Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 35.5, 52.

2011 m. gegužės 26 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ atstovui S. J., advokatui E. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atstovui advokatui M. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atstovo advokato M. E. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9591-249/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ dėl prievolės įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė reikalavimą grindė 2008-11-26 su atsakovė sudaryta Statybos subrangos sutartimi Nr. S08-53 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Kaune, K. Donelaičio g. 81A atlikti vidaus patalpų dažymo darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau už atliktus darbus visiškai neatsiskaitė. Ieškovė nurodė, kad atsakovė įsiskolinimą pripažino 2010-01-14 raštu Nr. 1-10/19.

Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovė nurodė, kad 2007-03-30 tarp UAB „Domus Baltija“ ir UAB „Kaminta“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. DBAL09/2007, kuri vėliau buvo papildyta įvairiais papildomais susitarimais dėl papildomų rangos darbų atlikimo. Atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo, nes atliktų darbų priėmimo–perdavimo momentu trūkumų nesimatė ir negalėjo matytis dėl ieškovės atliktų darbų specifikos, t. y. vidaus patalpų dažymo. Ieškovės darbo trūkumai buvo pastebėti netrukus, pasirašius atliktų darbų aktus. 2009 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. ieškovė dalį savo darbo trūkumų pašalino. Defektų šalinimą kontroliavo UAB „Domus Baltija“ atstovai, nes buvo suinteresuoti butų, esančių daugiabučiame name, Kaune, K. Donelaičio g. 81A, eksploatacija bei pardavimu. 2009-11-09 tarp UAB „Domus Baltija“ bei ieškovės buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, patvirtinantis tam tikruose butuose atliktų dažymo darbų priėmimą–perdavimą bei įrodantis, kad ieškovė atliko kai kurių vidaus patalpų dažymo darbų trūkumų šalinimą savo lėšomis, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių piktybiškai atsisakė šalinti kitus dažymo darbų trūkumus, tai ir iki šiol nėra padaryta. 2010-11-09 tarp užsakovės UAB „Domus Baltija“, projekto valdytojos UAB „Būsto sprendimai" ir rangovės UAB „Kaminta“ buvo sudarytas pakartotinis apžiūros aktas, kuriame konstatuoti ieškovės pašalinti vidaus patalpų dažymo darbų trūkumai, įvardinti ir nepašalinti sienų ir lubų dažymo defektai. 2010-01-26 UAB „Domus Baltija“ pranešimu atsakovė buvo pakartotinai informuota užsakovės, jog vidaus patalpų dažymo darbai yra nekokybiški, buvo prašoma pateikti konkrečius darbų grafikus esantiems trūkumams šalinti, taip pat nurodoma, jog užsakovė kaip galėdama savo lėšomis pašalins trūkumus, o tada reikalavimą nukreips į atsakovę. Atsakovė UAB „Kaminta“ atsako užsakovėi UAB „Domus Baltija“ už ieškovės UAB „Agentus“ prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovė UAB „Agentus“ už UAB „Domus Baltija“ prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. 2010-01-29 raštu „Dėl statybos rangos sutarties Nr. S08-53“ atsakovė kreipėsi į ieškovę, reikalaudama pašalinti atliktų darbų trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681-6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė 2008-11-26 statybos subrangos sutartį (1 t., b. l. 9-12). Sutarties objektu yra daugiabučio gyvenamojo namo statyba Kaune, K. Donelaičio g. 81A, (sutarties 1 p.). Tarpe kitų darbų ieškovė (subrangovas) privalėjo atlikti vidaus patalpų dažymo darbus (sienų – 1500 m2, lubų 500 m2) (sutarties 2.1 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė numatytus sutartyje darbus atliko, o atsakovė šiuos darbus priėmė (1 t., b. l. 13-30). Tačiau atsakovei vėliau paaiškėjo, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, dėl to nesutinka ieškovei sumokėti visos priklausančios už atliktus darbus (1 t., b. l. 31) sumos (73 000 Lt). Atsakovė motyvuoja atsisakymą sumokėti už atliktus darbus, nekokybišku darbų atlikimo faktu, kuris paaiškėjo atsakovei po dažymo darbų priėmimo ir dalinio apmokėjimo už atliktus darbus ieškovei.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005).

Kaip nustatyta byloje, ieškovė atliko darbų už 139 630,39 Lt ir pridavė atliktus darbus atsakovei 2008-12-22, 2009-01-30, 2009-02, 2009-03-31, 2009-04-30, 2009-05-29(1 t., b. l. 14, 17, 20, 23, 26, 29), tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovei 73 000 Lt. Teisėjų kolegija vertindama šalių argumentus dėl surašytų rangos darbų priėmimo –perdavimo aktų ir nustatytus vėliau darbų trūkumus atsižvelgia į tai, kad ginčo šalys yra verslininkai, turi patirtį statybos versle, ginčo darbų pobūdį – vidaus patalpų dažymas, glaistymas, kompetencija darbų priėmimo- perdavimo aktų surašyme. Tad šalių atstovai remdamiesi savo verslo patirtimi galėjo nustatyti vizualiai atsakovės nurodytus ieškovės darbo trūkumus ( atsilupusius dažus, netolygų sienų ir lubų padengimą dažais, blogai užtaisytas arba visai neįrengtas kompensacines siūles), jeigu tokie trūkumai buvo ir juos tinkamai įforminti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Tačiau atsakovės atstovai darbo trūkumų nesurašė darbų priėmimo –perdavimo aktuose, todėl atsakovė neteko teisės remtis darbų trūkumų faktais (CK6.662 str.3d.).

Teisėjų kolegija nesivadovauja byloje 2010-01-26 ir 2009-08-20 (1 t., b. l. 78, 80) kadangi jie adresuoti atsakovei, kiti dokumentai 2009-08-27, 2009-11-09 buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu ir ieškovės manymu yra surašyti atgalinė data. Šis ieškovės argumentas byloje nėra paneigtas, todėl teisėjų kolegija nesivadovauja šiais dokumentais nutartyje, nes surašant šiuos dokumentus ieškovė nebuvo kviečiama ir supažindinta su šiais apžiūros aktais (1 t., b. l. 82, 83).

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės nurodyti 2010-01-29 (1 t., b. l. 81) dažymo, glaistymo darbų trūkumai negali būti priskirti paslėptiems trūkumams, nes visi paminėti trūkumai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus. Be to, vertinant atsakovės motyvus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir trūkumų nustatymo yra reikšminga tai, kad atsakovė darbų priėmimo metu privalėjo elgtis rūpestingai, todėl nustačius darbų trūkumus, atsakovė privalėjo juos užfiksuoti darbų priėmimo–perdavimo dokumentuose. Šiuo atveju atsakovė teigia, kad pasirašydavo atliktų darbų aktuose ir priėmė pateiktas sąskaitas faktūras, nors darbai buvo nelabai kokybiški. Tokie atsakovės teiginiai patvirtina, kad atsakovė elgėsi neatsakingai, todėl privalo priimti visus tokio elgesio padarinius. Be to, atsakovės motyvas dėl tariamai matyto ieškovės darbo broko prieštarauja kitiems atsakovės paaiškinimams, kad atsakovė statybos darbų trūkumų nematė, o darbo brokas paaiškėjo tik po kelių ar keliolikos dienų. Tačiau ir šis faktas nėra pagrįstas įrodymais, kadangi atsakovės pretenzijos, susijusios su atsisakymu sumokėti už atliktą darbą atsirado tik po to, kai ieškovė kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad atliko darbą tinkamai, todėl atsakovės neveikimas, pasyvus elgesys sudaro pagrindą patikėti ieškovės, o ne atsakovės aiškinimu ir sutikti su ieškovės motyvais, kad ieškovė atliko darbą tinkamai.

Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovės padaryto darbo trūkumai nustatyti ir neištaisyti iki šiol, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė atliktus darbus perdavė UAB ,,Domus optima“, o pastaroji prašė pataisyti dažymo darbus butuose, kuriuose apdailos darbus atliko ne ieškovė, o UAB ,,Jonavos apdaila“ (1 t., b. l. 96-102), trūkumai buvo pašalinti. Todėl atmestini apeliantės motyvai, jog ieškovė šalino savo darbo trūkumus, kurie nustatyti aktuose (2009-08-20, 2009-08-27). Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad byloje būtina aiškintis kokią dalį darbų ieškovė atliko su trūkumais, kokias šių defektų šalinimo išlaidas turės atsakovė, nes kaip nustatyta anksčiau, ieškovės darbai priimti, darbų priėmimo–perdavimo metu defektų atsakovė nenustatė.

Taip pat atmestinas apeliantės motyvas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo (neapklausti liudytojai ir neįvertintas faktas, jog ieškovo giminaitis dirbo atsakovės įmonėje, bei neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kiti asmenys), byla išnagrinėta netinkamai.. Kaip nustatyta byloje, šalys pateikė daug rašytinių įrodymų, kurių nei viena iš jų neginčijo, todėl atsižvelgiant į tai, jog šalys įrodinėjo savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą rašytiniais įrodymais (sutartimi, darbų priėmimo aktais, sąskaitomis faktūromis, susirašinėjimu), o ne kitais įrodymais, pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą vadovavosi šalių argumentais nurodytais procesiniuose dokumentuose ir šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl procesinės teisės normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė (CPK430 str. 6 d.).

Bylos duomenimis atsakovė ne tik priėmė darbus, bet ir raštu patvirtino savo įsiskolinimą ieškovei (73 000 Lt), todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo atsakovės skolos pripažinimu byloje (CPK 185, 197 str., 182 str. 5 p.). Tikėtina, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove ne dėl nekokybiškai atlikto darbo, o dėl lėšų stokos, kadangi 2010-01-14 atsakovė skolos nemokėjimą ieškovei motyvavo ne ieškovės padarytais darbo trūkumais, o lėšų neturėjimu ir ieškovės atsisakymu priimti vietoje lėšų nekilnojamąjį turtą už tokią pačią įsiskolinimo sumą (1 t, b. l. 32).Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad atsakovė turi teisę nesumokėti už atliktus ieškovei darbus, kadangi nustatė, jog darbai atlikti nekokybiškai, nes tokia aplinkybė byloje neįrodyta (CPK178 str.).

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino atsakovės teisę sulaikyti mokėjimus ieškovei, tačiau su tuo sutikti negalima. Bylos medžiaga patvirtina, kad Subrangos sutarties 3.2 p. ieškovė įsipareigojo ištaisyti defektus, nustatytus darbų bei darbų garantinio laikotarpio metu, savo lėšomis, per su generaliniu rangovu, t.y. atsakovė UAB „Kaminta“ , suderintą terminą (1 t., b. l. 9). Subrangos sutarties 4.4 str. numatė atsakovės teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu dėl subrangovo kaltės nepašalinti nurodyti defektai arba darbų atlikimo metu užsakovui arba generaliniam rangovui padaryti nuostoliai (1 t., b. l . 10). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo motyvais, kad atsakovė nepagrįstai sustabdė prievolės sumokėti pradelstą skolą už darbus iki ieškovė ištaisys tariamus defektus vykdymą, nes atsakovė reiškia pretenzijas dėl defektų, kurie gali būti garantiniai ir atsiradę garantiniu laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė, pagrįstai sustabdė garantinių defektų ištaisymą iki atsakovė sumokės įsiskolinimą, nes atsakovė, kuri turi įvykdyti prievolę pirmiau, iki šiol savo prievolės nėra įvykdžiusi. Tad ieškovė teisingai nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės sustabdyti apmokėjimo iki ieškovė ištaisys tariamus garantinius defektus, nes atsakovė yra šalis, kuri turi pirma įvykdyti prievolę – atsiskaityti už atliktus ir be pretenzijų priimtus darbus, sumokėti 73 000 Lt skolą, kurią pati atsakovė ne kartą pripažino ir įsipareigojo sumokėti. Šiuo atveju, atsakovė sulaikė mokėjimus už daug didesnę sumą – 73 000 Lt nei reiškia pretenzijas dėl 32 730 Lt nuostolių (2 t., b. l. 26-27) ir tokiu būdu pažeidė proporcingumo principą (CK 6.58 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neatsisako įvykdyti trūkumų šalinimo garantiniu laikotarpiu, jeigu tokie defektai būtų, tai ieškovė patvirtino 2010-02-10 raštu, tačiau ieškovės pareiga ištaisyti garantiniu laikotarpiu defektus neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti su ieškovė už atliktus darbus, kurie atsakovei buvo perduoti, arba mažinti priklausančią išmokėti ieškovei sumą garantinių defektų pašalinimų išlaidų sumai, nes tai prieštarauja šalių sutartiniams įsipareigojimams (1 t., b. l. 9-11). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis), šiuo atveju atsakovė vengia įvykdyti savo įsipareigojimus, sumokėti ieškovei už atliktus darbus, todėl atsakovės veiksmai neatitinka sąžiningo asmens elgesio, tad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą patenkino.

Atmestinas apeliantės motyvas dėl netinkamai išaiškintos atsakovės pareigos numatytos Sutarties 5.1 punkte, kuris įpareigoja atsakovę su ieškove atsiskaityti tik po to, kai už ieškovės atliktus darbus gaus apmokėjimą iš užsakovės UAB „Domus Baltija“. Kadangi šioje byloje nenustatyta aplinkybė, jog atsakovė negavo apmokėjimo iš užsakovės ir būtent dėl to nemoka ieškovei už darbą. Be to į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad užsakovė atsakovei nėra apmokėjusi už ieškovės atliktus darbus. Priešingai, atsakovė byloje pripažino, kad yra pradelsta skola, o skolos pradelsimas pagal Sutarties 5.1 punktą galėjo atsirasti tik po apmokėjimo gavimo iš užsakovės, nes tik tada atsirado atsakovės pareiga mokėti už ieškovės atliktus darbus. Atsakovei pripažinus skolos pradelsimo faktą (1 t., b. l. 32), ši aplinkybė laikoma byloje nustatyta ir ieškovei nereikia papildomai įrodinėti, kad skola yra tikrai pradelsta (CPK 182 str. 5 p.). Todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už atlikta darbą.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo motyvais, kad Sutarties 8.2 punkte šalių susitarimu už pavėluotus mokėjimus taikomos 0 proc. dydžio materialinės palūkanos. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti tik skolą ir neprašė priteisti materialinių palūkanų. Sutarties 8.2 punkto susitarimo dalykas neapima procesinių palūkanų, todėl procesinės palūkanos priteistos pagrįstai. Tad atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 8,28 procentų dydžio palūkanas.

Nurodytais motyvais apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK326 str.1 d. 1 p.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovę atstovavo teismo posėdyje advokatas E. S. (2001-05-11 atstovavimo sutartis). Už advokato suteiktas teisinės paslaugas ieškovė sumokėjo 1 100 Lt (sąskaita Nr. 141, mokėjimo 2011-05-11 nurodymas Nr. 2926). Advokatas atstovavo ieškovę apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ieškovės atstovo nurodyti teismo posėdyje motyvai dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo pripažinti teisingais. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, rašytinių įrodymų apimtį, proceso trukmę (byloje surinkta daug rašytinių įrodymų) laikytina, kad teisinga ir proporcinga advokato darbo sąnaudoms bylinėjimosi išlaidų suma yra 800 Lt, šios išlaidos atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. galutinio sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Kaminta“ (į. k. 234029740, Partizanų g. 47A, Kaunas, (duomenys neskelbtini), bankas SEB bankas, b. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas 800 (aštuonis šimtus) Lt ieškovei UAB ,,Agentus“ (į. k. 300668910, Sandėlių g. 9, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) , AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini)).