Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

atsakovės AB „SEB lizingas“ (buvusi UAB “SEB VB lizingas”) atstovei advokatei Kristinai Saukalienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SIA “Dožas” apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-453-774/2010 pagal ieškovės SIA „Dožas“ ieškinį atsakovėms UAB „Beljana“, BUAB „Autoega“, AB „SEB lizingas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 62-64) prašė pripažinti negaliojančiomis tarp BUAB „Autoega“ ir AB „SEB lizingas“ sudarytų 2006-10-02 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107, 2006-10-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-02, 2006-11-16 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-3, 2006-12-14 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-05, 2007-01-22 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. PP K 2006-070107-04 8.1 punktų dalis, kuriomis BUAB „Autoega“ patvirtino, kad UAB „Beljana“ yra sumokėjusi BUAB „Autoega“ už turtą avansu 42 998,09 Lt ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad UAB „Autoega“ ir AB „SEB lizingas“ nuo 2006-10-02 iki 2007-01-22 sudarė vilkikų ir antstatų su priekabomis pirkimo-pardavimo sutartis: 2006-10-02 Nr. PP K2006-070107, 2006-10-25 Nr. PP K2006-070107-02, 2006-11-16 Nr. PP K2006-070107-03, 2006-12-14 Nr. PP K2006-070107-05, 2007-01-22 Nr. PP K2006-070107-04. Šių Sutarčių pagrindu pardavėjas išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2006-10-06 Nr. AUT 886; 2006-10-26 AUT 889; 2006-11-15 AUT 913; 2006-12-13 AUT 972 ir 2007-01-22 AUT 1042. Vilkikai ir priekabos buvo perkami lizingo gavėjo UAB „Beljana“ naudai. 2008-06-02 UAB „Autoega“ reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, ieškovei SIA „Dožas“ perleido teisę į 44 650,09 Lt įsiskolinimą, kuris susidarė UAB „Beljana“ neapmokėjus dalies sąskaitų. BUAB „Autoega“ negavo iš UAB „Beljana“ sutarčių 8.1. punktuose numatytų pradinių įmokų už perduotas transporto priemones, o būtent: pagal 2006-10-02 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PP K2006-070107 – 25 668,12 Lt; 2006-10-25 Nr. PP K2006-070107-02 – 25 668,12 Lt; 2006-11-16 Nr. PP K2006-070107-03 – 25 668,12 Lt; 2006-12-14 Nr. PP K2006-070 107-05 – 31 575,86 Lt; 2007-01-22 Nr. PP K2006-070107-04 – 30 761 Lt. Ieškovė teigia, jog Sutarčių 8.1 p. nurodyta, kad minėtos sumos sumokėtos, tačiau UAB „Autoega“ pinigai avansu nebuvo sumokėti, todėl nurodytas sutarčių punktas pasirašytas, kaip tariamas, ieškovei suklydus dėl avanso apmokėjimo fakto. Atsižvelgiant į tai, Sutarties 8.1 punktų dalys, kuriomis BUAB „Autoega“ patvirtina, kad UAB „Beljana“ yra sumokėjusi BUAB „Autoega“ už turtą avansu 42 998,09 Lt, pripažintinos negaliojančiomis.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu (t. 2, b. l. 35-40) ieškinį atmetė, priteisė UAB „Beljana“ iš ieškovės 4 165 Lt išlaidas už atstovavimą, priteisė iš ieškovės valstybei 37,50 Lt pašto išlaidas.

Dėl pirkimo- pardavimo sutarčių 1.8 punkto pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl pirkimo- pardavimo sutarčių 1.8 punkto pripažinimo negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu:

Atsakovė UAB “Beljana” atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 53-56) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sandorio nuginčijimo CK 1.90 str. pagrindu

Iš ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytų apeliantės argumentų akivaizdu, kad ieškovė ėmė ginčyti sudarytas pirkimo – pardavimo sutarčių 8.1 punktą po 2009 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-713/2009, teismui netenkinus ieškinio dėl skolos ir/ar nepagrįsto praturtėjimo, nurodant, kad suklydimas įvyko dėl to, kad UAB „Autoega“ direktorius prieš pasirašydamas sutartis suklydo manydamas, jog UAB „Beljana“ yra pilnai atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas vertino suklydimo faktą, vadovaujantis teisės normomis, suformuotos praktikos kriterijais ir padarė pagrįstą, todėl teisingą išvadą, kad, ieškovės nurodomas niekuo nepagrįstas suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės (LR CK 1.90str. 5 d., 6.206 str.).

Dėl sandorio negaliojimo LR CK 1.86 str. pagrindu

Iš visų byloje apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų: PVM sąskaitų-faktūrų, priėmimo-perdavimo aktų, mokėjimo pavedimų, akivaizdu, kad dvišalės lizingo sutartys tarp UAB „Autoega“ ir AB „SEB lizingas“ yra tinkamai ir iki galo įvykdytos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvykdytas sandoris nelaikytinas tariamuoju ir nėra jokio teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.

Dėl įrodymų vertinimo

Ieškovė Sutarčių 8.1.p. UAB „Autoega“ vienašalį patvirtinimą dėl UAB „Beljana“ jai apmokėtų pinigų sumų neteisingai ir nesąžiningai interpretuoja kaip sutartinę prievolę. Dvišalėse lizingo sutartyse tarp UAB „Autoega“ ir AB „SEB lizingas“ atsakovė UAB „Beljana“ nedalyvavo ir iki teisminio proceso jų turinio nežinojo. Akivaizdu, kad UAB „Beljana“ šioje sutartyje nėra išreiškusi savo valios ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį, todėl jokių prievolių iš šios sutarties jai kilti negali. Jokių kitų rašytinių sutarčių UAB „Beljana“ su ieškove nėra sudariusi. Pažymėtina, kad visos UAB „Autoega“ pateiktos PVM sąskaitos - faktūros yra apmokėtos, jokių neapmokėtų sąskaitų su ieškiniu nepateikta. Mokėjimo pavedimais, buhalterinės apskaitos dokumentais, liudininkų parodymais (b.1.121-123) UAB „Beljana“ įrodė, kad visiškai atsiskaitė už avansines įmokas pagal UAB „Autoega“ pateiktas sąskaitas-faktūras. Teismas padarė pagrįstą išvadą, remdamasis tuo, kad apeliantė Tarpusavio skolų suderinimo akto originalo nagrinėjamose bylose pateikti negalėjo. Atsakovės UAB „Beljana“ prašymu apklausta liudytoja buhalterė J. K. civilinėje byloje Nr. 2-323-713/2009 paaiškino aplinkybes, kodėl aktas nebuvo pasirašytas. Liudytojos parodymais buvo padaryta klaida ir jis buvo atšauktas, todėl ieškovė ir neturi originalo (b.1. 184). Nagrinėjant bylą, atsakovė minėtoms aplinkybėms pagrįsti, pateikė abiejų 2008-05-28 d. akto egzempliorių bei voko (kuriuo UAB „Autoega“ grąžino suderinimo aktus) originalus, kas dar kartą patvirtino atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių sąsajumą ir parodymų objektyvumą.

Atsakovė AB “SEB lizingas” atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 61-64) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškovės suklydimo sudarant sandorį.

Ieškovė pripažįsta, kad jos pagrindinis tikslas ginčijant atitinkamas sutarčių sąlygas yra ne ginti savo kaip nukentėjusios šalies interesus, o tai, kad ieškovė yra paskatintas Kauno m. apylinkės teismo kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė reikalauja iš UAB „Beljana“ tariamai negautų sumų (neva negautų pagal sutarčių sąlygas, kurios yra ginčijamos šioje byloje). Ieškovė byloje nurodė, kad dėl savo turtinio intereso skolos sumai, kylančios kaip skolos iš Pirkimo - pardavimo sutarčių, yra kreipusis į Kauno m. apylinkės teismą, kuris 2009-02-06 sprendimu ieškinį atmetė. Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir byla apeliacinės instancijos teisme dar yra neišnagrinėta. Atsakovės manymu, ieškovės kreipimasis su ieškiniu dėl skolos priteisimo būtent ir yra tas adekvatus būdas savo teisėms ir interesams apginti, ieškovė šiuo būdu jau pasinaudojo ir kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimo LR CK 1.90 str. pagrindu nebeturi teisės. Be to, negalėjimas įrodyti aplinkybių, kuriomis remiasi ieškovė kitoje Kauno m. apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje neturi ir negali būti motyvas ir pagrindas imti ginčyti paties sandorio sudarymo faktą. Iš pridėtų Pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad bendra visų sandorių suma sudarė 1 393 411,90 Lt. Ir jau vien todėl ieškovės tariamai negauta 44 650,09 Lt suma negali būti laikoma esmine ir turinčia lemiamos įtakos būsimam sutarties sudarymui, nes yra pakankamai mažareikšmė ginčijamų sandorių kontekste. Nors ieškovė ginčija tik konkrečias sutarčių sąlygas, be šių sąlygų, pirkimo pardavimo sutartys nebūtų įvykdytos iš UAB „Autoega“ pusės - nebūtų perduotas perkamas turtas. Pagal pirkimo- pardavimo sutartis turtas buvo perduotas po visiško atsiskaitymo pagal kiekvieną sutartį, ką patvirtina byloje esantys perdavimo-priėmimo aktai. Sutarčių šalis yra ne UAB „Autoega“, o UAB „SEB VB lizingas“. Atitinkamai AB „SEB lizingas“, o ne UAB „Beljana“ įgijo turtą nuosavybėn pagal pirkimo pardavimo sutartis. Už turtą sutarčių šalis AB „SEB lizingas“ buvo pilnai atsiskaičiusi. Taigi UAB „Autoega“ gavo viską, ką tikėjosi gauti pagal sutartį, perdavė perkamą turtą ir pirkimo-pardavimo sutartys yra pasibaigusios tinkamu įvykdymu. Pretenzijų dėl nepilno atsiskaitymo ar suklydimo UAB „Autoega“ nereiškė nuo pat pirkimo-pardavimo sutarčių įvykdymo. Tik po abejotino galiojimo kreditorinio reikalavimo perleidimo minėtos aplinkybės iškilo ir ėmė būti sprendžiamos civilinėse bylose Kauno m. apylinkės teisme. Net jei pagal byloje esančius įrodymus būtų nustatyta, kad išties UAB „Autoega“ gavo iš UAB „Beljana“ ne visas priklausančias sumas, būtent jai tenka tokia rizika ir pasekmės. UAB „Autoega“ buvo ir yra juridinis asmuo, ji pati atsako už savo buhalterinės apskaitos duomenis ir būtent remdamasi jais sutartyse patvirtina tam tikras aplinkybes. Motyvai, kodėl įmonės vadovas sutartį sudaro ir sudaro jį vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis, t.y. suklydimas dėl sandorio motyvų neturėtų būti laikomas esminiu ir negali būti laikomas pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu. Taip pat svarbi yra ir ta aplinkybė, kad ieškovė tiksliai nenurodo, pagal kokią sutartį kokia suma buvo negauta, o ginčija visų sutarčių tą patį punktą, nors tą daryti jam visiškai nėra būtinybes. Neaišku, ar ieškovė esą negavo proporcingos sumos pagal visas sutartis, ar visų pradinio įnašo sumų pagal tam tikras (kai kurias) sutartis. Pagrindinis apeliacinio skundo motyvas dėl sumų neatitikimo, sąlygoto suklydimu, yra esantis UAB „Beljana“ skolų suderinimo aktas. Skundžiamame sprendime visiškai teisingai įvertintas tokio akto galiojimas teisės normų požiūriu. Atsakovė sutinka, kad akto galiojimas ir jo turinys yra paneigiamas parašų ant jo nebuvime, UAB „Beljana“ buhalterės paaiškinimais apie akto išrašymo ir anuliavimo aplinkybes. Ieškovė negali pateikti minėto akto originalo. Visų šių įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, kad akte nėra išreikšta nei vienos iš jo šalių tikroji valia ir toks aktas negali būti laikomas skolos fakto ir jos dydžio tinkamu įrodymu.

Dėl sandorio tariamumo.

Konstatuoti sutarčių sąlygų negaliojimą dėl jų tariamumo nėra įstatymo reikalaujamų būtinųjų sąlygų. Visos ginčijamos sutartys buvo sudarytos siekiant sukurti teisines pasekmes (t.y. įgyti turtą bei gauti pinigus už parduodamą turtą), AB „SEB lizingas“ už įsigytą turtą sumokėjo visas jai priklausančias sumas ir ginčo dėl to nėra, pardavėjas parduodamą turtą perdavė AB „SEB lizingas“ nuosavybėn, o ši, - UAB „Beljana“ naudojimuisi, todėl nėra pagrindo laikyti jog sandoriai nesukėlė jokių pasekmių ir yra fiktyvūs. Darytina išvada, kad konkrečios ginčijamos sąlygos taip pat sudarytos pagal šalių patvirtinimus, tiek UAB „Autoega“, tiek UAB „Beljana“ siekiant konkrečių pasekmių - fiksuoti išankstinį darinį turto kainos sumokėjimą iš UAB „Beljana“ pardavėjui UAB „Autoega“. AB „SEB lizingas“ faktiškai nedalyvavo susitarimuose tarp ieškovės, UAB „Autoega“ ir UAB „Beljana“, todėl negali pateikti bylai reikšmingų faktų apie tokių susitarimų priežastis bei vykdymą. Tačiau iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo yra matoma, kad ieškovė pati painiojasi savo motyvuose ir pateikia kategoriškai prieštaringą informaciją. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog šalys buvo susitarusios, kad UAB „Beljana“ mokės UAB „Autoega“ avansu už transporto priemones po 5 procentus nuo transporto priemonės įsigijimo kainos. Nors rašytinio susitarimo tarp salią nebuvo, tačiau faktiškai egzistavus tokį susitarimą patvirtina UAB „Beljana“ atlikti avansiniai mokėjimai, nurodyta jų mokėjimo paskirtis. Susitarimas buvo vykdytas, sutarčių sąlygose UAB „Autoega“ patvirtino apie dalies piniginės prievolės įvykdymo gavimą iš UAB „Beljana“ ir tuo pačiu pagal CK 6.129 str. 1 d., atleido AB „SEB lizingas“ nuo tos dalies įvykdymo (kadangi mokėtas tik turto kainos likutis), kas jau savaime paneigia jų tariamą sudarymą dėl akių, nesiekiant jokių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis tarp UAB „Autoega“ ir AB „SEB lizingas“ sudarytų 2006-10-02 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107, 2006-10-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-02, 2006-11-16 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-3, 2006-12-14 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. PP K2006-070107-05, 2007-01-22 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. PP K 2006-070107-04 8.1 punktų dalis, kuriomis BUAB „Autoega“ patvirtino, kad UAB „Beljana“ yra sumokėjusi BUAB „Autoega“ už turtą avansu 42 998,09 Lt. Nustatyta, kad tarp pardavėjo UAB „Autoega“ ir lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ (buvusi UAB „SEB VB lizingas“) 2006-10-02 – 2007-01-22 buvo sudarytos vilkikų ir antstatų su priekabomis pirkimo - pardavimo sutartys. Visų šių sutarčių 8.1 punktuose nurodyta, jog Pardavėjas (UAB „Autoega“) patvirtina, kad iki sutarties pasirašymo UAB „Beljana“ yra sumokėjusi pradines įmokas pardavėjui, pagal pirkimo pardavimo sutartis. Transporto priemonės buvo perduotos priėmimo - perdavimo aktais, kurie buvo pasirašyti tomis pačiomis dienomis kaip ir pirkimo-pardavimo sutartys. Šiuos priėmimo-perdavimo aktus pasirašė visų trijų šalių: pardavėjo UAB „Autoega“, kliento UAB „Beljana“, Pirkėjo UAB „SEB VB lizingas“ atstovai. Aktų 3-iuose punktuose nurodyta, kad UAB „SEB VB lizingas“ priima turtą iš Pardavėjo ir perduoda naudotis Klientui Finansinio lizingo sutarties sąlygomis. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis minėtų sutarčių 8.1 punktus, dėl ieškovės suklydimo sudarant sandorį ir šio sandorio tariamumo.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Pirkimo pardavimo sutarčių 8.1. punktų sąlygos neatitinka tikrovės. Atsakovė UAB „Beljana“ yra pripažinusi, jog yra skolinga SIA „Dožas“. 2008-05-28 UAB „Beljana“ yra patvirtinusi, jog atsakovės skola iš viso sudaro 50 909,80 Lt. Po šios pretenzijos surašymo, tą pačią dieną UAB „Beljana“ sumokėjo UAB „Autoega“ dalį skolos – 6 259,71 Lt (t. 1, b. l. 42, 123). UAB „Beljana“ pateikė UAB „Autoega“ suderinimo aktą (b. l. 49), kuriame fiksavo atliktą mokėjimą 6 259,71 Lt sumai ir tą faktą, kad ji lieka skolinga UAB „Autoegai“ 44 650,09 Lt. Ši pinigų suma ir susidarė iš neprimokėtų avansų už transporto priemones – 42 998,09 Lt sumai ir dar dviejų sąskaitų 2006-12-04 AUT 966 ir 2007-08-16 AUT 1233 iš viso 1 652 Lt sumai už pirktas prekes, kurias UAB „Beljana“ nusipirko iš UAB „Autoega“. Šias aplinkybes patvirtina ir pati UAB „Beljana“ savo aktu (t. 1, b.l. 49). Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog UAB „Autoega“ yra pripažinusi, jog sutinka su akto turiniu, ji pretenzijoje UAB “Beljana“ nurodė tokią skolos sumą, ir būtent tokio dydžio reikalavimo teisę perleido ieškovei. Todėl akivaizdu, kad UAB „Autoega“ patvirtino šio akto turinį ir sutiko su jame nurodyta skola. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nevertinti šio 2008-05-28 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kadangi jis netinkamai įformintas, todėl nesukelia šalims jokių teisnių pasekmių. Pažymėtina, kad ieškovė nurodytais dokumentais įrodinėja faktą, jog atsakovė UAB „Beljana“ nesumokėjo visos įsipareigojimo pagal pirkimo –pardavimo sutarčių 8.1 punktą sumos, tačiau, kolegijos nuomone, ieškovės pateikti dokumentai, tame tarpe ir 2008-05-28 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, patvirtina tik aplinkybę, jog šalys turėjo tarpusavio piniginių santykių, tačiau ieškovės nurodytų piniginių sumų fiksavimas nelaikytinas įrodymu, jog šie piniginiai mokėjimai kildinamu būtent iš pirkimo – pardavimo sutarčių 8.1 punkto. Be to, pažymėtina, kad ieškovės pateiktas 2008-05-28 Tarpusavio atsiskaitymų aktas nėra patvirtintas UAB „Autoega“, jame yra tik ieškovės padarytos atžymos, todėl negalima daryti išvados, jog UAB „Autoega“ aplamai sutiko su šiuo dokumentu ir pripažino jame nurodytą sumą kaip skolą. Kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, jog jos paminėti dokumentai pagrindžia UAB „Beljana“ neatsiskaitymą su UAB „Autoega“ pagal pirkimo – pardavimo sutarčių 8.1 punktą, laikytini neįrodytais. Be to, kolegija laiko visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Beljana“ ir neturėjo pareigos mokėti nurodytų sumų, kadangi 2006-08-02 Finansinio lizingo sutartis Nr. K2006-070107 dėl transporto priemonių pirkimo ir apmokėjimo už prekes tai draudė. Kaip matyti iš prijungtos bylos 2A-19-527/2010 (t. 1, b. l. 63-66), minėtos Finansinio lizingo sutarties 4.3 punktas nenumatė atsakovės UAB „Beljana“ pareigos mokėti už turtą pardavėjui. Priešingas aiškinimas paneigtų ir lizingo sutarčių esmę bei paskirtį.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirkimo - pardavimo sutarčių 8.1. punktų dalys dėl 42 998,09 Lt sumokėjimo turėjo būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio 1 dalies (kaip tariamos sandorių sąlygos) ir CK 1.90 straipsnio 1 dalies (kaip dėl suklydimo sutartos sąlygos) pagrindu. Ieškovė teigia, jog ginčijamomis sandorių sąlygomis buvo suklysta nustatant, kokią pinigų sumą UAB „Beljana“ sumokėjo BUAB „Autoega“ iki sudarant sutartis. Šis suklydimas yra esminis, kadangi dėl jo UAB „Beljana“ įsigijo turtą mažesne kaina negu šalys buvo sutarusios iš tikrųjų. Suklydimas įvyko dėl to, kad BUAB „Autoega“ direktorius prieš pasirašydamas sutartis suklydo manydamas, jog UAB „Beljana“ yra pilnai atsiskaičiusi. Be to, ginčijamos sandorių sąlygos dalyje dėl 42 998,09 Lt sumos yra tariamos, sudarytos dėl akių, kadangi akivaizdžiai neteisingų patvirtinimų įrašymais į sutartis, šalys iš esmės nesiekė sukurti jokių pasekmių. Minėtos sąlygos sutartyse atsirado neteisingai konstatavus faktiškai pervestas avansinių įmokų sumas. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kolegija pažymi, jog fiktyvus sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Toks įstatyminis tariamojo sandorio apibrėžimas reiškia, jog sudarant tariamą sandorį abi šalys turi sutarti, jog toks sandoris šalims neturės jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog ieškovės pozicija nagrinėjamoje byloje paneigia aplinkybę, jog minėtas pirkimo – pardavimo sutarčių 8.1 punktas turi tariamumo požymių pirmiausia dėl to, jog ieškovė pati nurodo, jog minėtu sutarčių punktu atsakovė UAB „Beljana“ įsipareigojo sumokėti ieškovei dalį sumos už įsigytas prekes, o pati ieškovė siekė gauti atitinkamą sumą už parduodamą turtą, t.y. tarp šalių buvo sudaryta sąlyga, kuri sukelia šalims teisines pasekmes. Be to, AB „SEB lizingas“ už įsigytą turtą sumokėjo visas ieškovei priklausančias sumas, ieškovė parduodamą turtą perdavė AB „SEB lizingas“ nuosavybėn, o ši, - UAB „Beljana“ naudojimuisi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti jog sandoriai nesukėlė jokių pasekmių ir yra fiktyvūs, kadangi šalių pozicija byloje bei surinkti įrodymai patvirtina, jog minėtų sutarčių 8.1 punktas neturėjo fiktyvumo požymio.

Pagal LR CK 1.90 str. 1 d. sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog yra pagrindas konkrečią pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygą pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, kadangi ginčijamomis sandorių sąlygomis buvo suklysta nustatant, kokią pinigų sumą UAB „Beljana“ sumokėjo BUAB „Autoega“ iki sudarant sutartis, be to, suklydimas įvyko dėl to, kad UAB „Autoega“ direktorius prieš pasirašydamas sutartis suklydo manydamas, jog UAB „Beljana“ yra pilnai atsiskaičiusi. Kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovės vadovo klaidingas manymas apie tarpusavio atsiskaitymų tinkamumą, nėra pagrindas tokią sandorio sąlygą pripažinti negaliojančia. Be to, ieškovės argumentai neatitinka ir kitos nuginčijamų dėl suklydimo sandorių sąlygos, t.y. gali būti suklysta tik dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Ieškovė UAB „Beljana“ skolos klausimą pradėjo kelti Kauno m. apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė reikalauja iš UAB „Beljana“ tariamai negautų sumų. Taigi sudarant pirkimo- pardavimo sutartis dėl vilkikų pirkimo lizingo būdu, bei sutarčių pasirašymo momentu nebuvo jokio esminio šalių suklydimo dėl nurodytų sutarčių 8.1 sąlygose išankstinio apmokėjimo. Be to, įvertintina ir tai, kad UAB „Autoega“, sudarydama pirkimo - pardavimo sutartis, veikė kaip juridinis asmuo, verslininkas, dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nurodomas niekuo nepagrįstas suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovės SIA „Dožas“ apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš ieškovės SIA „Dožas“ atsakovei UAB „Beljana“ priteistina 3 000 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 11,60 Lt (t. 2, b. l. 53).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutari a:

ieškovės SIA „Dožas“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės SIA „Dožas“ (į. k. 40003709135, reg. Pulkveža Brieža g. 8-1, Ryga, Latvijos Respublika) atsakovei UAB „Beljana“ (į. k. 135730095, reg. Kaune, S. Žukausko g. 7-29) 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės SIA „Dožas“ (į. k. 40003709135, reg. Pulkveža Brieža g. 8-1, Ryga, Latvijos Respublika) valstybei 11,60 Lt (vienuolikos litų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.