Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Pauliui Gerybai, gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, nukentėjusiajai V. K., ekspertei N. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – hebefrenine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2011 m. gruodžio 23 d. apie 9.00 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su motina V. K. metu, reikalaudamas pinigų, tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinę veido pusę bei sugriebęs už pečių ištempė iš lovos, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Kad L. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

Nukentėjusiosios V. K. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-12-23 apie 9.00 val. jai būnant namuose, prie jos priėjęs L. kumščiu trenkė į kairę veido pusę.

Ekspertės N. M. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje paaiškino, kad L. K. agresyvus, impulsyvus, negatyvus, su juo sunku buvo bendrauti, užmegzti kontaktą. Ekspertė patvirtino surašytą ekspertizės aktą bei teigė, kad L. K. būtinas gydymas dėl jo ir aplinkinių saugumo, nes yra neprognozuojamas.

2012 m. spalio 3-9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II93/2012 kuriame nustatyta, kad L. K. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – hebefrenine šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikaltimo padarymo metu L. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – hebefrenine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos L. K. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali būti apklausiamas, stoti prieš teismą. L. K. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 62-64).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad L. K., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukėlė fizinį skausmą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi L. K. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl L. K. pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis).

Bylos duomenimis nustačius, jog L. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jam skirtina eksperto nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BPK 403 straipsnis, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. K., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Panaikinti 2012-01-03 nutartimi paskirtus įpareigojimus.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą