- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- 2YT-8680-488/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03197-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų, suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja R. P. (toliau – ir skolininkė, ir pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolio Mariaus Alšausko (toliau – ir antstolis) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti kaip neteisėtą antstolio 2024 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) raginimą įvykdyti sprendimą ir atidėti vykdymo veiksmus iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos sprendimo dėl pareiškėjos kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir galimo peržiūrėjimo kasacine tvarka.
2. Skunde pareiškėja nurodo, kad 2024 m. birželio 21 d. ji iš antstolio Mariaus Alšausko gavo: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo patvarkymo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta vykdymo proceso tvarka, antstolis reikalauja iš pareiškėjos sumokėti į jo depozitinę sąskaitą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos mokėtinas sumas. Vykdomoji byla antstolio kontoroje užvesta pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą. Pareiškėja ketina teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl skubotas vykdomasis procesas, kol byla nėra galutinai išnagrinėta, finansiškai sužlugdytų, pažeistų pareiškėjos turtinius interesus, tačiau ir galimai turėtų itin neigiamų pasekmių jos sveikatai (ji yra sulaukusi garbaus pensinio amžiaus). Nesant aplinkybių, kurios lemia skubų sprendimo vykdymą, vykdymo veiksmų nestabdymas prieštarauja pareiškėjos teisei į teisingą, ekonomišką procesą bei asmeniniams ir sveikatos interesams, todėl šis atvejis turėtų būti pripažįstamas ypatingu, t. y. kaip situacija, kai galima atidėti vykdymo veiksmus, kol sprendžiama dėl kasacinio skundo priėmimo ir, jei jis būtų priimtas, nagrinėjimo metu.
3. Antstolis Marius Alšauskas nesutikdamas su pareiškėjos skundu, 2024 m. liepos 18 d. priėmė patvarkymą dėl skundo netenkinimo ir jį su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Panevėžio apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolis patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad iš esmės skunde teigiama, jog skolininkė nėra išnaudojusi visų gynybos priemonių, pavyzdžiui, teisės peržiūrėti sprendimą kasacine tvarka, todėl vykdymo procesas yra skubotas ir gali pažeisti jos teises. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir užversta vykdomoji byla, yra įsiteisėjęs, jo vykdymas nėra sustabdytas, todėl jis privalo būti vykdomas. Taisyklės, taikomos kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nėra analogiškos taisyklėms, numatančioms teismo sprendimų vykdymo procesą Lietuvoje.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti antstolio patvarkymą. Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą atliko jo kompetencijos ribose esančius veiksmus, t. y. priėmė patvarkymą (raginimą) ir 2024 m. birželio 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Nei NMA, nei Antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir vykdomojo rašto pateikimas Antstolio vykdymui negali būti laikomas skubotu. Pabrėžia, kad nei CPK, nei kitame teisės akte nėra įtvirtinta, kad ginčo šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (šiuo atveju NMA) turi laukti neapibrėžtą laiko tarpą, kol vykdomąjį dokumentą galėtų pateikti antstolių vykdymui. NMA vykdomąjį raštą antstoliui perdavė laikantis nustatytos tvarkos, t. y. po to, kai pareiškėjos apeliacinį skundą dėl sprendimo išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas, todėl jokie skuboti veiksmai atlikti nebuvo. Sprendimas įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl NMA pagrįstai pateikė vykdomąjį raštą antstoliui, o šis pagrįstai ir teisėtai jį vykdė, atlikdamas jo kompetencijos ribose esančius veiksmus ir priimdamas patvarkymą. CPK XVII skyrius apibrėžia bylų procesą kasaciniame teisme, tačiau įvertinus šio skyriaus straipsnius yra matoma, kad nėra jokio ribojimo ieškovui (šiuo atveju NMA) perduoti vykdomąjį dokumentą vykdymui po apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Be to, nei skundo padavimo antstoliui dieną, nei šio atsiliepimo teikimo dieną pareiškėjos skunde minimas kasacinis skundas nėra pateiktas. Nei NMA, nei antstolis neprivalo vadovautis pareiškėjos ketinimais teikti kasacinį skundą, nes apskritai nėra aišku, ar jis bus pateiktas. Jeigu kasacinis skundas ir būtų pateiktas, kaip skunde teigiama liepos – rugpjūčio mėnesį, tai automatiškai nereiškia, kad kasacinis skundas bus priimtas, todėl vadovautis šiuo argumentu ir dėl to prašyti panaikinti patvarkymą yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad nei skundo padavimas teismui dėl antstolio priimto patvarkymo, nei ketinimas paduoti kasacinį skundą nesustabdo antstolio pradėtų procesinių veiksmų, jeigu šiuo klausimu teismas nepriima atskiro sprendimo. Pažymėtina, kad ketinimas paduoti kasacinį skundą ar skundo padavimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai. NMA vertinimu, jei antstolis būtų tenkinęs skundą ir atidėjęs vykdymo veiksmus ar juos sustabdęs vien tik remdamasis pareiškėjos ketinimu teikti kasacinį skundą, būtų pažeistos išieškotojo (NMA) teisės, nes išieškojimas vykdomas teisėtais pagrindais – vadovaujantis vykdomuoju raštu. Kasacinis skundas nėra nei paduotas, nei juo labiau priimtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl teigti, kad vien dėl ketinimo teikti kasacinį skundą yra poreikis stabdyti Sprendimo vykdymą yra visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju skunde nenurodyta nei tai, kad sprendimu galimai buvo pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos, turinčios esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ar tai, kad sprendime buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Skunde nepateikta ir jokių argumentų, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nevienoda. NMA vertinimu pareiškėjai buvo užtikrinta teisė į teisingą procesą – byla buvo nagrinėjama tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, o pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus savo srities atstovo (advokato). Pareiškėja turėjo visas galimybes teikti papildomus paaiškinimus ir rašytinius paaiškinimus, todėl nėra aišku, kodėl skunde nurodoma, kad nebuvo užtikrinta teisė į teisingą procesą. Tai, kad NMA vadovavosi CPK 18 str. ir perdavė vykdomąjį raštą antstolio vykdymui nereiškia, kad iš NMA ar antstolio pusės buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai. Be to, kaip matoma iš skundo, pareiškėja nepateikia nei vieno argumento, kuriuose veiksmuose ji įžvelgia veiksmų neteisėtumą, tuo labiau, nepateikia jokių CPK ar kitų teisės aktų nuostatų, kurias neva pažeidė NMA ar antstolis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
5. Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Pažymėtina, jog CPK 510 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
6. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolio Mariaus Alšausko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2024 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismo vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš pareiškėjos R. P. priteista 184 149,01 Eur žalos – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikus nepakeistą. Antstolis 2024 m. birželio 21 d. priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, be kita ko, išsiuntė pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su antstolio 2024 m. birželio 21 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad ji ketina pasinaudoti teise peržiūrėti sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kasacine tvarka, todėl skubotas vykdymo procesas pažeistų jos turtinius interesus.
8. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Taigi, teismo procesinio sprendimo privalomumas, be kita ko, reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, tuo labiau kad jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims. Kaip jau minėta, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikus nepakeistą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu kreditorei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. birželio 11 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolis užvedė vykdomąją bylą ir išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, kaip tai numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte ir CPK XLVI skyriuje.
9. Pareiškėja pateikdama skundą dėl 2024 m. birželio 21 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodo jokių konkrečių antstolio veiksmų neteisėtumo, nenurodo kokias teisės normas nurodytas antstolio patvarkymas pažeidžia. CPK nenumatyta, jog kasacinio skundo padavimas būtų laikytinas pagrindu sustabdyti ar atidėti priverstinius vykdymo veiksmus arba kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, kurio pagrindo išduotas NMA vykdomasis rašytas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, yra įsiteisėjęs, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolio Mariaus Alšausko veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka CPK VI dalies vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, todėl skolininkės skundas atmestinas.
10. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjos kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai.
11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Mariui Alšauskui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.