- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- AN2-558-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00259-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- D. K.-Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K.-Č. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarimo, D. K.-Č. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K.-Č., Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje ir jai skirta administracinė nuobauda – 90 eurų bauda. D. K.-Č. nubausta už tai, kad ji necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėjo jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas vykdančius policijos pareigūnus K. B. ir E. V., kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, siekdami nutraukti daromą viešosios tvarkos pažeidimą, ėmėsi veiksmų kitą pažeidėją pristatyti į policijos tarnybines patalpas.Apeliaciniu skundu pareiškėja D. K.-Č. prašė, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, jo su skundžiamą nutarimą priėmusio teismo argumentais nesutinka, kadangi jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 5, 8 ir 508 straipsnių nuostatas, pažeidė įrodymams vertinti keliamus reikalavimus, nesivadovavo aktualia teismų praktika.Pareiškėjos teigimu, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo konstatuojamosios dalies, jame nurodoma, kad ji trauktina administracinėn atsakomybėn dėl to, kad pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Tuo tarpu skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad D. K.-Č. elgėsi įžūliai, vartodama policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei įžeidžiančius žodžius „piderastai“, „asilai“. Taigi, administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad skirtinguose dokumentuose, t. y. administracinio nusižengimo protokole, skundžiamame nutarime nustatomos netapačios (skirtingos) teisės pažeidimo, kurį neva padarė pareiškėja, formos. Tokiu būdu, teismas išplėtė esą padaryto teisės pažeidimo ribas konstatuodamas, kad ne tik buvo pažeminta policijos pareigūnų garbė ir orumas, bet kartu ir elgtasi įžūliai. Apeliantės įsitikinimu, teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo išplėsti neva teisės pažeidimo sudėtį įtraukdamas naujas alternatyvias veikas, dėl kurių teisminio nagrinėjimo metu apskritai net gi nebuvo diskutuojama. Tokiu būdu buvo pažeista D. K.-Č. teisė žinoti, kuo yra kaltinama, jos teisės į tinkamą teisinį procesą, teisės į gynybą ir nešališką teismą.Skunde atkreipiamas dėmesys, į tai, kad administracinėje byloje esantys įrodymai - vaizdo įrašai į internetinį puslapį www.youtube.com buvo įkelti 2017 m. birželio 14 d. pareiškėjos iniciatyva, siekiant išviešinti policijos pareigūnų galimą piktnaudžiavimą tarnyba ir įgaliojimų viršinimą. Galimo administracinio nusižengimo tyrimas prasidėjo 2017 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, tačiau iki tol, dėl D. K.-Č. elgesio 2017 m. birželio 13 d. įvykio metu, jokių policijos pareigūnų nusiskundimų ar tarnybinių pranešimų nebuvo, o tai reiškia, kad policijos pareigūnai nesijautė nei įžeisti, nei pažeminti. Pareiškėjos manymu, administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skundžiamame nutarime nebuvo atskleistas vienas iš pažeidimo sudėties elementu - pažeidimo padarymo laikas, iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, nuo kurio momento kildinama D. K.-Č. administracinė atsakomybė pagal ANK 508 straipsnį ir kaltė. Be to, skunde nurodoma, jog kaip matyti iš procesinių dokumentų, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, be jokio pagrindo nukrypdamas nuo nusižengimo protokolo turinio, skundžiamame nutarime nurodė dar vieną alternatyvų administracinei atsakomybei kilti motyvą - įžūlų elgesį, nors tokio pažeidimo sudėties požymio protokolą surašiusi institucija nenurodė.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ANK 609 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nusižengimo protokolo turinį, 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracini nurodymą, kuriame, turi būti nurodytos imperatyviai įstatyme numatytos aplinkybės. Pareiškėjos teigimu, pagal šioje byloje esamus duomenis bei administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą informaciją, egzistavo visos ANK 610 straipsnyje numatytos sąlygos. Tačiau nei administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas, neišnaudojo ANK įtvirtintos procedūros, įtvirtinančios administracinio nurodymo taikymą, ir tuo pažeidė ANK nuostatas bei pareiškėjos teisinius interesus ir lūkesčius.Apeliantės nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriame itin formaliai ir atmestinai vertino teismui pateiktus duomenis, neanalizavo ne tik neva padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių konkretumo, aiškumo ir pakankamumo, bet kartu ignoravo pareigą aiškintis, ar D. K.-Č. šoko būsenoje ištartus nekorektiškus žodžius, galima įvardinti kaip kaltus teisės taikymo prasme. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tas aplinkybes, jog policijos pareigūnai, būdami dominuojančioje, stipresnėje pozicijoje visais įmanomais būdais siekia įrodyti teismui policijos veiksmų teisėtumą, tačiau užfiksuotas vaizdo įrašas, esantis byloje, akivaizdžiai rodo priešingas byloje esantiems rašytiniams įrodymams aplinkybes, todėl akivaizdu, jog policijos pareigūnai siekdami pateisinti savo veiksmus, apklausos protokoluose ir teisme teigė neatitinkančius tikrovės faktus ir tendencingai klaidino teismą. Apeliante įsitikinusi, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas, akivaizdžiai elgėsi šališkai, nutraukdamas apeliantės pasisakymus ir užduodamas liudytojui, - policijos pareigūnui K. B. menamus klausimus, kas yra neteisėta. Pareiškėjos įsitikinimu, Alytaus rajono apylinkės teismas parodė šališką požiūrį į būtinumą bylą nagrinėti išsamiai ir visapusiškai aiškinantis tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius teisės pažeidimo požymius. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė, apeliacinį pareiškėjos skundą atmesti ir skundžiamą Alytaus rajono apylinės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. K. – Č. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde D. K. – Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei priimtu sprendimu prašo, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti. ANK 652 straipsnyje 1 įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl D. K. – Č. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas D. K. – Č. padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: administracinių nusižengimų protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), vaizdo įrašu CD laikmenoje (b. l. 4), policijos pareigūnų E. V. ir K. B. apklausos protokolais (b.l. 8-9, 11-12) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jog policijos pareigūnai siekdami pateisinti savo veiksmus, apklausos protokoluose ir teisme teigė neatitinkančius tikrovės faktus ir tendencingai klaidino teismą, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų E. V. ir K. B. apklausos protokoluose išdėstytais parodymais. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėja nėra susieti jokiais ryšiais, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, būtų šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apeliantė nepateikė, todėl pagrindo teigti, kad E. V. ir K. B. paaiškinimai yra neteisingi ar melagingi, nėra. Be to, apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, policijos pareigūnas K. B. patvirtino tyrimo metu apklausos protokole nurodytas aplinkybes ir parodė, kad jiems su pareigūnu E. V. patruliuojant naktį, jie pamatė Alytuje, Dariaus ir Girėno gatve einančius vyrą ir moterį. Vyras nešėsi buteliuką su skaidriu skysčiu. Pareigūnams privažiavus arčiau ir paklausus, ką vyras nešasi, šis pavartojo įžeidžiantį žodį ir metė į automobilį buteliuką, skystis iš buteliuko aplaistė liudytojo uniformos kelnes. Tuomet jis su kolega išlipo iš mašinos ir bandė sulaikyti juos įžeidusį asmenį bei nuvežti į komisariatą asmens tapatybei nustatyti. Bandant sulaikyti vyriškį, šalia buvusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo D. K.-Č., pradėjo viską įrašinėti mobiliu telefonu, įžeidinėjo juos vartodama necenzūrinius žodžius, tokius kaip “piderastai“, „asilai“, sakė, kad jiems bus „pizda“. Be to, vaikino sulaikymo metu, moteris bandė atitraukti kolegą nuo pažeidėjo jam paimdama už uniformos, po ko ji buvo perspėta, kad atsitrauktų. Tai, kad pareiškėja policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. K., kuris nurodė, kad jis naktį ėjo su D. K.-Č. Jis nešėsi buteliuką vandens. Šalia sustojo policijos automobilis, policininkai jį norėjo sulaikyti. D. K.-Č. pradėjo įvykį filmuoti mobilaus ryšio telefonu, ji labai išsigando, šoko būsenoje pavartojo necenzūrinius žodžius policininkų atžvilgiu. Iš vaizdo įrašo CD laikmenoje (b. l. 4) matyti, kaip policijos pareigūnai E. V. ir K. B. sulaiko jiems besipriešinantį asmenį, filmuojanti moteris D. K.-Č. įžeidinėja policijos pareigūnus vartodama necenzūrinius žodžius „bli...t“, „piderastai“ ir įžeidžiančius žodžius „jūs asilai“. Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad D. K. – Č. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.Atmestini kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, jog teismas išplėtė padaryto teisės pažeidimo ribas konstatuodamas, kad ne tik buvo pažeminta policijos pareigūnų garbė ir orumas, bet kartu ir elgtasi įžūliai, be jokio pagrindo nukrypdamas nuo nusižengimo protokolo turinio, skundžiamame nutarime nurodė dar vieną alternatyvų administracinei atsakomybei kilti motyvą - įžūlų elgesį, nors tokio pažeidimo sudėties požymio protokolą surašiusi institucija nenurodė.Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas išplėtė padaryto teisės pažeidimo ribas konstatuodamas, kad ne tik buvo pažeminta policijos pareigūnų garbė ir orumas, bet kartu ir elgtasi įžūliai, tačiau ANK 508 straipsnio, numatančio atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą sudėtį ir sudaro pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Tuo tarpu tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad D. K.-Č. ir yra patraukta administracinėn atsakomybėn, už tai, kad įžūliai elgėsi, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėjo jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas vykdančius pareigūnus K. B. ir E. V., kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, siekdami nutraukti daromą viešosios tvarkos pažeidimą, ėmėsi veiksmų kitą pažeidėją pristatyti į policijos tarnybines patalpas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu, patikslino neteisėtos veikos, dėl kurios kaltinama D. K.-Č., aprašymą nurodant, kad D. K.-Č. vartojo ir įžeidžiančius žodžius, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi nurodytos aplinkybės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skundžiamame nutarime nebuvo atskleistas vienas iš pažeidimo sudėties elementu - pažeidimo padarymo laikas ir nėra aišku, nuo kurio momento kildinama D. K.-Č. administracinė atsakomybė pagal ANK 508 straipsnį ir kaltė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinė teisena D. K.-Č. atžvilgiu, buvo pradėta 2017 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl paskelbtų vaizdo įrašų (b. l. 3) pagrindu. Tarnybiniame pranešime pranešama, kad 2017 m. birželio 14 d. interneto puslapyje www.youtube.com patalpinti du vaizdo įrašai asmens, pasivadinusio D. K.. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnai E. V. ir K. B. sulaiko jiems besipriešinantį asmenį Filmuojanti moteris, galimai D. K., įžeidinėja policijos pareigūnus žodžiais „jūs asilai“ bei „piderastai kokie jūs“. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, 2017 m. birželio 20 d. D. K.-Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2017 m. birželio 13 d. apie 2 val. 13 min. Alytuje, S. Dariaus ir D. Girėno gatvėje įžūliai elgėsi, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidinėjo jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas vykdančius policijos pareigūnus K. B. ir E. V.. Nors pareiškėjos teigimu, iš karto po 2017 birželio 13 d. įvykio jokių policijos pareigūnų nusiskundimų ar tarnybinių pranešimų nebuvo, todėl jos manymu pareigūnai nesijautė įžeisti ar pažeminti, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog laikas po kurio pareigūnai kreipėsi dėl administracinės teisenos pradėjimo, nepaneigia ir nekeičia fakto, kad D. K.-Č. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog pagal byloje esamus duomenis bei administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą informaciją, egzistavo visos ANK 610 straipsnyje numatytos sąlygos, tačiau nei administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas, neišnaudojo ANK įtvirtintos procedūros, įtvirtinančios administracinio nurodymo taikymą, ir tuo pažeidė ANK nuostatas bei pareiškėjos teisinius interesus ir lūkesčius.Pažymėtina, jog ANK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuris savo esme yra palankus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes sudaro prielaidas savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (jo dalyje), kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio1 dalyje). Tuo tarpu teismas, rengdamasis nagrinėti ANK 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų administracinių nusižengimų bylas ir vadovaudamasis ANK 627 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi teisę surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinį nurodymą. Sutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, neišnaudojo ANK įtvirtintos procedūros, įtvirtinančios administracinio nurodymo taikymą, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. K.-Č. duotų parodymų, savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo ji pripažino tik iš dalies, savo neteisėtų veiksmų atlikimą bandė pateisinti galimai tai neteisėtais pareigūnų veiksmais, teigdama, jog būtent pareigūnų neadekvatus elgesys buvusiai situacijai, jai sukėlė emocinį šoką, dėl ko ji pavartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei prašė administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog pirmosios instancijos teismui net ir formaliai surašius administracinį nurodymą, jis nebūtų įvykdytas, kadangi kaip jau buvo minėta, pareiškėja nuo pat tyrimo pradžios bandė pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir kaltę pripažino tik iš dalies. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjai nebuvo surašytas administracinis nurodymas, nagrinėjamu atveju, nelaikytina esmine dėl kurios turėtų būti naikinamas skundžiamas nutarimas. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog Alytaus rajono apylinkės teismas parodė šališką požiūrį į būtinumą bylą nagrinėti išsamiai ir visapusiškai aiškinantis tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius teisės pažeidimo požymius. Pažymėtina, jog nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyvus, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių duomenų, kurie būtų pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos teisė į nešališką teismą buvo pažeista, nėra. Iš D. K.-Č. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas atliko pareiškėjos lūkesčių neatitinkantį bylos įrodymų vertinimą ir tuo pačiu priėmė jai nepalankų sprendimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien, tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų pareiškėja, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis D. K.-Č. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K.-Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.