Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. Č., jos įstatyminei atstovei R. J. ir atstovei advokatei J. L., atsakovei D. J., suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. įstatyminės atstovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovei D. J., suinteresuotiems asmenims Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarei V. B., VĮ Registrų centras Kauno filialui dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės G. Č. įstatyminė atstovė R. J. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad A. Č. gyveno su D. J. , tačiau apie 13 metų jau nevedė bendro ūkio kartu: jis turėjo savo atskirą kambariuką, maitinosi atskirai, juos tik siejo bendri mokesčiai. Viską, ką bute keitė, remontavo, mokėdavo per pusę. Atsakovė darė remontą virtuvėje ir viename kambaryje. Senelio kambaryje remontas nebuvo darytas. Jos pačios sutuoktinis seneliui darė apdailas, nes buvo sudėti langai ir nebuvo padaryta apdailos. Jos dukra važiuodavo pas senelį, grįždavo ir pasakodavo, kad senelis verkia, nes negali prie atsakovės, kai ji yra namie, pasidaryti valgyti. Atsakovė nuolat prie jo kabindavosi. Greta visą laiką važiuodavo pas senelį po 2-3 kartus per savaitę, nes reikėdavo nueiti į parduotuvę, kad nupirkti valgyti, nueiti į vaistinę, nupirkti laikraščių, žurnalų. Jos nežinojo, kad senelis paliko testamentą. Senelis rudenį atvežė tą testamentą, o pavasarį jį ištiko pirmas insultas ir jos važiavo jį lankyti į Kauną į ligoninę, po to važiavo į Abromiškes, į sanatoriją. Senelis duodavo pinigų anūkei iš pensijos. Senelis už būstą, už savo dalį, pats mokėjo iš pensijos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės advokatė J. L. paaiškino, jog pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus pasitvirtino byloje surinktos faktinės aplinkybės, kad A. Č. buvo sudaręs santuoką su atsakove D. J. (duomenys neskelbtini)Būdamas santuokoje, A. Č. ir D. J. įgijo nekilnojamąjį turtą: butą (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą. Butas buvo įgytas jau po santuokos - 1992 m. gegužės 28 d. ir pagal nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą matyti, kad buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis pagal LR įstatymą 1991 05 28. Žemės sklypas taip pat buvo nupirktas 1994 metų gegužės 10 d., sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, šis turtas jau buvo įsigytas po santuokos registracijos. Be to, civilinėje byloje yra pateikta pačios atsakovės buto ir sodo pirkimo- pardavimo sutartys. Iš tų sutarčių matyti, kad butas buvo pirktas už 15749 rublius, iš kurių 1921 rublis buvo įmokėta grynais ir 13828 tikslinėmis kompensacijomis, sodas buvo nupirktas už 964 talonus. Taigi nekyla jokių abejonių, kad šis turtas - butas ir žemės sklypas priklausė atsakovei ir jos vyrui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o pateikti į bylą dokumentai niekaip nepatvirtina, kad butas yra priklausantis atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Be to, į bylą nėra pateikta jokių galiojančių teismo sprendimų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių kitokią nuosavybės formą. Į bylą yra pateiktas testamentas, sudarytas (duomenys neskelbtini), kuriuo A. Č. visą sau priklausantį turtą paliko anūkei ieškovei G. Č., o jo turtą sudarė būtent minėto buto ir sodo ½ dalis. Jokių abejonių dėl testamento tikrumo nekilo, o be to, nors atsakovė ir išreiškė abejonę, tačiau duomenų apie tai, kad būtų iškeltų kažkokių tai bylų, kad testamentas būtų nuginčytas, teismui nepateikė. Jokių abejonių, kad testamentas buvo sudarytas A. Č. esant neveiksniam, nekilo ir dėl jo tikrumo abejonių šiandien nekyla. Kadangi yra sudarytas testamentas, šio testamento pagrindu pusė turto, kurį A. Č. ir atsakovė yra įgiję santuokoje, priklauso A. Č. ir, kadangi atsakovė D. J. teisme laikėsi vienodos pozicijos ir laikosi ir nesutinka, kad būtų išskirta A. Č. priklausanti dalis tam, kad jau galėtų paveldėti tą turtą ieškovė, duomenų iš tiesų pakanka ir, teismas įvertinęs visus rašytinius įrodymus, bei šiandien dienos paaiškinimus, turėtų ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo notarė V. B. paaiškino, jog pas ją A. Č. surašė testamentą 2005 m. Šis testamentas buvo surašytas, įregistruotas į notarinio registro knygą ir tą pačią ar kitą dieną buvo pranešta apie šito testamento sudarymą testamentų registrui. Testamento surašymo metu jai tikrai nekilo jokių abejonių dėl A. Č. veiksnumo. Testamentas buvo patvirtintas ir saugomas notarų archyve iki pat A. Č. mirties. Pirmiausia dėl A. Č. palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė D. J.. Patikrinus testamentų registrą, kaip tik ir buvo nurodyta, kad pas ją pačią yra surašytas testamentas. Apie šitą testamentą ji visų pirma informavo palikimą priėmusį asmenį, t. y. D. J.. Su atsakove D. J. jos susitiko daugiausiai 3 kartus. Tai buvo pirmas kartas, kada priėmė palikimą ir buvo supažindinta su testamentu, antras kartas buvo, kai ji buvo atėjusi konsultacijos, ką jai daryti, trečias kartas buvo, kada D. J. parašė pareiškimą, kad ji nesutinkanti, jeigu iš jai priklausančios buto dalies būtų išskirta ½ buto dalis, priklausanti A. Č.. Šis pareiškimas buvo būtinas, nes notaras išskirti ½ dalies iš kito asmens vardu įregistruoto turto negali, jei šis asmuo neduoda tokio sutikimo ir jei buvo reikalingas toks pareiškimas. Jos tas nesutikimo pareiškimas taip pat buvo įregistruotas notariniame registre. A. Č. turėjo teisę surašyti testamentą ir savo turtą palikti tam, kam jis nori. Šiuo atveju jis norėjo jį palikti savo anūkei. Atsakovė D. J. taip pat turi teisę ginti savo teises. Testamentas visuomet yra rašomas 2 egzemplioriais. Vienas originalus egzempliorius yra atspausdintas tuo pačiu metu. Vienas yra duodamas testatoriui, kitas lieka pas notarą. Šio testamento, kurį davė testatoriui, originalas yra pateiktas teismui. Ant kiekvieno testamento egzemplioriaus testatorius pasirašo savo ranka ir uždeda parašą.

Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras Kauno filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (t. 1, b.l. 142).

Patikslinto ieškinio dalis dėl reikalavimo dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkintina, o patikslinto ieškinio dalis dėl įpareigojimo VĮ Registrų centras šį faktą įregistruoti paliktina nenagrinėta.

Liudytojas Ž. J. paaiškino, jog jo mama gyveno su A. Č.. Ji prieš tai turėjo 1 kambario butą ir ji darė keitimą. Po to įregistravo santuoką. Tą butą dabar nori atimti, padalinti per pusę. Sodą pirko santuokoje.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nepilnametės G. Č. senelis A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11-12, 16, 19-23). A. Č. (duomenys neskelbtini) paliko testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko anūkei G. Č. (t. 1, b.l. 13, 15, 117). Atsakovė D. J. kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, mirus jos sutuoktiniui A. Č., prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (t. 1, b.l. 7-8, 14). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutartimi teismas išdavė leidimą R. J. priimti nepilnametės dukters G. Č. vardu jos senelio A. Č. palikimą (t. 1, b.l. 18). Ieškovė G. Č. 2011-11-24 kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, mirus jos seneliui A. Č., prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (t. 1, b.l. 9). 2012-01-09 pareiškimu atsakovė nesutiko, jog iš jai priklausančio turto (buto) būtų išskirta nuosavybės teisė į ½ dalį šio turto jos mirusiam sutuoktiniui A. Č., kadangi butas įgytas jos vardu (t. 1, b.l. 10).

Santuoka tarp A. Č. ir D. J. buvo sudaryta 1991-12-28, Kaišiadorių raj. CMS, akto įrašo Nr. 297 (t. 1, b.l. 17).Gyvendami santuokoje, jie įgijo šį turtą: butą pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-3205; žemės sklypą – 1994-05-10, pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-2071 (t. 1, b.l. 24-32, 71-78). Nurodytas nekilnojamas turtas buvo užregistruotas VĮ „Registrų centras“ atsakovės vardu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės advokatė J. L. paaiškino, jog notarė pagrįstai neišdavė G. Č. paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas: mirusiojo ir atsakovės turto dalys bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, turtas įgytas santuokos metu. Atsakovė teigė, jog jos santuoka su mirusiuoju buvo fiktyvi, todėl santuokos metu įgytas butas ir žemės sklypas priklauso jai.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 str. nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas G. Č. neišduotas, kadangi atsakovė, mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė, nedavė sutikimo. Atsakovė nors ir teigia, jog jos ir mirusiojo santuoka buvo fiktyvi, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nepateikė ir kitų santuokos fiktyvumą patvirtinančių įrodymų (pvz. teismo sprendimo). Atsakovė taip pat neginčija ieškovės G. Č. teisės į senelio palikimą. Taigi konstatuotina, jog nenustačius palikėjo, t.y. mirusiojo A. Č., dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovės paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį.

Nagrinėjamos bylos atveju palikimo atsiradimo momentu LR CPK 3.88 str. įtvirtinta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus A. Č., baigėsi bendroji jungtinė A. Č. ir atsakovės D. J., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Pagal Lietuvos teismų praktiką LR CPK 3.117 str. prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo.

Nustatant bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą turi būti vadovaujamasi LR CK 3.87-3.91 str. nuostatomis, kurios numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatymas nustato bendrajai jungtinei ir asmeninei sutuoktinių nuosavybei priskiriamo turto rūšis. Įstatyme pateikti turto rūšių sąrašai nėra išsamūs, todėl, sprendžiant klausimą dėl konkretaus turto, aiškiai nepriskirto kuriai nors turto rūšiai, priskyrimo vienai iš nuosavybės formų, vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal LR CK 3.88 str. ir 3.89 str. turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis.

Atsakovė nors ir teigia, kad mirusiajam nepriklausė nei butas, nei žemės sklypas įgytas santuokos metu, tačiau teismui nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovė, būdama santuokoje su mirusiuoju, minėtą turtą įgijo savo asmeninėn nuosavybėn ir už savo asmenines lėšas. Iš tiesų, iš atsakovės pateiktų taupomosios knygelės išrašų matyti, jog atsakovės mama jai skyrė investicijų, tačiau duomenų, kaip tos investicijos buvo panaudotos ir ar jos buvo skirtos butui įsigyti, atsakovė nepateikė. Be to, atsakovė teigė, jog jos sutuoktinis buto pirkime dalyvavo, tačiau jo parašų niekur nėra, kas ir atitinka tuo metu galiojusius buto privatizavimą reglamentuojančius teisės aktus: pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Tačiau tai, jog sutuoktiniai susitarė privatizuoti butą atsakovės vardu, nepanaikina kito sutuoktinio nuosavybės teisės į butą. Atsakovė teigė, jog jos sutuoktinis atsisakė vesti bendrą ūkį, ji pati rūpinosi buto remonto darbais ir žemės sklypu-sodu, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, mirusysis gyveno santuokoje su atsakove ir tame pačiame bute. Be to, liudytojas patvirtino, jog sodą jo motina įsigijo jau gyvendama santuokoje. Visa tai patvirtina, kad minėto buto ir žemės sklypo įgijimas nėra susijęs tik su atsakovės asmeniniais interesais, todėl pagrindo teigti, kad atsakovė minėtą turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, nėra.

Atsižvelgiant į tai ir atsakovei nepaneigus galiojančios prezumpcijos, kad mirusiajam priklauso lygi, t.y. ½, kartu su atsakove gyvenamojo namo ir žemės sklypo, dalis, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas nustatyti, kad mirusiojo A. Č. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. J. sudaro ½ dalį, kuri yra mirusiojo dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ją išskiriant iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės paveldėjimui pagal testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini) A. Č. G. Č., t.y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ piniginio indėlio AB banke „Swedbank“, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo teismo įpareigoti VĮ Registrų centras užregistruoti daiktines teises į nustatytą ir išskirtą turto, kurį sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalį mirusiojo A. Č. vardu.

Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; paveldėjimo teisės liudijimas; teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; rašytiniai sandoriai; nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pagrindas VĮ Registrų centrui registruoti minėtą faktą yra šis sprendimas ir LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. Atsižvelgiant į tai, jog šis ieškovės reikalavimas yra perteklinis, šis ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Patenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 100,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str., 93 str. 1 d.) (t. 1, b.l. 6) ir 700,00 Lt išlaidų už advokato išlaidas (t. 1, b.l. 35-, 59, 132), o valstybės naudai – 51,10 Lt pašto išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 88 str. 1 d.) (t. 1, b.l. 2, t. 2, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad mirusiojo A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalį, kuri yra mirusiojo dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ją išskiriant iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės paveldėjimui pagal testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini) A. Č. G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) t.y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ piniginio indėlio AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikslinto ieškinio dalį dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrą užregistruoti daiktines teises į nustatytą ir išskirtą turto, kurį sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalį mirusiojo A. Č. vardu, palikti nenagrinėta.

Priteisti iš D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio ir 700,00 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų už advokato išlaidas G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 51,10 Lt (penkiasdešimt vieną litą dešimt centų) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis