūnui pateikė anksčiau minėtus vaistus, pareigūnas paklausė, ar turi daugiau, tačiau ji iš baimės neprisipažino, kad atidavė ne visus vaistus, todėl buvo sulaikyta. Asmens kratos metu pas ją buvo surastos likusios tabletės. Labai gailisi nusikaltusi. Dažnai vyksta per valstybės sieną pėsčiomis ir automobiliu, tačiau niekuomet nesidomėjo muitinės skelbimų lentoje esančia informacija, kokius vaistus yra draudžiama gabenti per sieną. Jau po nusikaltimo padarymo pasidomėjusi vaistinėje sužinojo, kad Rusijos vaistinėse „Fenazepam“ parduodamas tik pagal receptus, tačiau jai susidarė įspūdis, kad prie pat sienos esančiose vaistinėse lietuviams šį vaistą parduoda be apribojimų.

Liudytojas R. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), 2013-03-12 darbo metu Panemunės kelio posto praleidimo vietoje (esančioje Donelaičio g. 2a, Panemunė), pėsčiųjų take, pagal grafiką dirbo nuo 10:00 val. iki 11:00 val. Apie 10:30 val. į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos atvyko pėsčiųjų taku V. L.. Ji žodžiu deklaravo, kad deklaruojamų prekių neturi, kelionės tikslą įvardijo, kaip padėjimą pargabenti prekes grįžtančiam iš Gariūnų turgaus, nes su savimi turėjo tuščią vežimėlį lagaminams vežti. Kilo įtarimas, kadangi moteris nurodė, kad neturi visiškai deklaruojamų daiktų, paprastai pėstieji turi bent du pakelius cigarečių. Tiek cigaretės, tiek vaistai yra ribojamos prekės, todėl vykstantys asmenys juos privalo deklaruoti, net ir gabendami leistiną kiekį. Todėl nutarė moterį patikrinti metalo detektoriumi, siekiant surasti nedeklaruotų prekių. Tikrinant V. L., prietaisas suveikė krūtinės srityje. Pareikalavus išimti prekes, moteris išėmė 30 lapelių (kiekviename lapelyje po 10 tablečių) psichotropinių vaistų „Fenazepam“. Rastos tabletės ir V. L. buvo perduoti Muitinės kriminalinei tarnybai, kiek žino, atlikę asmens kratą, pareigūnai pas kaltinamąją surado dar daugiau tablečių.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus V. L. pateiktas R. L. tabletes nustatyta, kad pateikta 30 lapelių po 10 tablečių (viso 300 tablečių) „Fenazepam“ (b. l. 11-14).

Liudytoja D. K. parodė, kad 2013-03-12 dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje. Pamainos viršininko nurodymu vyko į Panemunės posto praleidimo vietą dalyvauti asmens kratoje. Praleidimo vietoje buvo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ir Rusijos Federacijos pilietė V. L.. Asmens kratos metu dalyvavo kaip kviestinė. Prieš kratą jai buvo paaiškinta, kad tikrinimo metu pas kaltinamąją buvo rasta 30 lapelių po 10 tablečių kiekviename lapelyje psichotropinių vaistų „Fenazepam“, kurie buvo padėti ant stalo. Kratos metu iš moters striukės kišenės buvo išimtas mobilaus ryšio telefonas, kažkoks dokumentas ir 200 litų kupiūra. Be to, kišenėse rastos pakuotės psichotropinių vaistų „Fenazepam“. Po moters rūbais rastas aplink juosmenį užvyniotas elastinis diržas. Po diržu rasta 50 ar 60 lapelių tablečių, po moters liemenėle, krūtų srityje rasta apie 10 lapelių. Viso kratos metu buvo rasta 100 lapelių, po 10 tablečių, viso 1000 tablečių, paslėptų psichotropinių vaistų „Fenazepam“. Dėl rastų psichotropinių vaistų kaltinamoji paaiškino, kad vaistus jos paprašė pranešti per muitinės postą. Kiek žino, pasienio poste tiek atvykimo, tiek išvykimo kryptimi yra informaciniai stendai, kuriuose nurodyta prekių gabenimo per sieną tvarka, ir ką yra draudžiama gabenti per sieną. Atvykstantis į Lietuvą asmuo praleidimo vietoje privalo bent žodžiu deklaruoti, ką neša.

2013-03-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto tarnybinėse patalpose atlikus V. L. asmens kratą, jos drabužiuose ir po jais prie kūno, taip pat po suknele buvusiame medžiaginiame dirže rasta dar 100 lapelių po 10 tablečių, viso 1000 tablečių, paslėptų psichotropinių vaistų „Fenazepam“ (b. l. 100-102). Medžiaginis diržas ir visos paimtos pas V. L. tabletės apžiūrėtos, nustatyta, kad vaistai „Fenazepam“ yra supakuoti į ryšulėlius, kiekviename yra po dešimt lizdinių plokštelių šių vaistų, kurių kiekvienoje yra supakuota po dešimt tablečių. Iš viso 1300 tablečių. Lizdinės plokštelės nepažeistos. Ant vaistų pakuočių yra nurodyta, kad pagrindinė ir vienintelė šių vaistų veiklioji medžiaga yra fenazepamas, kurio vienoje tabletėje yra 2,5 mg. (b. l. 40-49).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad 130 vnt. nepažeistų gamyklinių pakuočių su užrašais rusų k. „Fenazepam 2,5 mg“, kurias 2013-03-12 gabeno V. L., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – fenazepamas, kurio bendroji masė tabletėse yra 3,25 g (b. l. 58-59).

Iš kompiuterinės duomenų bazės išrašo matyti, kad V. L. laikotarpiu nuo 2012-01-02 iki 2013-03-12 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją ir iš jos į Lietuvos Respubliką vyko 256 kartus, iš jų 2012 metais – 215 kartų, 2013 metais – 41 kartą. Visada iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ji vyko ir iš pastarosios grįžo per Panemunės tarptautinį PKP, Pagėgių rinktinę pėsčiomis, vidutiniškai iki 10 kartų per mėnesį (b. l. 68-78).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės rašto ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad Panemunės kelio posto teritorijoje, praleidimo vietoje, yra 2 informaciniai stendai (atvykimo į Lietuvą ir išvykimo iš Lietuvos vietose), kuriuose nurodyta keleiviams aktuali informacija, tame tarpe ir apie vaistų gabenimą bei jam taikomus apribojimus, informacija stende patalpinta 2012 m., ji buvo ten ir nagrinėjamo įvykio metu (b. l. 35-39).

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamosios kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

BK 269 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodoma, kad labai dideliu kiekiu fenazepamo laikoma daugiau kaip 0,3 g. šios psichotropinės medžiagos.

Nors kaltinamoji teigia nusikaltimų darymo metu nežinojusi, kad fenazepamas yra psichotropinė medžiaga, ji pati pripažįsta žinojusi, kad šis vaistas yra vartojamas kaip raminamasis vaistas nemigai gydyti. Akivaizdu, jog kaltinamoji, atsižvelgiant į jos amžių ir gyvenimišką patirtį neabejotinai suprato, kad tokio tipo (raminamieji) vaistai savo sudėtyje turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir jais disponuoti be atitinkamo leidimo yra draudžiama. Akivaizdu ir tai, jog nuo 1300 tablečių „Fenazepam“ paslėpimo drabužiuose ir prie kūno momento kaltinamoji neabejotinai suprato, kad jis neteisėtai gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kadangi gabento fenazepamo grynasis kiekis kratos metu rastose tabletėse daugiau kaip 10 kartų viršija kiekį, kuris įstatyme įvardijamas labai dideliu šios medžiagos kiekiu. Pagal teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius. Todėl kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 3 d. kaip neteisėtas labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimas.

Kaltinamosios, liudytojų parodymais, aukščiau aptartais bylos dokumentais nustatyta, kad psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinamoji gabeno nepateikdama muitinės kontrolei – paslėpusi drabužiuose bei prie kūno ir gabenamų prekių deklaravimo momentu melagingai pareikšdama muitinės pareigūnui, jog su savimi jokių prekių neturi. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 psichotropinė medžiaga fenazepamas įtyraukta į III sąrašą psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 20 str. nustato, jog keleiviai, vykstantys per Lietuvos valstybės sieną, sveikatos priežiūros tikslams asmeniniam vartojimui kartu su jiems paskirtų vaistų receptų kopijomis gali turėti į III sąrašą įtrauktų medžiagų ne daugiau kaip 30 dienų gydymo kursui. Kaltinamoji pripažįsta, kad fenazepamas gydymo tikslais gydytojo jai nebuvo paskirtas, atitinkamo recepto kopijos ji neturėjo, iš to seka, kad kaltinamoji psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinamoji gabeno ir neturėdama tam atitinkamo leidimo. Kaltinamoji taipogi pripažįsta suvokusi, kad gabendama per valstybės sieną fenazepamą, elgiasi neteisėtai, todėl tabletes paslėpė prie kūno specialiai tam skirto medžiaginio diržo pagalba, taip pat apatiniuose ir viršutiniuose drabužiuose, o muitinės pareigūnui pasiūlius deklaruoti gabenamas prekes melagingai pareiškė, jog jokių prekių neturi. Atitinkamą kaltinamosios suvokimą patvirtina ir jos parodymai apie palyginti didelį piniginį atlygį, kuris jai buvo pažadėtas už neteisėtą tablečių pergabenimą per valstybės sieną, kuris 10 kartų viršija užmokestį, kurį kaltinamoji nurodo gaunanti už pagalbą prekeiviams pergabenant per valstybės sieną legalų prekių krovinį. Pažymėtina ir tai, jog iki nusikaltimų padarymo kaltinamoji nuolat sistemingai (256 kartus per kiek daugiau nei metus laiko) kirsdavo Lietuvos – Rusijos valstybės sieną, kaip pati nurodo, dažniausiai pergabendama iš Gariūnų turgavietės parvežtas prekes, kas patvirtina, jog kaltinamajai buvo gerai žinoma muitinės kontrolės praėjimo tvarka (kaltinamoji nei karto nebausta administracine tvarka už prekių gabenimo tvarkos ar kitokius pažeidimus), taip pat kaltinamoji turėjo visas galimybes susipažinti su pasienio punkto informaciniuose stenduose esančia viešai prieinama informacija apie prekių gabenimo per valstybės sieną tvarką. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 37), pasienio punkto informaciniuose stenduose yra nurodyta, kad vaistai, kurių sudėtyje yra fenazepamo, laikomi psichotropiniais vaistais, ir jų gabenti su savimi galima tik asmeniniam vartojimui sveikatos priežiūros tikslams ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, turint atitinkamą receptą ar jo kopiją. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji suprato, jog gabena per valstybės sieną draudžiamas psichotropines medžiagas, neturėdama tam atitinkamo leidimo ir todėl nepateikdama gabenamų psichotropinių medžiagų muitinės kontrolei, ir norėjo taip veikti bei siekė atitinkamo rezultato, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ši kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal BK 199 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kaip pati nurodo, nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamoji anksčiau neteista ir administracine tvarka nebausta, prižiūri pensininkę motiną, g. (duomenys neskelbtini), pati būdama dar darbingo amžiaus, nuo 2003 m. niekur nedirba.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinė byla Nr. 2K-382/2012).

BK 199 str. 2 d. numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. BK 260 str. 3 d. numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Pažymėtina, kad kaltinamoji neteisėtai gabeno fenazepamą, kuris pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas priskiriamas psichotropinėms medžiagoms, leidžiamoms vartoti medicinos tikslams. Tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į vaistų, parduodamų tiek Rusijos, tiek ir Lietuvos vaistinėse pagal receptus asmenims, turintiems tam tikrų negalavimų, sudėtį. Ji gabeno kitiems asmenims priklausančius, įgytus vaistinėje vaistus, o ne pačią psichotropinę medžiagą. Nenustatyta, kad vaistai buvo gabenami, turint tikslą platinti neapibrėžtam asmenų ratui. Kaip matyti iš pačios kaltinamosios parodymų, nusikaltimai nebuvo iš anksto rengiami ir planuojami, jie buvo padaryti, atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms ir kaltinamajai spontaniškai susiviliojus nenustatytų asmenų pasiūlymu nusikalstamu būdu uždirbti 300 litų, kurie kaltinamajai pagal jos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas yra dideli pinigai. Teismo nuomone, aplinkybė, jog sistemingai per valstybės sieną vykstanti kaltinamoji anksčiau nėra bausta už jokius sienos kirtimo ir prekių gabenimo taisyklių pažeidimus taipogi patvirtina, jog neteisėtas prekių, tame tarpe ir draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nėra įprastinis ir dėsningas reiškinys jos gyvenime. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. L. padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o kaltininkė nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai tik sankcijose numatytos trukmės laisvės atėmimo bausmę. Sankcijose numatytos trukmės laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje, teismo vertinimu, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl V. L. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, už abu nusikaltimus skiriant trumpalaikes, artimas BK 50 str. 2 d. numatytam minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmes, kurios, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu.

Taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas pažymėtina, jog V. L. nusikalto išimtinai dėl savanaudiškų paskatų, nuolat vykdama per valstybės sieną ir gerai žinodama prekių gabenimo per sieną tvarką, ją sąmoningai tyčia itin šiurkščiai pažeidė, neteisėtai gabendama labai didelį kiekį psichotropinių vaistų neabejotinai suprato, kad toks vaistų kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam vartojimui medicininiais tikslais, ir kad šių vaistų savininkės juos platins tretiesiems asmenims. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BK 42 str. 1 d. numatyta arešto bausmė, taip pat kitos švelnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nebūtų pakankamos ir adekvačios pasiekti bausmės tikslus V. L. atžvilgiu. Reikšminga ir tai, jog V. L. yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena Rusijos Federacijoje, Lietuvoje neturi nei turto, nei gyvenamosios vietos, todėl įvykdyti laisvės apribojimo ar viešųjų darbų bausmę V. L. nebūtų galimybės, lygiai kaip ir išieškoti baudą, kadangi V. L. materialinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir iš esmės jokių legalių pajamų. Nors byloje esantys dokumentai patvirtina, jog kaltinamoji prižiūri savo senyvo amžiaus motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kaltinamoji paaiškino, kad kartu su ja gyvena ir kaltinamosios sutuoktinis, be to, (duomenys neskelbtini) gyvena ir suaugęs kaltinamosios sūnus su šeima, taigi akivaizdu, jog trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kaltinamosios motina galės pasirūpinti ir jos artimieji.

Kaip minėta, kaltinamoji gyvena užsienyje, Lietuvos Respublikoje jokių socialinių ryšių nėra saistoma, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad vengdama atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamoji gali slėptis. Todėl jai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatas - iki nuosprendžio įsiteisėjimo keičiamos į suėmimą. Sumokėtas užstatas 26000 litų sumoje suėmus V. L. grąžintinas užstato davėjui – nuteistosios gynėjui R. Jakštui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1287 tabletės „Fenazepam“ ir medžiaginis diržas – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Kaltinamajai priklausantys pinigai 200 litų sumoje, saugomi Muitinės departamento depozitinėje sąskaitoje, grąžintini V. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Iš kaltinamosios išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos valstybei 119 litų 15 ct (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str. teismas,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., ir ją nubausti:

pagal BK 199 str. 2 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu penkiems mėnesiams,pagal BK 260 str. 3 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti V. L. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-07-15, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-03-12 iki 2013-03-22. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąją V. L. teisiamojo posėdžio salėje. Suėmus nuteistąją V. L., sumokėtą užstatą 26000 litų sumoje grąžinti užstato davėjui – nuteistosios gynėjui Remigijui Jakštui.

Išieškoti iš nuteistosios V. L. 119 litų 15 ct proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1287 tabletes „Fenazepam“ ir medžiaginį diržą – sunaikinti,pinigus 200 litų sumoje grąžinti nuteistajai V. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai V. L. – nuo jo nuorašo rusų kalba įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Pauliukėnas