- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-583-582/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad ji 2014-12-10, 9.30 val., (duomenys neskelbtini), esant būtinybei patikrinti gautą informaciją, policijos pareigūnams žodžiu nurodžius įleisti į namo vidų, atsisakė įleisti į namo vidų pareigūnus ir seniūnijos darbuotojus, bandė jėga uždaryti lauko duris, duris atsisakė atidaryti ir pareigūnams pakartotinai pareikalavus įleisti juos vidun. Tokiais veiksmais K. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis 3 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 23 straipsnio 1 dalyje (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu K. S. pripažinta padariusi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausta 100 Eur bauda.
Šalies argumentai
K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutarimą priėmusi teisėja atsisakė priimti absoliučiai visus apeliantės teikiamus įrodymus, patvirtinančius jos nekaltumą, netgi garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, D. Ž. ir D. R. įsiveržia į jos privačią erdvę ir ten savivaliauja. Tik po paraginimo nedaryti neteisėtų veiksmų teisėja nutarė minėtą įrašą perklausyti ir tapo aišku, kad policininkai tiesiog įsilaužė į apeliantės namus ir teisinę kontorą, ją sumušė, paskui surašė raportus, jog pranešimas apie tariamą žmogaus pagrobimą buvo nepagrįstas. Apeliantė įsitikinusi, kad seniūnė tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kad jai padarytų žalą ir sutrikdytų jos darbinę ir mokslinę veiklą Vytauto Didžiojo universitete. Tai, kad seniūnės D. Ž. pranešimas apie apeliantės tėvo pusbrolio pagrobimą, yra kliedesys, įrodo ne tik prie skundo pridėtas pokalbio įrašas, bet ir apeliantės mokėjimai už elektrą, draudimą ir pasą, kurie patvirtina, kad ji rūpinasi giminaičiu. Apeliantė taip pat pažymi, kad seniūnė su draugais policininkais pas ją į namus įsilaužė ne 9.30 val., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o 10.10 val., tačiau teisėjai nerūpėjo, kad protokole nurodytas neteisingas pažeidimo padarymo laikas ir dėl to jis yra niekinis. Be to, policininkai teisme neprisipažino, kad mušė apeliantę, todėl jai nėra suprantama, kaip teisėja tikėjo melagingais policijos pareigūnų parodymais ir jais vadovavosi. Šiuo atveju akivaizdu, kad policijos pareigūnai D. T. ir E. R. prieš apeliantę padarė nusikaltimus (ją sumušė ir sulaužė duris) ir norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės, o viso to organizatorės buvo D. Ž. su D. R.. Skunde pabrėžiama ir tai, kad apeliantei jokie reikalavimai iš policijos pareigūnų nebuvo išreikšti, jie, įsiverždami į K. S. nuomojamą privačią valdą, pažeidė Konstitucijos 3 straipsnį ir patys padarė nusikaltimą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados viršininko atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma K. S. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
K. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir ginčija savo kaltę dėl ATP 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Norint pripažinti asmenį nevykdžius teisėto policijos pareigūno nurodymo, turi būti konstatuotas policijos pareigūno reikalavimo teisėtumas ir asmens kėsinimasis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
Nagrinėjamoje byloje yra visuma nuoseklių įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patrauktos K. S. versiją, jog policijos pareigūnai savavališkai įsiveržė į jos namus, jai neprisistatė ir nepareiškė jokio teisėto reikalavimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei K. S. kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų E. R., D. T., D. Ž. ir D. R. nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais pirmosios instancijos teisme bei juos patvirtinančia rašytine bylos medžiaga. Šių įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai savavališkai neveikė, jie įeiti į apeliantės privačią erdvę turėjo teisėtą pagrindą. Policijos pareigūnai vykdė savo pareigą pagal įstatymą, tai yra gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką, ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (Lietuvos respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad policijos pareigūnai, atvykę pas apeliantę į namus, prisistatė, paaiškino savo atvykimo priežastį ir žodžiu nurodė įleisti juos į namo vidų, patvirtina visi minėti liudytojai ir byloje esančio garso įrašo duomenys. Visi be išimties įvykyje dalyvavę asmenys, tarp jų ir apeliantė, patvirtina, kad policijos pareigūnai tarnybos metu dėvėjo uniformą, todėl K. S. aiškinimas, kad ji nesuprato, jog pas ją atvykę asmenys yra policijos pareigūnai, kad jie atrodė kaip banditai, atmetamas kaip nepagrįstas ir nelogiškas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad minėtų liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis (administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, ROIK sistemos duomenimis, garso įrašais, rašytiniais paaiškinimais) įrodyta, jog K. S. kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką, policijos pareigūnų reikalavimai įleisti juos į namo vidų buvo teisėti, o dėl šių reikalavimų nevykdymo K. S. veiksmai pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti teisingai. Subjektyvus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimas, nurodant, kad policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, nešalina K. S. kaltės. Manydama, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar peržengia jų įgaliojimų ribas, apeliantė galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o K. S. veiksmų neteisėtumo klausimas, kas patikimai ir objektyviai įrodyta. Nors apeliantė teismui su skundu pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad jai konstatuota juosmens srities sumušimas, pilvo srities sumušimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti tiriamuoju laikotarpiu (2014-12-10) kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, tačiau byloje duomenų apie nagrinėjamo įvykio metu policijos pareigūnų panaudotus smurtinius veiksmus nėra, todėl minėta specialisto išvada nepatvirtina fakto, kad sužalojimus K. S. patyrė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog K. S. skundo argumentas dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto netikslaus policijos pareigūnų atvykimo laiko, dėl ko, jos nuomone, protokolas neteisėtas, atmetamas kaip nepagrįstas. Nors sutiktina su apeliante, kad administracinio teisės pažeidimo protokole įrašytas pažeidimo užfiksavimo laikas nėra tikslus, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, jame užfiksuotas laikas, kuomet policijos pareigūnai gavo pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą (9.30 val.), o ne atvyko į apeliantės namus laiką (apie 10 val.), tačiau ši aplinkybė K. S. veiksmų kvalifikavimui jokios įtakos neturi.
Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio K. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, tenkino dalį K. S. prašymų dėl įrodymų prijungimo prie bylos, naujų įrodymų rinkimo, apklausė visus asmenis, kurių parodymai yra reikšmingi šios bylos aplinkybių nustatymui, bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole, todėl visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas tyrė tik ją kaltinančius įrodymus ir atsisakė tenkinti visus jos pareikštus prašymus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. S. skundžiamu nutarimu pripažinta padariusi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai ir teisėtai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.