Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 13 d. raštą Nr. 19-1817 (18.13 Mr) „Dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo“.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovei prašymą išnuomoti ar parduoti 22 kv. m. ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį iš vakarinės pusės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pareiškėjos naudojama malkinė. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra valstybinės žemės sklypas, kuriame prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje stovi pareiškėjos naudojama medinė malkinė, kuri užima apie 22 kv. m. valstybinės žemės sklypo ploto. Pareiškėja 2024 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovei prašymą parduoti ar išnuomoti 22 kv. m. ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą malkinei naudoti. Atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė parduoti ar išnuomoti pareiškėjai 22 kv. m. ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinė riba sutampa su (duomenys neskelbtini) sklypo rytine riba, todėl laisvos valstybinės žemės tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo, nėra. Šį motyvą atsakovė buvo nurodžiusi ir 2023 m. sausio 13 d. rašte, tačiau po šio rašto gavimo, pareiškėja kreipėsi į matininką, kuris 2024 m. kovo 13 d. parengė žemės sklypo situacijos schemą, iš kurios matyti, kad prašoma išnuomoti ar parduoti 22 kv. m. ploto žemės sklypo dalis yra laisvoje, neužimtoje valstybinėje žemėje. Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad su pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. prašymu pateiktoje matininko situacijos schemoje matosi Nekilnojamojo turto registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), kaip inžinerinio statinio ribos, kurios nesutampa su (duomenys neskelbtini) sklypo ribomis, suplanuotomis specialiuoju planu. Pareiškėja su tokiais atsakovės rašte nurodytais motyvais nesutinka, nes jie neatitinka specialiojo plano. Iš matininko 2024 m. kovo 13 d. parengtos žemės sklypo situacijos schemos matyti, jog prašoma išnuomoti ar parduoti žemės sklypo dalis yra laisvoje, neužimtoje valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo ribos, pažymėtos punktyrine linija, neapima pareiškėjos naudojamos malkinės. Matininko parengtoje situacijos schemoje nurodyti duomenys atitinka Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialųjį planą. Pagal specialiojo plano pagrindinių sprendinių brėžinį matyti, jog (duomenys neskelbtini) raudonosios linijos yra suformuotos taip, kad jos apeina pareiškėjos valdomą malkinę pagal jos perimetrą. Atsakovė pareiškėjos prašymo netenkino taip pat ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), baigiasi akligatviu, kurio pabaigoje turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Pareiškėja pažymėjo, jog pagal teisės aktų normas akligatviais gali, tačiau neprivalo, pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Atsakovė skundžiamame administraciniame akte nenurodė ir nepagrindė, kad šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) ginčo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) namais baigiasi suformuotu ir įrengtu akligatviu. Pareiškėja teigia, kad pagal teisinį reguliavimą ir specialųjį planą, (duomenys neskelbtini), kuri yra D1 kategorijos gatvė, nėra ir negali būti numatytas įrengti akligatvis. Iš Specialiojo plano taip pat matyti, jog per (duomenys neskelbtini) vidurį eina ašinė linija, kuri lanku sukasi į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) namų, kad leidžia daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypo dalis nėra akligatvis.

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydama jai išnuomoti ar parduoti 22 kv. m. ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį iš vakarinės pusės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kuriame stovi pareiškėjos malkinė. Atsakovė 2024 m. birželio 13 d. raštu informavo, kad neturi teisinio pagrindo pritarti prašymui, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinė riba sutampa su (duomenys neskelbtini) sklypo rytine riba, suplanuota Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, t. y. laisvos valstybinės žemės tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir specialiuoju planu suplanuoto (duomenys neskelbtini) sklypo, nėra. Valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose. Pareiškėjai norint įsigyti be aukciono valstybinės žemės plotą, jis turi atitikti įsiterpusio žemės ploto sąvoką. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330 yra patvirtinusi Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialųjį planą, kuriuo suplanuota (duomenys neskelbtini) gatvė (D1). Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad gatvių sklypų ribos suformuotos laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp registruotų (privačių) ir neregistruotų (neregistruotos privačios nuosavybės ar nuomos teisės) žemės sklypų. Formuojant gatvių sklypus atsižvelgta į greta esančių žemės sklypų ribas. Savavališkai pastatyti pastatai, statiniai, esantys tarp gatvės raudonųjų linijų ribų, griaunami savininko lėšomis. Specialiojo plano sprendiniai numato, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 20, Panevėžys, vakarinė riba sutampa su (duomenys neskelbtini) specialiuoju planu suplanuoto sklypo rytine riba. Specialiojo plano sprendiniai patvirtina, kad jokios laisvos valstybinės žemės tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir specialiuoju planu suplanuoto (duomenys neskelbtini) sklypo, nėra. Netgi iš teikiamų specialiojo plano schemų ir teritorijų planavimo žemėlapio akivaizdu, kad pareiškėjos naudojama malkinė patenka į suplanuotas (duomenys neskelbtini) sklypo ribas. Atsakovė nurodė, jog specialiojo plano, kuris yra Panevėžio miesto bendrojo plano sudėtinė dalis, sprendiniai vienareikšmiai patvirtina, kad jokio įsiterpusio žemės ploto nėra. Nesant įsiterpusio žemės ploto, nėra pagrindo teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti jos pardavimo ar nuomos. Remiantis pareiškėjos skunde dėstoma logika bei pareiškėjos pateikta matininko parengtos žemės sklypo situacijos schema, atsakovė turėtų dirbtinai suskaidyti (duomenys neskelbtini) gatvei suplanuotą sklypą. Nesivadovaujant specialiojo plano sprendiniais, sukuriama situacija, pažymint valstybinės žemės sklypo ribas punktyrine linija aplink pareiškėjos naudojamą malkinę. Pažymėjo, kad esant pareiškėjai palankiam teismo sprendimui, būtų rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Atitinkamai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas tikslu prisijungti valstybinės žemės plotą negali būti rengiamas, nes jo rengimas prieštarautų specialiojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta, kad toje teritorijoje jokio laisvos valstybinės žemės ploto nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ribomis ir plotu (0,06 ha) privačion nuosavybėn įsigijo 2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9378 pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriuje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. sausio 13 d. raštas, kuriuo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją anoniminis pranešimas (skundas) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko galbūt daromo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, statiniais savavališkai užimant ir naudojant valstybinę žemę. 2023 m. vasario 22 d. buvo atliktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninis žemės naudojimo patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pietinėje ir vakarinėje sklypo pusėje (ties (duomenys neskelbtini) gatve) akmeninė atraminė sienelė sutampa su žemės sklypo riba. Šiaurinėje ir rytinėje pusėje sklypas naudojamas ne pagal nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas sklypo ribas. Faktiškai naudojamas sklypas apribotas 0,5/0,8 m aukščio atramine sienele. Ši atraminė sienelė pastatyta valstybinėje žemėje, užimant valstybinę žemę ir ją naudojant savo reikmėms. Prie įvažiavimo į žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) pusės valstybinėje žemėje pastatyta 5,20 m x 3,6 m (19 m²) medinė malkinė. Rytinėje pusėje už sklypo ribos valstybinėje žemėje pastatytas plėvele dengtas šiltnamis, kurio karkasas yra metalinis rėmas, taip pat dalyje valstybinės žemės įrengtas daržas ir auga vaismedžiai. 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjai buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinės nuobaudos paskyrimas nepanaikina pareigos pašalinti daromą pažeidimą, todėl siekiant nustatyti, ar pašalintas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, atliktas neplaninis žemės naudojimo patikrinimas. Remiantis bylos medžiagos duomenimis darytina išvada, jog pareiškėja nepašalino 2023 m. vasario 22 d. nustatyto žemės naudojimo pažeidimo, bet siekia įteisinti savavališkai, specialiuoju planu (duomenys neskelbtini) sklypo ribose pastatyta malkine užimtos valstybinės žemės naudojimą. Pažymėjo, jog su žemės sklypų formavimu ir pertvarkymu Panevėžio mieste susiję sprendiniai priskirti savivaldybės kompetencijai. Įvertinti šių sprendimų galiojimą bei galimybę pagal juos formuoti įsiterpusį žemės sklypą ir juo disponuoti, turi Panevėžio miesto savivaldybės administracija, nes sklypų formavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 13 d. rašto Nr. 19-1817(18.3Mr) „Dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu išnuomoti ar parduoti 22 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą iš vakarinės pusės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2024 m. birželio 13 d. raštu Nr. 19-1817(18.13Mr) „Dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo“ nurodė, jog prašymo tenkinti neturi teisinio pagrindo, nes laisvos valstybinės žemės tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir specialiuoju planu suplanuoto (duomenys neskelbtini) sklypo nėra.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsiterpusiu žemės sklypu laikomas šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat nurodytųjų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro šio įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.

Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (-ai), kuris (-ie) išnuomojamas (-i) besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatyme, ar Žemės reformos įstatyme, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, ar Miškų įstatyme nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams.

Iš byloje esančio pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. prašymo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo matyti, jog pareiškėja atsakovės prašė jai išnuomoti ar parduoti 22 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą iš vakarinės pusės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330 patvirtino Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas). Minėtas planas tuo pačiu sprendimu pripažintas savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi.

Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog planavimo tikslas – suformuoti Panevėžio miesto šiaurinėje dalyje esančių gatvių koridorius, nustatant gatvių raudonąsias linijas. Specialiajame plane nurodyta, kad esama ir suplanuota susisiekimo komunikacijų sistema analizuojama bei gatvių raudonosios linijos nustatomos vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2011 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Panevėžio miesto bendrojo plano sprendiniais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 6.6 punkte numatyta, kad gatvės elementai - inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje.

STR 2.06.04:2014 6.10 punkte nurodyta, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.

Specialiajame plane nurodyta, jog raudona ištisine linija žymima D1 ir D2 kategorijos gatvės ašinė linija. Minėto plano aiškinamojo rašto 4.1 skyriuje „Gatvių raudonosios linijos“ nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvė priskiriama D kategorijos gatvėms, kurioms planuojamojoje teritorijoje nustatomos raudonosios gatvių linijos nuo 12 iki 20 m. 4.2 skyriuje detalizuota, jog (duomenys neskelbtini) priskiriama D1 gatvių kategorijai, atstumas tarp raudonųjų linijų – 15 m.

Specialiajame plane (duomenys neskelbtini) pažymėta raudonąja linija, ją atitinkamai pažymint RL 15 m – D1. Iš brėžinio matyti, jog raudonoji linija ties pareiškėjos sklypu pažymėta aplink pareiškėjos naudojamą malkinę.

Įvertinus Specialųjį planą bei STR 2.06.04:2014 numatytą reglamentavimą darytina išvada, jog žemė, esanti už raudona linija pažymėtos ribos, į kurią patenka ir pareiškėjos naudojama malkinė, nėra skiriama gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.

Atsakovė teismui pateikė ištraukas iš Specialiojo plano, kuriose matosi planuojamos esamų gatvių žemės sklypų ribos, tačiau skundžiamame rašte nenurodė, kodėl suplanuoto gatvės žemės sklypo ribos ir raudonosios gatvių linijos nesutampa. Atsakovė savo atsakyme taip pat nevertino ir tos aplinkybės, jog gatvės raudonoji linija pažymėta aplink pareiškėjos naudojamą malkinę.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovei nepateikus motyvų dėl raudonųjų gatvės linijų ir žemės sklypo, reikalingo gatvės formavimui, nėra galima tinkamai įvertinti, ar žemės plotas, kuriame stovi pareiškėjos naudojama malkinė, galėtų būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

Atsakovė rašte nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvė ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baigiasi akligatviu.

STR 2.06.04:2014 32 punkte numatyta, kad akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. <...> Galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą. Akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti.

Specialiajame plane numatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ties (duomenys neskelbtini) sukasi į kairę ir baigiasi ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvertinus Specialiajame plane esantį žymėjimą bei STR 2.06.04:2014 reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) gatvė ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), baigiasi akligatviu.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija neįvertino visų aplinkybių, reikalingų teisingam pateikto prašymo išsprendimui, todėl 2024 m. birželio 13 d. raštas Nr. 19-1817(18.3Mr) „Dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo“ naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad dėl jos atstovavimo administracinėje byloje patyrė 1 474,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro skundo rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas bei žyminis mokestis. Pareiškėja pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2024 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 24-036, 2025 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 25-02 bei 2024 m. liepos 10 d., 2024 m. liepos 12 d., 2025 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjos skundas teismui pateiktas 2024 m. III ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2024 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2 161,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5 402,50 Eur (2 161,00 × 2,5).

Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Kadangi pareiškėjos atstovė papildomus rašytinius paaiškinimus teismui pateikė 2025 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2024 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2 237,9 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 895,16 Eur (2 237,9 x 0,4).

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, 2024 m. liepos 10 d. sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris pareiškėjai priteistinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1 474,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 13 d. raštą Nr. 19-1817(18.13Mr) „Dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo“.

Priteisti pareiškėjai A. V. iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 1 474,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.