Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Vaivai Tamkutonienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjams advokatams Antanui Vitlipui, Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam G. R. , nukentėjusiojo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, ekspertei Sandrinai Šakavičienei, teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

N. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, 4 klasių išsilavinimo, nedirbantis, 1-os grupės invalidas, neteistas

perduotas teismui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 135 str. 2 d. 3 p. padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo pateiktoje byloje nurodyta, kad N. B. 2009-03-14, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, name, esančiame (duomenys neskelbtini)r., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė su kirviu nukentėjusiajai R. R. ne mažiau dešimt smūgių, kuo padarė nukentėjusiajai nubrozdinimus nugaroje, juosmens dešinėje pusėje, kairio skruosto srityje, smakre, kakle, krūtinės dešinėje pusėje ties 2-u šonkauliu, pilvo kairėje pusėje, kairio ir dešinio peties nubrozdinimus, bei kirstinę 3 cm. ilgio žaizdą lūpos dešinėje pusėje, nuo ko R. R. mirė, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3 p.

Be to, jis nuo 2008-08-05 iki 2008-08-06, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), esančiame name, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu R. R. vieną kartą į pilvą, tuo jai padarė durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą pilve su kepenų ir tulžies sužalojimu, lydimą kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tulžiniu peritonitu - sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Nukentėjusysis G. R. paaiškino, kad 2009-03-14 apie 14.00 val., atvažiavo pas savo mamą R. R. , kuri gyvena (duomenys neskelbtini) r. ir rado ją negyvą. Mama gulėjo lovoje ant nugaros, galva buvo nusukta į sieną, kūnas buvo uždengtas antklode. Kai atidengė antklodę, pamatė kruviną mamos veidą, kairiame šone, ties juosmeniu matė pjautinę ar kirstinę žaizdą. Daugiau sužalojimų nematė, nes buvo tamsu. Iš karto jis apie tai pranešė policijos pareigūnams. Paskutinį kartą jis mamą matė prieš savaitę, o prieš keturias dienas jie kalbėjo dar telefonu. Vėliau telefonas buvo išjungtas, tai jis nuvažiavo pažiūrėti, kas ten yra. Durys buvo pakeistos, nebuvo užrakintos. 2008 metais mama gulėjo ligoninėje. N. B. ją buvo sužalojęs peiliu. Ji apie tai pasakė pati. Jie išgėrinėdavo ir ten visko atsitikdavo. Mama sakė, kad jai gaila N. B. ir byla buvo nutraukta. Nukentėjusysis reiškia civilinį ieškinį byloje. N. B. nebuvo sveiko proto žmogus. Jis dažnai būdavo neblaivus, keistas, su juo buvo sunku susikalbėti.

Liudytojas N. B. parodė, kad sūnus gimė nesveikas. Nesisekė mokslai, nei vienos klasės nebaigė. Nei skaityt, nei rašyt nemoka. Turi invalidumą dėl psichikos sutrikimų. Jis buvo daugiau su motina, tėvas mažai kartu gyveno. Matydavo jį neblaivų, nenormalus pasidarydavo. Sūnus tėvo bijojo, bet kai tapo invalidu, jau nebijojo, grasindavo. Išgėręs tapdavo agresyvus.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad prieš metus jam paskambino G. R. , paprašė, kad iki mamos pavežtų. Jis pavežė jį iki Jonavos r. Julijanavos kaimo, kur gyveno jo mama. Liudytojas laukė mašinoje, kai G. R. nuėjo į namą, paskui atbėgo, pasakė, kad mama nužudyta. Tada nuvažiavo į policiją. Sunkiai pamena, ką tada sakė G. R. . Kai grįžo atgal į kaimą su policija, G. R. buvo labai susijaudinęs. Jo santykių su mama jis nežino.

Liudytojas Č. J. paaiškino, kad N. B. yra jo brolis, jis gyveno su R. kartu, abu mėgo išgerti. Kelis kartus buvo susimušę, po to ji gulėjo ligoninėje, bet jis tik girdėjo tokias kalbas, pats nematė. 2009-03-13 N. B. atėjo pas T. S. į dirbtuves, paprašė parvežti namo. Pavežė jį iki parduotuvės, nusipirko du butelius degtinės ir grįžo atgal. N. B. labai girtas nebuvo. Kitą dieną iš žmonių sužinojo, kad R. mirė. Brolis pats sakė, kad du kartus kirviu davė R. į šoną. Brolis sirgo nuo vaikystės, ligoninėje gulėjo.

Liudytoja V. I. paaiškino, kad 2009-03-13 ryte ji išėjo į lauką ir būdama kieme pamatė pro namus einantį N. B. . Jis nuėjo savo namų link.

Liudytoja Z. S. paaiškino, kad ji 2009-03-15 autobusu Kėdainiai – Jonava važiavo į Jonavą. Autobuse buvo N., jį dar vadina K.. Jis išlipo Jonavoje, pirmoje stotelėje. Jie nesikalbėjo, nes jis jos nepažįsta.

Liudytojas T. S. paaiškino, kad jis N. B. pažinojo nuo jaunystės. Tą 2009-03-13 dieną jis atėjo pas liudytoją, prašė parvežti namo, buvo išgėręs. Sustojo prie parduotuvės, ir paskui jį nuvežė namo. Po to jis keletą dienų buvo dingęs, ir tik vėliau išgirdo, kas ten įvyko.

Liudytojas P. N. paaiškino, kad 2009-03-14 6 val. ryto kažkas pabeldė, sakė, kad K. B. . Pasakė, kad susipyko su drauge, eina Kėdainių link, ir paprašė leisti pagulėti. Išgulėjo visą dieną ir naktį, visą laiką gulėjo užsisukęs į sieną. Nepastebėjo, kad jis būtų buvęs girtas. Nuėjo abu į autobusą ir daugiau nesimatė. Apie jo santykius su drauge nieko nežinojo.

Liudytoja M. K. parodė, kad 2009-03-12 apie 19.00 val. ji buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) r. Tuo metu prie parduotuvės atvažiavo N. B. , kuris buvo labai girtas. N. kažką kalbėjo, kad papjaus visus, savo tėvą, sugyventinę R.. Kodėl N. taip norėjo padaryti, nesakė. Po to N. kažkur dingo, ir daugiau ji jo nematė.

Liudytoja J. A. paaiškino, kad 2009 m. kovo mėnesio pradžioje ji dirbo Kuigalių parduotuvėje. Apie 15.00 val. ar vėliau į parduotuvę atėjo N. B. . Jo rūbai priekyje buvo kruvini. N. B. kažkokiu skuduru buvo apsivyniojęs kairę ranką. Kiek pamena, ji jo klausė, kas atsitiko, bet jis nieko neatsakė. N. B. kažką pirko iš maisto produktų. Apsipirkęs išėjo. Iš ryto ji sužinojo, kad jis nužudė sugyventinę ir tėvui langus išdaužė.

2009-05-21 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G- 1652/09(02) nurodyta, kad R. R. konstatuota viena durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda pilve su kepenų ir tulžies pūslės sužalojimu, lydima kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tulžinis peritonitas. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai med. dokumentuose nurodytu laiku tai yra dvi dienos iki jos stacionarizavimo į Jonavos ligoninę. Durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda pilve su kepenų ir tulžies pūslės sužalojimu, lydima kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tulžinio peritonito atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (1t., b.l. 102)

2009-03-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini)r. ( 1 t., b.l. 6-39)

2009-11-18 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš įvykio vietos 2009-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolu paimti daiktai. (1t., b.l. 48 – 57)

2009-12-28 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M291/09(02) konstatuota, kad R. R. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi įspaustiniu atviru kaktikaulio dešinės pusės lūžiu, atviru kairio smilkinkaulio speninės ataugos lūžiu, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu dešinėje smilkininėje – kaktinėje srityse, bei į skilvelius, galvos smegenų dešiniosios smilkininės – kaktinės skilčių sumušimu, paliežusio kaulo dešinio didžiojo rago, dešiniosios skydinės plokštelės apatinio rago, kairės plokštelės ir žiedinės kremzlės dešinės pusės lūžiais, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos atviru lūžiu, apatinio žandikaulio lūžiu dešinio kampo srityje, krūtinės dešinės pusės VII - X šonkaulių, kairės pusės V, VI – X šonkaulių lūžiais, blužnies paviršiniu įplyšimu. R. R. mirė prieš 17 ± 4,5 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2009-03-14 18.00 val. t.y. tarp 2009-03-13, 20.30 val. ir 2009-03-14, 04.30 val. (nustatant mirties laiką nomogramų metodu pagal Henssge). R. R. kūne rasta daugybė sužalojimų, galimai padarytų tuo pačiu daiktu, tikėtina kirviu, tik skirtingomis jo dalimis. Sužalojimai padaryti keletos minučių - kelių valandų bėgyje iki mirties. Visų išvadoje išvardintų sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kas baigėsi R. R. mirtimi. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam metu. R. R. prieš mirtį vartojo alkoholį, nes jos lavono kraujyje rasta 1,92 promilių etilo alkoholio. Pomirtinių sužalojimų kūne nekonstatuota. Griuvimui būdingų sužalojimų nekonstatuota. Odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje bei kairiame dilbyje galėjo susidaryti kovos ir savigynos metu. Neatmetama galimybė, kad po patirtų sužalojimų R. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimai padaryti ne mažiau 42 trauminių poveikių pasėkoje. Objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti traumuojančios jėgos dydį, nėra. Nėra medicininių duomenų sužalojimų padarymo eiliškumui nustatyti. Medicininių duomenų, nurodančių į lavono pozos pakeitimą po mirties, nėra. ( 1 t., b.l. 73-81)

2009-06-16 Serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. S 152/09 (01) konstatuota, kad ant kirvio penties, kibiro, dešinio aulinio guminio bato yra R. R. kraujas su 99,999999999 procentų tikimybe. Ant polietileninės plėvelės yra N. B. kraujas su 99,99999999 procentų tikimybe. Nuoplovoje nuo laužtuvo, N. B. marškinių yra žmogaus kraujas. Konkrečiai pasakyti kam priklauso negalima, nes atlikus DNR tyrimą, negautas DNR reakcijos produktas. Ant kirvio koto biologinės kilmės pėdsakų, tinkančių DNR tyrimui, nerasta. Ant kairio aulinio guminio bato kraujo nerasta. Ant N. B. striukės, dviejų sportinių švarkų, sportinių kelnių, marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui nerasta. ( 2 t., b.l. 44-52)

2009-10-29 TMI Medicinos kriminalistikos laboratorijos teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. MK-U 44/09(01) konstatuota, kad neatmetama galimybė, kad R. R. tirtos kaktos žaizdos padarytos pateikto kirvio ašmenų priekine dalimi ir vienu iš penties kampu (dviem atskirais trauminiais poveikiais). Nustatyti ar žaizdos padarytos būtent šiuo kirviu negalima, nes sutampantys požymiai yra tik grupinės priklausomybės. R. R. kaklo žaizdos padarytos neaštriais ašmenimis, tačiau nustatyti, ar ašmenys yra tirti pateikto ar kito įrankio negalima, nes žaizdose užsifiksavę požymiai žalojusio įrankio identifikacijai netinkami. R. R. marškinėliuose yra kirstinių pažeidimų. Nustatyti, ar šie pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu kirviu, ar kitu kertančių savybių turinčiu įrankiu, nėra galimybės, nes pažeidimuose užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai, netinkantys žalojusio įrankio identifikacijai. ( 2t., b.l. 64-77)

2009-03-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-897/09(02) konstatuota, kad N. B. padaryta dvi žaizdos kairėje plaštakoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2009-03-12. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių. ( 3t., b.l. 2)

2009-04-22 Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi N. B. paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie SAM Kauno II teismo psichiatrijos skyriui. ( 3 t., b.l. 11-12)

2009-07-24 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-191 nurodoma, kad įvertinus anamnestinius duomenis – tiriamasis N. B. yra protiniai atsilikęs iš vaikystės, mokytis masinėje mokykloje nesugebėjo, perkeltas į pagalbinę. Dėl mokymosi sunkumų, bei vyraujančių elgesio problemų tirtas RVPL 1991-12-12 ž- 1992-02-20, diagnozuota Oligofrenija neryškiai išreikštame imbecilumo laipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu, kilus įtarimams dėl N. B. procesinio veiksnumo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-08-17 nutartimi buvo paskirta ir atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė.

Atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-58 nustatyta, kad N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu (2009-03-14) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingu elgesio ir emocijų sutrikimu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. N. B. nesugeba objektyviai perteikti kam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prasmės ir turinio. Jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (t. 3, b. l. 34-37). Ekspertų psichiatrų komisija rekomendavo jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą griežto režimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2009-12-10 Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi N. B. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertams, psichiatrams. 2010-02-11 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88 TPK-11 nurodoma, jog N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpis nuo 2008-08-05 iki 2008-08-06) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingu elgesio ir emocijų sutrikimu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 3, b. l. 49-50).

Ekspertė Sandrina Šakavičienė teisme patvirtino ekspertizių išvadas ir paaiškino, kad ji dalyvavo apžiūrint N. B. Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizėje 2009-07-24. Kontaktas su juo buvo apsunkintas, jis nekalbėjo, buvo negatyvus, agresyvokas, motyvacija tyrimui buvo neigiama ir nekoreguojama, todėl ambulatoriškai atlikti psichologinį tyrimą nebuvo galimybės. Detalesniam ištyrimui buvo būtina skirti stacionarinę ekspertizę. N. B. dėl elgesio sutrikimų tirtas ir gydytas nuo vaikystės, jis neskaito, nerašo, negatyvaus mąstymo, perdėtai reaguoja į dirgiklius. Vystymesi buvo diagnozuotas vidutinio laipsnio protinis atsilikimas. N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingu elgesio ir emocijų sutrikimu. Todėl jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, taip pat negali dalyvauti teismo posėdyje, atsakinėti į klausimus, suprasti, ko jis yra klausiamas. Dėl socialinio pavojingumo rekomenduojamas stacionarus stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo ir pan., tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 406 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad visais atvejais, kai yra pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393, 394 straipsniai) ir turi būti vadovaujamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent N. B. padarė dvi labai sunkias ir baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 135 str. 2 d. 3 p., šias veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas, šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė-stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (LR BPK 403 str. 2d. 2 p.).

Teismas nutaria, jog yra įrodyta, kad N. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir todėl jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - skiriamas priverstinis gydymas griežto režimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusysis šioje byloje G. R. pareiškė civilinį ieškinį 71548 litų sumai (1 t., b.l.136-138).

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi LR BPK 115 str. nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. LR BPK 113 str. yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. LR CK 6.268 str. 4d. nustatyta, jog tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Žalos atlyginimas tokiais atvejais priteisiamas iš šioje dalyje numatytų asmenų, kurie kartu gyveno su žalos padariusiu asmeniu ir nesiėmė priemonių, kad šis asmuo būtų izoliuotas nuo visuomenės ar pripažintas neveiksniu. Kadangi šioje byloje vienareikšmiškai negalima teigti, kad N. B. tėvai nesiėmė priemonių, kad toks asmuo būtų izoliuotas nuo visuomenės ar pripažintas neveiksniu, todėl žala galėtų būti iš paminėtų asmenų išieškoma civilinio proceso tvarka, dėl ko nukentėjusiojo G. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. B. , padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 135 str. 2 d. 3 p. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę-stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje -Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutarčiai įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme:

1 ) N. B. striukė;

2) N. B. sportinis švarkas mėlynos ir žalios spalvų derinys;

3) N. B. marškiniai ilgomis rankovėmis;

4) N. B. marškinėliai trumpomis rankovėmis;

5) N. B. sportinės kelnės;

6) N. B. sportinis švarkas – grąžintini N. B. ;

7) Polietileninė plėvelė;

8) Rusvos spalvos skystis panašus į kraują, paimtas nuo laužtuvo, kurio įpakavimas pažymėtas Nr. L;

9) N. B. kraujo pavyzdys;

10) R. R. kraujo pavyzdys;

11) R. R. nagų nuokarpos, plaukai;

12) N. B. nagų nuokarpos;

13) Grunto pavyzdys paimtas nuo grindų prie lovos;

14) Rausvos spalvos skystis panašus į kraują, paimtas nuo grindų prie lovos;

15) Penkios cigarečių nuorūkos ir vienas filtras, paimti iš peleninės, kuri buvo ant kėdės prie lovos;

16) Keturi degtukai, paimti iš peleninės, kuri buvo ant kėdės prie lovos;

17) Viena nuorūka, paimta nuo veidrodžio spintelės kambaryje;

18) Viena nuorūka, paimta nuo žemės lauke prie šiaurinės sienos lango;

19) Kvapo pėdsakas nuo laužtuvo Nr. 1, rasto priestate;

20) Kvapo pėdsakas nuo laužtuvo Nr. 2, rasto priestate;

21) Kvapo pėdsakas iš priestato – sunaikintini.

G. R. pareikštą civilinį ieškinį 71548 litų sumai palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.