Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Laimai Grėbliūnienei dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V. B., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl 2008 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m. (dvejiems metams).

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2006-04-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2006-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 4 (keturioms) dienoms. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už tai, kad 2008-03-06 apie 13.00 val. įsibrovė į UAB „Durų sistemos ir ko“ gamybos cechą, esantį Kaune, Draugystės g. 17, iš jo pasikėsino pagrobti kampinio šlifavimo mašiną „GWS 14-125 CI“ – 576.27 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas bendrovės darbuotojų.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu skundžia Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ta dalimi, kuria jam skirtas bausmės laikas yra per didelis ir per griežtas. Apelianto manymu, teismas nepritaikė BK straipsnių dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Nuteistojo nuomone, jis padarė nusikaltimą, esant įmonės teritorijos automatiniams vartams atidarytiems. Jam nebuvo jokių kliūčių patekti į teritoriją. Nebuvo jokių draudžiamųjų ženklų, nei apsaugos darbuotojų, kurie sukliudytų nuteistajam patekti į teritoriją. Apelianto manymu, įmonės teritorija buvo nesaugoma, ir į ją galėjo patekti bet kuris žmogus. V. B. teigia, kad eidamas į įmonės teritoriją, nusikalstamų tikslų neturėjo, ėjo ieškodamas darbo. Kampinio šlifavimo instrumentą pamatė stovintį prie durų, tai jį išprovokavo padaryti nusikalstamą veiką. Be to, apelianto nuomone, skiriant bausmės atlikimo laiką, jam nebuvo pritaikyta LR BK 62 str. 2 d. Nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str.1 d., atsižvelgti į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažįsta pilnai, nėra materialinių nuostolių. Darbe charakterizuojamas gerai, drausminių nusižengimų neturėjo.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, nepilnai ištyrė įrodymus, bei neteisingai ir nepagrįstai V. B. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir per griežtas, yra teisingi. Pirmos instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neteisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o teismo padarytų išvadų nepatvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Skunde išdėstytas apelianto argumentas, kad patekti į UAB „Durų sistemos ir ko“ gamybos cecho teritoriją jam nebuvo jokių kliūčių, dėl ko padaryta veika turėtų būti perkvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 1 d., priimtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr. 52 yra išaiškinta, kad pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tis po­žy­mis yra įsi­bro­vi­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Įsi­bro­vi­mas – tai slap­tas ar­ba at­vi­ras ne­tei­sė­tas pa­te­ki­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Įsi­brau­na­ma ga­li bū­ti įvei­kiant kliū­tis (iš­lau­žiant du­ris, iš­jun­giant sig­na­li­za­ci­ją) ir pa­ten­kant be kliū­čių (kai ob­jek­tai pa­lik­ti be ap­sau­gos ar ne­už­ra­kin­ti). Ir sau­gyk­la, ir sau­go­ma te­ri­to­ri­ja – tai ob­jek­tai, spe­cia­liai įreng­ti ar skir­ti nuo­la­ti­niam ar lai­ki­nam ma­te­ria­lių ver­ty­bių sau­go­ji­mui (nuo va­gys­tės, su­nai­ki­ni­mo, sti­chi­nių jė­gų ir pan.), sau­go­mi fi­zi­nė­mis, me­cha­ni­nė­mis, spe­cia­lio­mis elek­tri­nė­mis ar elek­tro­ni­nė­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis (sau­gyk­la – sei­fai, kon­tei­ne­riai, ref­ri­že­ra­to­riai, ka­sos apa­ra­to pi­ni­gų stal­čiai, kt.; sau­go­ma te­ri­to­ri­ja – pre­ky­bi­nių ar kro­vi­nių per­ve­ži­mų or­ga­ni­za­ci­jų te­ri­to­ri­jos, kur lai­ko­mos pre­kės ar ki­tos ma­te­ria­lios ver­ty­bės, ele­va­to­riai, ap­tva­rai gy­vu­liams ir paukš­čiams lai­ky­ti ir pan.). Pa­te­ki­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją dar­bo me­tu, ta­čiau tik į tas vie­tas, į ku­rias įė­ji­mas yra lais­vas (ne­drau­džia­mas), ne­lai­ko­mas įsi­bro­vi­mu net ir tuo at­ve­ju, kai pa­ten­ka­ma tu­rint tiks­lą pa­vog­ti ar api­plėš­ti. Kai į mi­nė­tas vie­tas pa­ten­ka­ma ne­dar­bo me­tu ar­ba kai įė­ji­mas į jas yra už­draus­tas, tur­to pa­gro­bi­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip pa­da­ry­tas įsi­brau­nant į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Kaip įsi­bro­vi­mas kva­li­fi­kuo­ti­ni ir at­ve­jai, kai kal­ti­nin­kas į pa­tal­pą pa­ten­ka lais­vai ir pa­gro­bia tur­tą iš ati­tin­ka­mų vie­tų, į ku­rias pa­ša­li­niams as­me­nims pa­tek­ti drau­džia­ma ar pa­te­ki­mas yra ri­bo­ja­mas (pvz., tar­ny­bi­nių pa­tal­pų, vit­ri­nų, daik­tų sau­gyk­lų ir pan.).

Pažymėtina, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė 2008-03-06, t.y. ketvirtadienį, darbo dieną, apie 13.00 val. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis aiškino ėjęs į UAB „Durų sistemos ir ko“ teritoriją ieškoti naujo darbo. Pro atidarytus vartus laisvai patekęs į įmonės teritoriją. Priėjęs prie įmonės teritorijoje esančio pastato, į vidų užėjęs pro neužrakintas duris. Įėjęs papuolė į tuščią prieangį, kuriame prie pat durų pamatęs dėžę, kurią ir susigundęs paimti. Kas buvo dėžės viduje, nuteistasis sakosi nežinojęs. Bededant dėžę į su savimi turėtą maišelį, jį pamatė įmonės darbuotojas, kuriam surikus, V. B. puolė bėgti, bėgdamas numetė maišelį, tačiau toliau bebėgantį jį pasivijo įmonės darbuotojas, sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Apelianto nepaneigtas argumentas, kad eidamas į įmonės teritoriją nusikalstamų tikslų neturėjo, ėjo ieškodamas darbo, yra reikšmingas, siekiant įrodyti neteisingą pirmos instancijos teismo nuosprendyje veikos kvalifikavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr. 52 yra išaiškinta, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Grob­da­mas sve­ti­mą tur­tą va­gys­tės bū­du, kal­ti­nin­kas su­vo­kia, kad vei­kia prieš tur­to sa­vi­nin­ko va­lią, nu­ma­to nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ri­nius ir jų no­ri. Jei kal­ti­nin­ko ty­čia bu­vo nu­kreip­ta pa­grob­ti di­de­lės ver­tės tur­tą, bet jam ne­pa­vy­ko pa­grob­ti to­kios ver­tės tur­to, jo vei­ka ver­ti­na­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas pa­da­ry­ti di­de­lės ver­tės sve­ti­mo tur­to gro­bi­mą. Jei kal­ti­nin­ko ty­čia dėl gro­bia­mo tur­to ver­tės ne­apib­rėž­ta, jo vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma at­si­žvel­giant į tur­to ver­tę, jei nė­ra ki­tų vei­ką kva­li­fi­kuo­jan­čių po­žy­mių. Nu­sta­tant nu­si­kals­ta­mo su­ma­ny­mo tu­ri­nį, teis­mas tu­ri ne­ap­si­ri­bo­ti pir­mi­ne jo for­ma, ta­čiau pri­va­lo aiš­kin­tis jo di­na­mi­ką vi­sos nu­si­kals­ta­mos vei­kos da­ry­mo me­tu. Nu­sta­tant nu­si­kals­ta­mo su­ma­ny­mo tu­ri­nį, ne­pa­kan­ka nu­sta­ty­ti vien tik ob­jek­ty­viuo­sius vei­kos po­žy­mius. Bū­ti­na nu­sta­ty­ti ir sub­jek­ty­viuo­sius vei­kos po­žy­mius, t. y. ko­kio tiks­lo sie­kė bei ko­kius pa­da­ri­nius nu­ma­tė kal­ti­nin­kas. Kai yra vei­ką kva­li­fi­kuo­jan­čių po­žy­mių, bū­ti­na nu­sta­ty­ti, kad kal­ti­nin­kas šiuos po­žy­mius su­vo­kė.

Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas reiškia, kad nusikalstamą veiką darantis asmuo suvokia, kad yra įstatyme nustatytas draudimas sukelti padarinius arba liepimas nesukelti padarinių. Jei asmuo suvokia veikos pavojingumo pobūdžio ribas taip, kaip jos aprašytos nusikalstamos veikos sudėtyje, jam taikoma baudžiamoji atsakomybė už baigtą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo suvokia veikos pavojingumo ribas siauriau, negu jos aprašytos veikos sudėtyje, jam taikoma baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti veiką. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad V. B. nesuvokė subjektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., požymio, tai yra nuteistasis neturėjo tikslo vogti. Nepaneigtas jo teiginys, kad sumanymas pavogti įrankį susiformavo vėliau, pamačius nesaugiai padėtą daiktą.

Ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisme patikrinti įrodymai leidžia daryti išvadą ir tikėtina kad V. B. ėjo į svetimą teritoriją ieškodamas naujo darbo, nes iš senos darbovietės norėjo išeiti, neturėdamas kėslų ką nors pavogti. Ėjo ieškotis bet kokio geriau apmokamo darbo. Nusikaltimą padarė susigundęs pavogti, galvojo įrankį parduosiąs ir gausiąs pinigų. Tai grindžia jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teismo metu, tiek kiti įrodymai. Įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo A. R., liudytojų D. P. ir M. Č. parodymais nustatyta, kad nei cecho išorėje, nei ant teritorijos aptvaro nebuvo jokių informatyvaus pobūdžio stendų, nurodančių, kad tai saugoma įmonės teritorija. Manytina, kad apeliantas nesuvokė nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio, nesuvokė tyčios momento, kad jis eina vogti. Nesant jo veiksmuose tikslo ką nors pavogti, prieš patenkant į patalpą, negalima inkriminuoti BK 178 str. 2 d. nustatyto įsibrovimo požymio. Inkriminuojant neteisėtą patekimą į patalpas kaip įsibrovimą į patalpas, teismas privalo nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patenkant į jas, ir kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą. Darytina išvada, kad šiuo atveju jo veika kvalifikuotina kaip BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. – pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad skiriant bausmę jam nebuvo taikytas LR 62 str. 2 d., tačiau minėtame įstatyme numatyta, kad teismas gali, tačiau neprivalo paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę. Apylinkės teismas nesvarstė galimybės taikyti šio straipsnio nuostatas, tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į tai, kad V. B. teistas 3 kartus ir neatlikęs bausmės po lygtinio paleidimo vėl padarė paminėtą nusikaltimą, todėl švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė jam neskirtina.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad pirmos instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, todėl pirmos instancijos teismas paskyrė ir neteisingą bausmę. Darytina išvada, kad aukščiau aptartos ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra neteisingos, todėl nuosprendis keistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, kad V. B. dirbo UAB“Vorana“ ( b.l. 103 ), atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažįsta pilnai, nėra materialinių nuostolių. Tai laikytina lengvinančiomis aplinkybėmis.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nuteistojo padarytoje nusikalstamoje veikoje nenustatyta.

Atsižvelgiant į atsakomybę švelninančių aplinkybių visumą bei į tai, kad nusikalstama veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę, todėl V. B. skirtina mažesnė bausmė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nuosprendį pakeisti.

V. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir V. B. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d.,3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2006 04 28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2006 06 27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę – nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams ( 1m. 4 mėn.) bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos apylinkės teismo nuosprendžio dalies nekeisti.