Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-12-22 · Administracinė byla Nr. I3-10786-342/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
I3-10786-342/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02923-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-10786-342/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02923-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos:15.6; 16.2.1; 55.1.3; 57.3; 57.4
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Skuodaitei-Tarasovienei,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-09-08 sprendimą Nr. 21R2-(AG2-115/15-2022), kuriuo pareiškėjo V. J. (toliau – pareiškėjas), skundas atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022-06-14 sprendimo Nr. (4.19.E)D3-2924 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmestas kaip nepagrįstas; panaikinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022-06-14 sprendimą Nr. (4.19E)D3-2924, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022-06-06 prašymą pakeisti žemės sklypų, kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini) 0, 4109 ha, (duomenys neskelbtini) 0,4500 ha, (duomenys neskelbtini) 0,5997 ha, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, paskirtį ir jų naudojimo būdą, tai yra iš žemės ūkio paskirties ir naudojimo būdo – kiti žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų – pastatų teritorijas ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. J. 2022-06-06 prašymą.

Nurodė, kad 2022-06-06 V. J. su prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją prašydamas pakeisti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,4109 ha, (duomenys neskelbtini) 0,4500 ha, (duomenys neskelbtini) 0,5997 ha, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, paskirtį ir jų naudojimo būdą – iš žemės ūkio paskirties ir naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų – pastatų teritorijas. Nurodė, kad ketina pasistatyti gyvenamąjį pastatą bei kitus ūkinius pastatus, nes savo gyvenamojo namo neturi. Teigia, kad dėl šios aplinkybės negali atlikti minėtų pastatų projektavimo darbų ir gauti leidimus statybai, kol nebus pakeista minėtų sklypų paskirtis ir jų naudojimo būdas.

Paaiškino, kad 2022-06-14 atsakovė išnagrinėjusi prašymą jo netenkino, nes nagrinėjamu atveju toje teritorijoje žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo keitimas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas nėra numatytas, todėl prašyme nurodytas tikslas neatitinka bendrojo plano sprendinių. Teigia, kad nesutikdamas su šiuo sprendimu jį apskundė administracinių ginčų komisijai, skundas, beje, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Buvo nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje jokia nauja statyba nenumatyta, todėl pagal šiuo metu galiojantį šioje savivaldybėje Bendrąjį planą nėra galimybės pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Akcentavo, kad ginčo žemės sklypai yra vienintelis pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriame jis norėtų įsikurti ir gyventi. Planavo pasistatyti gyvenamąjį namą, kuriame galėtų gyventi, nes kitos nuosavos gyvenamosios patalpos pareiškėjas neturi. Nurodė, kad abu žemės sklypai yra šalia kelio, gyvenvietėje ir jokio miško ar miškingos teritorijos šiame sklype niekada nebuvo. Teigia, kad vietovė, kurioje yra pareiškėjo sklypai yra pakankamai urbanizuota ir užstatyta kitais pastatais bei apgyvendinta, tačiau pareiškėjo sklypai patenka į neurbanizuotą teritoriją, kurioje teikiamas prioritetas intensyvioms žemės ūkio teritorijoms, kurios nepasižymi gamtinėmis vertybėmis ar svarbiomis apsauginėmis funkcijomis.

Remiasi Žemės įstatymo 24 straipsniu, teigia, kad byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šiose teisės normose nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai)keičiami žemės savininkų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuotoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, -pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (Žemės įstatymo 24 str. 1 d.). Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui (TPĮ 22 str. 4 d.) Iš to seka, kad atsakovė pareiškėjui privalėjo išaiškinti žemės sklypų paskirties ir būdo keitimo sąlygas ir pasiūlyti parengti žemės valdos projektą, kuris turėtų būti svarstomas Kretingos rajono savivaldybės administracijoje aukštesniu lygiu nei buvo atlikta pareiškėjui parengus tik formalų atsakymą, pasirašytą administracijos direktoriaus. Mano, kad administracija paviršutiniškai ir nevisapusiškai išnagrinėjo prašymą, o administracinių ginčų komisija savo išvadose tik formaliai atkartojo atsakovės nurodytas aplinkybes. Prašo tenkinti jo skundą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo skundo ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Ginčų Komisija 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo patikslintą skundą dėl atsakovės 2022 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (4.1.9.E)D3-2924 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepagrįstą. Komisija sprendime nurodė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir jų nuostatas, žemės sklypo paskirties ir būdo keitimo teisinį reglamentavimą bei pagrįstai sprendė, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais. Teigia, kad Ginčų Komisija taip pat pagrįstai sprendė, jog pagal aptartą teisinį reglamentavimą žemės pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimas negali prieštarauti savivaldybės lygmens bendrajam planui. Komisija nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje jokia nauja statyba nenumatyta, todėl pagal galiojantį bendrąjį planą nėra galimybės pakeisti ginčo žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas bei sprendė, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai sprendime nurodė, kad žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimas ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas neatitinka galiojančio bendrojo plano sprendinių. Komisija, vertindama atsakovės sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika bei pažymėjo, jog sprendimas yra pagrįstas teisiniu reguliavimu, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo prašymas pakeisti ginčo žemės sklypų paskirtį ir naudojimo būdą iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos nebuvo tenkintas, bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teigia, kad Ginčų Komisijos sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Pažymi, jog 2022 m. birželio 6 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį ir naudojimo būdą iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Savivaldybės administracija, atsakydama pareiškėjui, informavo, kokie teisės aktai reglamentuoja žemės sklypo paskirties ir būdo keitimą, bei detaliai paaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, t. y. nurodė, jog pareiškėjo planavimo tikslai neatitinka Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės d. sprendimu Nr. T2-178 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtintų bendrojo plano keitimo sprendinių (toliau – Bendrasis planas), ir nagrinėjamoje teritorijoje paskirties ir naudojimo būdo keitimas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas nenumatytas. Kaip ir nurodėme Sprendime, teritorijos į kurias patenka pareiškėjo žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Bendrajame plane pažymėta kaip miškų ir miškingų teritorijų zona (žymėjimas M), žemės ūkio teritorijų zona (žymėjimas Zu), žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Bendrajame plane pažymėta žemės ūkio teritorijų zona (žymėjimas Zu), žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), miškų ir miškingų teritorijų zona (žymėjimas M), Bendrojo plano aiškinamojo rašto I tomo, 3.1.2 lentelė). Mano, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kokie konkrečiai Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja pareiškėjo planavimo tikslams ir jog tai ir yra priežastis, kodėl pareiškėjui neleista pakeisti jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirtį. Teigia, kad pareiškėjui taip pat paaiškinta, kas yra bendrieji planai ir kad šie planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Be to, savivaldybės administracija sprendime pareiškėjui nurodė, jog rengiant Bendrojo plano keitimo sprendinius, buvo detaliai įvykdytos visos teisės aktuose nustatytos teritorijų planavimo procedūros, visuomenė informuota tinkamai, tačiau pareiškėjas Bendrojo plano svarstymo su visuomene procedūrose nedalyvavo, teisės aktų nustatyta tvarka pasiūlymų ar pretenzijų dėl bendrojo plano keitimo sprendinių planavimo organizatoriui neteikė. Mano, kad pareiškėjas, turėdamas tikslą pakeisti jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirtį, turėtų domėtis savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo procedūromis bei nustatytais terminais teikti siūlymus dėl teritorijos, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypai, paskirties ir naudojimo būdo keitimo. Teigia, kad visiškai nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, jog neleidžiant pakeisti ginčo žemės sklypų paskirties, apribojama jo nuosavybės teisė. Teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų laikymasis negali būti laikomas pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimu. Akcentuoja, jog aplinkybė, jog atsakovė sprendime nepaaiškino, kokių veiksmų pareiškėjas turi toliau imtis, kad būtų pakeista ginčo žemės sklypų paskirtis, nelaikytina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu, nes pareiškėjas į Savivaldybės administraciją kreipėsi ne dėl konsultacijos suteikimo, o prašydamas pakeisti Žemės sklypo paskirtį.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad apibendrinius viską, daroma išvada, jog tiek Komisijos sprendimas, tiek skundžiamas Savivaldybės administracijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl juos panaikinti ir nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo keitimo iš naujo nėra teisinio pagrindo.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022-06-14 sprendimo Nr. (4.19.E)D3-2924 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-09-08 sprendimo Nr. 21R2-(AG2-115/15-2022). teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendime nurodyta, kad Kretingos rajono savivaldybės teritorija Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniuose (patvirtintuose Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021-05-13 sprendimu Nr. T2-178) skirstoma į neurbanizuojamas teritorijas bei urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas. Šios teritorijos zonuojamos nustatant atskiras funkcines zonas. Funkcinės zonos išskirtos pagal vyraujančią pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei konkrečius teritorijos tikslus. Taip pat, informuota, kad bendrojo plano keitimas buvo pradėtas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018-01-25 sprendimu T2-6 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo pradžios ir planavimo tikslų“. „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo pradžios ir planavimo tikslų“. Viešas susipažinimas su parengtais Bendrojo plano sprendiniais buvo teikiamas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje, Kretingos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir Kretingos miesto bei rajono seniūnijų skelbimų lentose.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). sav. unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. J. Nuosavybės teisė į žemės sklypą pareiškėjui perėjo pagal 2021-09-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 5494.

2022-06-14 Kretingos rajono savivaldybės administracija raštu Nr.(4.1.9.E) D3-2924 „Dėl žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo keitimo“ pareiškėjui nurodė, kad pakeisti ginčo žemės naudojimo paskirtį ir būdą nėra galimybės, nes prašyme nurodytas tikslas neatitinka Bendrojo plano sprendinių.

2022-07-20 pareiškėjas skundu bei 2022-07-15 patikslintu skundu Ginčų komisijai prašė pakeisti Kretingos rajono savivaldybės administracijos įsakymą ir įpareigoti atsakovę priimti naują įsakymą – pakeisti minėtų žemės sklypų paskirtį ir naudojimo būdą.

Remiantis pateiktais žemės sklypo planais, nustatyta, kad ginčo žemės sklypams taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Minėti sklypai patenka į žemės ūkio teritorijų zoną ir miškų, miškingųjų teritorijų zoną.

2022-09-08 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimu Nr. 21R2-(AG2-115/15-2022) pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, o 10 dalyje nustatyta, kad Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taigi Žemės įstatymas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Taisyklėse nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriais atvejais yra galima keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) nerengiant teritorijų planavimo dokumento. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnis numato, atvejus, kuriais gali būti (tačiau neprivalo) rengiami detalieji planai, siekiant įgyvendinti detaliojo plano uždavinius ir konkretizuoti aukštesnės galios (savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano) teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog detalieji planai privalomai turi būti rengiami, esant šioje dalyje nustatytoms sąlygoms. Priešingai, šio straipsnio 1 dalyje yra numatytas dispozityvus reguliavimas, jog detalieji planai gali būti rengiami (tačiau neprivalo), esant šio straipsnio dalyje nustatytoms sąlygoms. LVAT Sprendimu aiškindamas analizuojamą normą, nesivadovavo vienu pamatinių viešosios teisės principu - viešosios teisės principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“.

Detalieji planai Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais yra rengiami, jeigu siekiama detaliojo plano uždavinių, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje ir/arba siekiama nustatyti naujus teritorijos naudojimo reglamentus pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnį. Kitais, atvejais, įskaitant ir šioje byloje nagrinėjamą atvejį, kai prašoma pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į kitą, kuris yra numatytas (leidžiamas) Bendrajame plane, jokie detaliojo planavimo uždaviniai nėra įgyvenimai, teritorijai nėra nustatomi nauji teritorijos reglamentai ar analizuojami esami.

Pareiškėjas siekia pasinaudoti Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje suteikiama teise pakeisti žemės naudojimo būdą pagal Bendrąjį planą, nerengiant teritorijų planavimo dokumento, todėl LVAT Sprendime pateikiamas teisės normų aiškinimas paneigė Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad tais atvejais, kai pagal įstatymą teritorijų planavimas nereikalingas, draudžiama reikalauti rengti teritorijų planavimo dokumentą.

Savo rašte atsakovė pažymėjo, jog žemės sklypas, esantis šios nagrinėjamos bylos objektu, patenka į miškų ir miškingųjų teritorijų zoną, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Atsakovė vertino, jog plane atskiru spalviniu vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorinis užstatymas sklypui nenustatytas. Ginčo komisija sutiko su šiomis atsakovės padarytomis išvadomis ir konstatavo, jog nėra juridinio pagrindo pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo keitimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas formuojamoje konstitucinėje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog teisinės valstybės principas apima teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitus reikalavimus (žr. 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimus). Šios bylos kontekste tai reiškia, jog valstybės ir savivaldybės institucijos tiek kurdamos teisę (priimdamos detaliuosius planus ar kitus teisės aktus), tiek taikydamos atitinkamas teisės normas (kaip šiuo atveju – Administracijai neišduodant architektūrinių reikalavimų) turi atitikti Konstitucijos keliamą teisinės valstybės principo suponuojamą teisinio aiškumo, apibrėžtumo reikalavimą. Institucijos turi taip reglamentuoti teisinius santykius bei priimti administracinius sprendimus, jog asmeniui būtų nevienareikšmiškai aišku, kodėl jo atžvilgiu yra priimamas konkretus vienoks ar kitoks sprendimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuosavybės teisė, įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, ir esanti viena pagrindinių teisių demokratinėje visuomenėje, neturėtų būti ribojama neaiškiai ir dviprasmiška situacija, dėl kurios aiškumo ir paprasčiausio fakto, ar atitinkamas sklypas yra priskiriamas vienam ar kitam teisiniam režimui, nesutariama.

Vertinant atsakovės rašto pagrįstumą, t. y. bendrojo plano sprendinius ir kitus bylai reikšmingus dokumentus, taip pat abiejų šalių argumentus, teisėjų kolegija sutinka su Ginčo komisijos padaryta išvada, jog plane žemės sklypas išskirtas kaip vienbučių ir daugiabučių užstatymo teritorija. Teismas sutinka su išvada, jog žemės sklypas patenka į miško teritoriją.

Ginčo komisija taip pat nurodė, kad vertinant pareiškėjo prašymus pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), buvo atsižvelgta ir į bendrojo plano aiškinamąjį raštą, bendrajame plane pažymėtą žemės sklypą (https://gis.kretinga.lt) Šiose sąlygose, kaip minėta, nurodoma, nauja statyba nenumatyta. Teismas taip pat vertina, jog sprendiniuose nėra pažymėtos dokumentų sąsajos su sklypo suprojektuota inžinerine ir socialine infrastruktūra, nėra galimybės nustatyti urbanizuotos teritorijos buvimo, kaip teigia pareiškėjas. Todėl teismas sutinka su Ginčo komisijos vertinimu, jog nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo. Pareiškėjo pateiktą argumentą, jog nagrinėjant jo prašymą ir aiškinant jo turinį būtina remtis logiškumo principais ir vertinti situaciją kompleksiškai, teismas vertina kaip priimtiną ir iš esmės būtiną nagrinėjant Administracijos atsakymą, tačiau nepakankamą šiuo konkrečiu atveju tenkinti pareiškėjo prašymą.

Teismas konstatuoja, kad įvertinusi skundžiamo rašto turinį šių teisės aktų ir teismų praktikos kontekste, konstatuoja, jog pareiškėjui suteikta informacija yra išsami ir aiški. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame rašte nurodyta faktine aplinkybe, kad dalyje žemės sklypų paskirties keitimui nėra teisinio pagrindo ir subjektyvia pareiškėjo interpretacija, kad gyvenvietė virtusi gyvenamuoju rajonu, laikytini, neatitinkančia šios bylos aptartos teisės aktuose nustatytos institucijų kompetencijos ir skundžiamo rašto turinio bei nepaneigiančia anksčiau išdėstytų teismo argumentų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

Įvertinus visas bylos aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo patikslinto skundo teiginiais, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas. Priešingai, įvertinus skundžiamo rašto turinį akivaizdu, jog Ginčo komisija pagrįstai nurodė, kad atsakovės Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą, bei teisės aktų nuostatos, kuriomis remiasi atsakovė netenkindama pareiškėjo prašymo, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Taigi pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15, 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė