Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., būdama bendrovės UAB „D.“ (toliau – ir Bendrovės) vadove ir žinodama apie UAB „D.“ finansinę padėtį, t.y. tai, kad UAB „D.“ nevykdo įsipareigojimų VMI ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „D.“ kreditoriais, tokiais savo neteisėtais veiksmais G. G. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Teismo posėdyje apklausta G. G. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Susiklostė tokia situacija, kad ji sirgo, turėjo mokėti nuomą, darbo užmokestį, Sodrai mokėjo, trūko pinigų. Pripažįsta, kad atlikinėjo pervedimus VMI atstovės nurodytiems juridiniams asmenims. Su atliktų patikrinimų rezultatais yra susipažinusi, sutinka su jais. Ji nuo birželio mėnesio yra įmokėjusi VMI apie 1000 eurų, sumokės ir likusią žalą.

Teismo posėdyje apklausta VMI atstovė V. M. patvirtino, kad G. G. sumokėjo dalį prašomos priteisti sumos, todėl žalos dydis keičiasi ir prašoma iš G. G. priteisti 4857 eurų. Buvo atlikti mokėjimai UAB „N.“, UAB „L. B.“, UAB „J.“, UAB „T.“, UAB „A.“, UAB „A. K.“ ir kt.

G. G. 2017 m. gegužės 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jų įmonėje (UAB „D.“) susidarė skola VMI, kuri atsirado dėl kai kurių neteisingų jos, kaip vadovo, sprendimų, ir kitų įvairių susiklosčiusių aplinkybių, kurias jie visais įmanomais būdais stengėsi kuo greičiau panaikinti ir išmokėti susidariusias skolas. Šiuo metu jie daug dirba, kad kuo greičiau galėtų padengti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 61).

2017 m. gegužės 30 d. VMI prie FM atlikto UAB „D.“ operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. gegužės 4 d. duomenimis Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui buvo 6107,86 Eur, kurią sudarė: 5303,15 Eur PVM (nuo 2016-05-25) ir 244,59 Eur šio mokesčio delspinigių, 271,00 Eur pelno mokestis (nuo 2016-06-01) ir 14,40 Eur pelno mokesčio delspinigių, gyventojų pajamų mokestis 260,92 Eur (nuo 2017-01-31) ir 13,80 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2016-06-01 pagal VMI prie FM nurašymo nurodymus iš Bendrovės sąskaitų. Pagal VMI prie FM sprendimus iki 2017-05-16 išieškota 677,32 Eur Bendrovės mokestinė nepriemoka, pati Bendrovė sumokėjo 576,00 Eur mokestinės nepriemokos.

Iš pateiktų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2017-04-30 nustatyta, kad Bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskaitingus asmenis R. P. ir G. G. (likutis 2016-04-01 - 0,00 Eur, gauta 52816,05 Eur, išleista 52816,05 Eur, likutis 2017-04-30 - 0,00 Eur). Atskaitingi asmenys išleido 52816,05 Eur, iš jų: 975,00 Eur sumokėta VMI prie FM, 7815,43 Eur valstybinio socialinio draudimo fondui, 17874,94 Eur išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, 2040,64 Eur UAB „B. L.“, UAB „T.“, UAB „L. B.“ už paslaugas ir kurą, 8440,45 Eur kitiems kreditoriams (UAB „A.“, UAB „J.“, UAB „N.“, UAB „U.“, UAB „V.“, 15669,59 Eur įnešta į Bendrovės kasą.

Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas (b. l. 54-56).

Byloje esančiose UAB „D.“ 2016 m. balandžio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. balansuose ir avanso apyskaitose nurodyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (b. l. 11-50). Iš pateiktų avanso apyskaitų nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. matyti, kad UAB „D.“ atskaitingas darbuotojas G. G., žinodama, kad laikotarpyje nuo 2016-04-18 iki 2017-04-30 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką (6.068,99 Eur laikotarpio pabaigai), neatsiskaičiusi su VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais: UAB „A.“, UAB „L. B.“. UAB „N.“, UAB „T.“, Apsaugos komanda UAB, UAB „J.“, S. UAB, B. L. UAB ir kt.

ANK 120 str. 1 d., be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši nuostata yra imperatyvi, nes nenumato jokių išimčių, todėl ji privaloma visiems subjektams. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu G. G. nurodė, kad su atliktų patikrinimų rezultatais yra susipažinusi, sutinka su jų rezultatais. Savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad atlikinėjo atsiskaitymus VMI pareiškime nurodytiems juridiniams asmenims, nors jos vadovaujama bendrovė turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką VMI. Be visiško G. G. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir 2017 m. gegužės 30 d. VMI prie FM atlikto UAB „D.“ operatyvaus patikrinimo pažyma bei byloje esančiose UAB „D.“ 2016 m. balandžio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. balansuose ir avanso apyskaitose užfiksuotais duomenimis.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad G. G., būdama UAB „D.“ vadovė, žinodama, kad jos vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ str. 1 d. yra žemesnėje kreditorių eilėje nei VMI. Būtent toks atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

G. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad ji savo noru pašalino dalį padarytos žalos (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinė nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, susidariusią sunkią G. G. vadovaujamos įmonės turtinę padėtį, į nustatytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino dalį padarytos žalos (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. asmenybę – administracine tvarka nebausta, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, dirbanti, stengiasi vystyti savo verslą, augina mažametę dukrą.

Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 str. 2 d., gali būti įgyvendinta G. G. už ANK 120 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus mažesnę už minimalią sankcijoje numatytą baudą.

VMI pareiškimu taip pat prašoma priteisti iš G. G. 6068,99 Eurų dydžio nuostolių atlyginimą VMI naudai. ANK 665 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Byloje esančiais duomenimis buvo nustatyta ir teismo posėdžio metu patikslinta, kad dėl G. G. padaryto administracinio nusižengimo VMI padaryta 4857,00 Eur turtinė žala. Šį žalos dydį teismo posėdžio metu pripažino ir G. G.. Atsižvelgiant į išdėstytą, VMI prašymas priteisti žalą tenkintinas ir iš G. G. priteistina 4857,00 Eur VMI naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str. 665 str. 1 d.,

nutaria:

G. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., skirti 400 (keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Priteisti iš G. G. 4857,00 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis) eurus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).