Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-04-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-4607-476/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-16
Bylos Nr.
2YT-4607-476/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00266-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
I. A., G. M., E. J., B. B., VĮ Turto bankas
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. 2YT-4607-476/2019
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00266-2019-0(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovei advokatei Raimondai Klimienei,suinteresuotam asmeniui I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., I. A., E. J., B. B., VĮ Turto bankas, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos vyras P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vyras testamento nepaliko. Santuokoje su P. B. pareiškėja gyveno nuo 1948 m. Po vyro mirties liko ne tik jo asmeniniai, atminčiai skirti daiktai, bet ir nekilnojamasis turtas, kurį įsigijo būdami santuokoje. 1990-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą, su kitais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pareiškėjos vardu, pastatai viešajame registre taip pat registruoti jos vardu. Pareiškėjos sutuoktinis P. B. jokio registruojamo turto neturėjo. Kadangi vyro vardu nebuvo registruota jokio turto, į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą pareiškėja nesikreipė. Po vyro mirties, pagal 2008-10-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei pagal įsigijo 0,2874 ha žemės sklypą prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais metais pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, ten sužinojo, kad ji praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nežiūrint to, kad pastatai registruoti pareiškėjos vardu, tačiau jie įgyti jai su sutuoktiniu gyvenant santuokoje, ir laikoma, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, tačiau faktiškai valdė ir tvarkė po sutuoktinio mirties likusį turtą, pagal galimybes į paremontuodavo pastatus, mokėjo su namo ir kitų pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, neišskirdama sutuoktinio turto dalies.

Suinteresuotas asmuo I. A. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko. Po tėvo P. B. mirties, ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jai atiteko visi namų apyvokos reikemys.

Liudytoja D. A. parodė, kad po vyro P. B. mirties, visu likusiu turtu rūpinosi J. B.. Ji pasiliko gyventi tame pačiame name, jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, ji palikimą priėmė.

Liudytoja R. U. parodė, kad ji dirba seniūnijoje. Į seniūniją atvykdavo J. B.. Ji tvarkė dokumentus, mokėjo mokesčius. Nekilnojamas turtas buvo registruotas jos vardu, todėl jiems net nekilo minčių, kad tai galėtų būti santuokinis turtas. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą po vyro mirties, J. B. palikimą priėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2019-03-19 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 27).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2019-03-22 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 33-34).

Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2019-04-12 pateiktame atsiliepime į pareiškimą, nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos prašymas dėl juridinio fakto nustatymo būtų patenkintas (b. l. 48-50).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo I. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką ji informuota tinkamai. Gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 38-39).

Suinteresuotas asmuo E. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką ji informuota tinkamai. Gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 11-12).

Suinteresuotas asmuo G. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką ji informuota tinkamai. Gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 44-45).

Suinteresuotas asmuo B. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką jis informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). 1948 m. rugsėjo 1 d. P. B. ir J. K. (B.) susituokė, įrašo Nr. 52 (b. l. 8). Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad dėl P. B., mirusio (duomenys neskelbtini)turto paveldėjimo niekas nesikreipė (b. l. 9). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. B. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 0,2874 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, kanalizacijos šulinys), kurių UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi, nagrinėjamu atveju, civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir liudytojų D. A. ir R. U. parodymų matyti, kad po P. B., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė J. B.. Ji po sutuoktinio mirties faktiškai valdė likusį turtą, pagal galimybes paremontuodavo pastatus, mokėjo su namo ir kitų pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, neišskirdama sutuoktinio turto dalies, likusiu turtu naudojosi bei rūpinosi kaip savo bei perėmė visus palikėjui priklausiusius asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus.

Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys sutinka su pateiktu pareiškėjos pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad po P. B., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė J. B..

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pareiškėjai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skiraus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-521-3590 suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 4-5) ir pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, kurios byloje sudaro 10,17 Eur, iš pareiškėjos nepriteistinos, jos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė