Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-11-14 · Administracinė byla Nr. eAS-953-822/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
eAS-953-822/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02122-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija "Abastas" Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-953-822/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02122-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl pavedimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abastas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. pavedimą tikrinti Nr. 7.45FR0773-1957 (toliau – ir Pavedimas tikrinti).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB ,,Abastas“ skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies normomis, nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios turi įtakos asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje mokesčių mokėtojui sukelia galutinis sprendimas, užbaigiantis mokestinio patikrinimo procedūrą, – t. y. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1–3 d.). Pareiškėjas, nesutikdamas su teismui skundžiamu procedūriniu (tarpiniu) sprendimu (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. pavedimu tikrinti Nr.7.45FR0773-1957), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje.

Teismas, vadovaudamasis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad teismui skundžiamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. pavedimas tikrinti Nr.7.45FR0773-1957 pats savaime nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, šis dokumentas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas UAB ,,Abastas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos administraciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administracinių teismų sprendimai, ribojantys mokesčio mokėtojo teisę apskusti pavedimą atlikti patikrinimą, yra antikonstituciniai, nes šiuo atveju yra pažeidžiamas ne tik MAĮ, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis.

2. MAĮ nustato mokesčių mokėtojo teisę apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą. Bet šią mokesčių mokėtojo teisę riboja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išaiškinęs, kad ne visi mokesčių administratoriaus veiksmai gali būti skundžiami.

3. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad centriniam mokesčių administratoriui jau yra apskųstas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-343.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB ,,Abastas“ skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. pavedimas tikrinti Nr. 7.45FR0773-1957 pats savaime nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, t. y. šis dokumentas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Remiantis nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės panašiose bylose (2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011 ir kt.), pavedimas patikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, be kita ko, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 pateiktais išaiškinimais, iš kurių galima daryti išvadą, kad MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011 nurodė, jog nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo metu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑593/2011).

Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-MaculevičienėDalia VišinskienėSkirgailė Žalimienė