- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 2-222-878/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00025-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- V. J. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui V. J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. M. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo V. J. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę M., ieškovės asmenine nuosavybe pripažinti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo (duomenys neskelbtini). Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 1960 m. susirado kitą moterį, paliko šeimą ir iš ieškovės namų visiškai išsikraustė. Nuo to laiko atsakovas visiškai nebendrauja su ieškove, nesirūpina sutuoktine ir jos sveikata, o ieškovė jokių žinių apie atsakovo buvimo vietą neturi. Matydama, jog santuoka su atsakovu faktiškai iširo ir atsakovas su sutuoktine apskritai nebendrauja bei nekontaktuoja beveik 10 metų, 1964 m. ieškovė pradėjo vesti bendrą ūkį bei gyventi su sugyventiniu J. M. iki jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), su juo susilaukė trijų dukterų: B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažįsta, jog jos ir atsakovo santuoka iš esmės iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šeima pradėjo nebesutarti dėl bendro ūkio vedimo klausimų, nesutapus požiūriui į šeimos vertybes ir gyvenimo tikslus. Santuokos metu kilnojamojo turto sutuoktiniai nėra įgiję.
Ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį paveldėtą turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Būdama oficialiai susituokusi su atsakovu, tačiau jau vesdama bendrą ūkį su J. M., iš jai asmenine nuosavybe priklausančių lėšų įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą: 2004 m. rugsėjo 1 d. apskrities viršininko sprendimu ieškovė įgijo nuosavybę į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); o 1999 m. liepos 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 2005 m. liepos 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybę į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio turto įgijimo metu ieškovė jau ilgą laiką nebegyveno su atsakovu ir bendro ūkio su juo nevedė, todėl turtas buvo įsigytas ne iš jos ir atsakovo bendrų lėšų, o iš ieškovės ir J. M. bendrų lėšų, kurios šioje byloje dėl santuokos nutraukimo traktuotinos kaip asmeninės ieškovės lėšos, todėl šis turtas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovės žiniomis, jokių bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi. Ieškovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokos metu įgytą pavardę „M.“. Ieškovei išlaikymas iš atsakovo nereikalingas. Gyventojų registro tarnybos rašte Nr. (29)5V-5299 nurodyta, jog atsakovas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravęs nėra. Santuokoje ieškovė su V. J. M. vaikų nesusilaukė.
Atsiliepimas
Atsakovui Vytautui J. M. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi paskirta kuratorė advokatė R. M., kuri pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškinį pripažįsta visiškai. Kuratorė neturi duomenų, kad ieškovė ieškinyje nurodo objektyviai tiesai neatitinkančias aplinkybes apie bendrą jos ir atsakovo gyvenimą bei išsiskyrimą ar kad ieškovė turėtų tikslą sąmoningai klaidinti teismą. Ieškovė daugybę metų gyveno bendrą šeimyninį gyvenimą su kitu asmeniu, savo sugyventiniu J. M., su kuriuo susilaukė trijų vaikų. Mano, kad abu sutuoktiniai pripažinti kaltais dėl santuokos nutraukimo, nes atsakovas pirmas paliko šeimą, išeidamas gyventi pas kitą moterį, o ieškovė nesistengė susigrąžinti sutuoktinio į šeimą bei pradėjo gyvenimą su kitu vyriškiu. Sutinka su ieškinio reikalavimu, kad visas ieškovės M. M. vardu registras nekilnojamasis turtas, po santuokos nutraukimo, būtų paliktas jos asmeninėje nuosavybėje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovės yra įsigytas 1999 m. liepos 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Kitas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės paveldėtas 1991 m. spalio 7 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Šio turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė, nes sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad visą savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, ji įsigijusi už savo asmenines lėšas. 3,.4800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsigytas neatlygintinai, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai įrodo, kad nekilnojamasis turtas įsigytas 1999 m. liepos 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi, buvo įsigytas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, ji viena dalyvavo sandorio sudaryme, nėra jokių duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Nekilnojamasis turtas yra registruotas viešame registre ieškovės M. M. vardu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji. Tačiau ginčyti šios prezumpcijos nėra teisinio pagrindo. Todėl neprieštarauja, kad visas ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, būtų pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Taip pat neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei M. M. būtų palikta M. pavardė, o atsakovui V. J. M. – M. pavardė.
Šalies argumentai
Ieškovė M. M. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad su atsakovu ji po santuokos sudarymo gyveno tik keturis mėnesius, bendrų namų neturėjo, gyveno kiekvienas pas savo tėvus, o paskui netikėtai jos sutuoktinis pradingo iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir daugiau niekada nebesirodė. Ji vėliau pradėjo gyventi su J. M. savo močiutės namuose, susilaukė trijų dukterų, įsigijo nekilnojamųjų daiktų – statinių, žemės.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, jog nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų turėję bendrų santaupų, iš kurių būtų įgytas M. M. vardu registruotas turtas, be to, šis turtas pirktas už litus, taigi, akivaizdu, kad jai jau gyvenant faktinėje santuokoje su J. M., o nes su V. J. M..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. M. ir V. J. M. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, įrašo Nr. 2 (b.l. 8), santuokoje vaikų nesusilaukė (b.l. 24). Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos pažyma (b.l. 9) patvirtina, kad M. M. nuo 1964 metų gyveno (duomenys neskelbtini) kaime su J. M. iki šio mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). M. M. su J. M. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) susilaukė trijų dukterų (b.l. 11-13).
CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.27, 3.30, 3.35-3.36, 3.92 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Ieškovė nurodė, kad iš karto po santuokos sudarymo atsakovas išsikraustė iš jų gyvenamosios vietovės, daugiau šeima nesidomėjo, nelankė, visiškai nesirūpino iki šiol. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos pažyma, liudytojų O. S. ir B. D. parodymai patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką gyveno su sugyventiniu J. M., susilaukė su juo vaikų, vedė bendrą ūkį. Šie faktai pakankamai pagrindžia pačios ieškovės ir atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Todėl teismas laiko, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės pageidavimu jai paliktina santuokinė pavardė M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalių santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-22).
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turo įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė savo poziciją dėl šio nekilnojamojo turto priskyrimo jos asmeninėn nuosavybėn grindė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kuriuose užfiksuotas daiktinių teisių į šį turtą įregistravimo ieškovės vardu teisinis pagrindas, gyvenamosios vietos seniūnijos pažyma apie bendro jos ir sugyventinio J. M. gyvenimo laikotarpį, taip pat savo paaiškinimais ir liudytojų O. S. (buvusios kaimynės) ir B. D. (dukros) parodymais. Įvertinusi ieškovės paaiškinimus ir šiuos įrodymus dėl to, už kokius (kieno) pinigus bei kokiomis aplinkybėmis ieškovei buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsigyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad ieškovė rašytiniais įrodymais ir nuosekliais liudytojų O. S. bei B. D. paaiškinimais pagrindė faktinę aplinkybę, jog žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini)), įgijo, ieškovei atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jai paveldėjus šią turtinę teisę, o likę nekilnojamieji daiktai įsigyti tik vienos ieškovės, prie jų pirkimo atsakovui neprisidedant ir apie šiuos sandorius netgi nieko nežinant, juose nedalyvaujant. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti M. M. vardu, ieškovės įsigyti 1999 m. liepos 7 d. sutartimi, jai faktiškai gyvenant ir vedant bendrą ūkį su J. M.. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, įregistruotas tik vienos ieškovės vardu, akivaizdžiai yra pirktas jau netgi po jos sugyventinio mirties. Jokių duomenų, kad atsakovas būtų kaip nors prisidėjęs prie šio turto įsigijimo, nėra, turto įsigijimo metu jis su ieškove jau bent 40 metų negyveno ir bendro ūkio nevedė. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nedalyvavo pasirašant šio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų pirkimo-pardavimo sutartis ir neišreiškė noro, jog šie daiktai kartu būtų įregistruoti ir sutuoktinės (ieškovės) vardu.
Taigi, ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, jog šis nekilnojamasis turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe, kadangi jis buvo įsigytas už ieškovės bei jos artimųjų lėšas, o pirkimo-pardavimo sandorio metu ieškovė aiškiai išreiškė valią įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šalys bendrų kreditorių neturi. Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.
Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos valstybei: ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 144 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 7) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), valstybei iš atsakovo priteistina 26,45 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodo neturi, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti ieškovei santuokinę M. pavardę.
Pripažinti ieškovei M. M. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo V. J. M. ieškovei M. M. 144,00 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) litus bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. J. M. valstybei 26,45 Lt (dvidešimt šešis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.