Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

6. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 7 d. mirė pareiškėjos tėvas V. S., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina O. S. – V. S. sutuoktinė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvai buvo sudarę asmeninius testamentus, kuriais išreiškė valią visą savo turtą palikti vienas kitam, tačiau po sutuoktinio V. S. mirties O. S. nesikreipė su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo ir palikimo nepriėmė. Pasak pareiškėjos, po V. S. mirties jo palikimą priėmė faktiniu paveldimo turto valdymu vienintelė pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė M. M., t. y. pareiškėja.

7. Nustatyta, kad, mirus V. S., jo sutuoktinė O. S., nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Po V. S. mirties sutuoktinė O. S. ir toliau gyveno jai ir mirusiajam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą prižiūrėjo, rūpinosi juo, atlikdavo nedidelius remonto darbus ir mokėjo mokesčius jų dukra pareiškėja M. M., kuri naudojosi tėvui V. S. priklausiusia ½ dalimi buto kaip savo turtu, tokiais aktyviais savo veiksmais po tėvo mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimdama palikimą faktiniais aktyviais veiksmais.

8. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

9. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus V. S., jo dukra, pareiškėja M. M., nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas.

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos M. M. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.