Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo atstovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2017-01-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos raštą Nr. 20-IL-6391;įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti pareiškėjui J. T. 43,20 Eur ligos pašalpą už 2016 m. sausio 24 d. (2017-05-24 teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė reikalavimo priteisti ligos pašalpą už 2016 m. sausio 23 d., kadangi tai nebuvo darbo diena).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundo reikalavimus iš esmės pripažino.

Atsakovo atstovė taip pat pabrėžė, kad anksčiau nustatyti aplinkybės, jog 2016-01-24 pareiškėjui priklausė dirbti, nebuvo galimybės, kadangi darbo grafikas buvo kompiuterinėje laikmenoje, jis pastoviai koreguojamas. Grafike pažymėjus dienas, kuriomis pareiškėjas sirgo, nebuvo galima atkurti iki tol buvusios informacijos. Radus grafiko popierinį variantą, tapo akivaizdu, kad 2016-01-23 pareiškėjui buvo poilsio diena, o 2016-01-24 – darbo diena.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2016 metų sausio mėnesį ėjo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės vyriausiojo postinio pareigas (b.l. 19-23). Pareiškėjas tuo metu buvo statutinis valstybės tarnautojas. 2016 metų sausio mėnesio Funkcijas vykdančių pareigūnų grafiko duomenys patvirtina, kad 2016-01-23 pareiškėjui buvo poilsio diena, o 2016-01-24 – darbo diena (b.l. 54-56). Šias aplinkybes taip pat patvirtina Pajėgų išdėstymo plano (b.l. 12) duomenys, liudytojo L. R. parodymai. Išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 11) duomenys patvirtina, kad 2016-01-22 pareiškėjas susirgo ir jam buvo išduota nedarbingumo pažyma. Budėjimų grafikų duomenys (b.l. 13-15, 28-32) taip pat patvirtina, jog 2016-01-23 ir 24 pareiškėjas sirgo.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 32 p. taip pat nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 papunkčiuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys.

Paminėtas ginčo santykių teisinis reglamentavimas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas už 2016-01-24 privalo pareiškėjui išmokėti 43,20 Eur ligos pašalpą (ginčo dėl pašalpos dydžio nekilo). Atsakovas iš esmės šios pareigos šiuo metu neneigia. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai pilnoje apimtyje (ABTĮ 56 str., 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. T. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2017-01-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos raštą Nr. 20-IL-6391.

Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti pareiškėjui J. T. 43,20 Eur ligos pašalpą už 2016 m. sausio 24 d.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.