Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Ž. , dalyvaujant administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos atstovui Romualdui Paulauskui, nukentėjusiam asmeniui D. L. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 03 09 nutarimu A. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. padarymą.

Administracinė nuobauda A. Ž. buvo paskirta už tai, kad 2009 02 18, apie 14,00 val. Alytaus rajone, Butrimiškių k., jis savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę ginčijamą kito asmens, ant servitutinio kelio išpylė statybinių medžiagų atliekas.

A. Ž. skunde prašė nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad jo žmonai O. Ž. ir dukrai Ž. Ž. , bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,8423 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis Butrimiškių k., Alytaus r. sav. Norint patekti į šį žemės sklypą reikalinga važiuoti servitutiniu keliu, einančiu per D. L. priklausantį žemės sklypą, esantį šalia žmonai ir dukrai priklausančio žemės sklypo. CK 4.111 str. 1 d. įtvirtinta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.117 str. nurodyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. CK 4.114 str. 1-2 d. numatyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu. Skunde pažymėta, kad kai servitutinis kelias, einantis per D. L. priklausantį žemės sklypą, yra avarinės būklės, norint juo naudotis, reikalinga jį remontuoti ir prižiūrėti, todėl ant servitutinio kelio ir buvo išpiltos smulkios statybinės atliekos, kad užlyginti nepravažiuojamas vietas, todėl veiksmuose nėra savavaldžiavimo sudėties.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad 2009 m. kovo 4 d. pareiškėjui A. Ž. , buvo išsiųstas pranešimas Nr. SD-1745(6.1.), apie tai, kad 2009-03-09 14 val. įvyks administracinės komisijos posėdis, kuriame bus nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, Tačiau pareiškėjas į komisijos posėdį neatvyko, apie nedalyvavimą posėdyje komisijos neinformavo. Atstovas pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė - savavaldžiavimas yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje pateiktais įrodymais. Pareiškėjo žmonos ir dukters bendros dalinės nuosavybės žemės sklypas ribojasi su D. L. priklausančiu žemės sklypu, kurie taip pat naudojasi ir bendru servitutiniu keliu. Pagal LR CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Pareiškėjui yra suteikta teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, t.y. naudotis tarnaujančiu daiktu: eiti, važiuoti, ginti gyvulius ir pan., tuo pačiu jis privalo rūpintis ir kelio servitutu, vienok jis įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų, tuo pačiu ir servituto (tarnaujančio daikto) turėtojų teisių. Atstovas pabrėžė, kad šiuo ginčo atveju, pareiškėjas 2009 metų vasario 18 dieną, norėdamas atlikti kelio servituto remontą, ant kelio išpylė statybinių medžiagų atliekas ir statybinį laužą D. L. priklausančio žemės sklypo teritorijoje, o ne jo žmonai ir dukrai priklausančio žemės sklypo teritorijoje, ir tai padarė neatsiklausęs D. L. bei neturėdamas jos, kaip žemės bendraturčio sutikimo, tuo pažeidė jos teises kaip tarnaujančio daikto turėtojos. Be to, įvertinus pareiškėjo kelio remontui pasirinktų medžiagų turinį, galima teigti, kad atsiranda tam tikras pavojus važiuoti ar eiti to servitutinio kelio atkarpoje ties D. L. priklausančio žemės sklypo teritorija, nes nėra jokių išankstinių garantijų, kad ant kelio išpiltame statybiniame lauže (atliekose) negalėjo būti įvairių pavojingų daiktų (vinių, stiklo šukių ir pan.), kurie galėjo sukelti ir neigiamas pasekmes tiek pravažiuojančioms transporto priemonėms, tiek einantiems šiuo keliu žmonėms ar varomiems gyvūnams.

D. L. prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 0.4329 ha žemės sklypas, esantis Butrimiškių kaime, Alytaus rajone, kuriame yra įregistruotas 0.0176 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuriuo naudojasi pareiškėjas. Ji sutiko, kad norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku. Tačiau ji pabrėžė, kad LR CK 4.114 str. 1 d. nustato servituto turėtojo pareigą remontuoti tarnaujantį daiktą, bet ne jį teršti statybinėmis atliekomis, tame tarpe ir mineraline vata į kurios sudėtį įeina cheminės medžiagos. Ant servitutinio kelio pylimas, nesuderinus su žemės savininku, be jokio projekto, įvairių statybinių, tame tarpe ir aplinkai kenksmingų atliekų nėra remontas. Faktą, kad pareiškėjas kelio neremontavo, bet jį šukšlino, patvirtina tai, kad pareiškėjas buvo priverstas statybines atliekas (šiukšles) nuo kelio pašalinti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis reglamentuoja, kad savavaldžiavimas, tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.

Iš ginčijamo nutarimo spręstina, kad A. Ž. savavaldžiavimas pasireiškia, tuo, jog jis ant servitutinio kelio, norėdamas atlikti kelio remontą, išpylė statybinių medžiagų atliekas ir tai padarė neatsiklausęs D. L. bei neturėdamas jos, kaip žemės bendraturčio sutikimo, tuo pažeidė jos teises kaip tarnaujančio daikto turėtojos. Toks administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, D. L. prašymu ir jos paaiškinimu, A. Ž. paaiškinimu, 4 foto nuotraukomis, kurie sutinkamai su ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjo žmonai O. Ž. ir dukrai Ž. Ž. , bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,8423 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis Butrimiškių k., Alytaus r. sav., o D. L. priklauso 0,4329 ha žemės sklypas, esantis Butrimiškių kaime, Alytaus r. sav., kuriuose yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuriuo naudojasi ir pareiškėjas (bl. 8-9, 11, 55).

CK 4.111 str. 1 d. įtvirtinta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.117 str. nurodyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. CK 4.114 str. 1-2 d. numatyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu.

Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad norėdamas atlikti kelio servituto remontą, pareiškėjas organizavo statybinių medžiagų atliekų ir statybinio laužo išpylimą D. L. priklausančio žemės sklypo teritorijoje, t. y. jai nuosavybės teise priklausančiame 0,4329 ha žemės sklype, esančiame Butrimiškių kaime, Alytaus rajone, kuriame yra įregistruotas 0.0176 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), be D. L. sutikimo.

Tokiu būdu, tarp pareiškėjo ir D. L. yra kilęs ginčas dėl servituto turėtojo pareigos tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Tačiau CK 4.113 str. 2d. nurodyta, jog servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių.

Įvertinus tai, kad norėdamas atlikti kelio servituto remontą, pareiškėjas organizavo statybinių medžiagų atliekų ir statybinio laužo išpylimą D. L. priklausančio žemės sklypo teritorijoje, t. y. jai nuosavybės teise priklausančiame 0,4329 ha žemės sklype, esančiame Butrimiškių kaime, Alytaus rajone, kuriame yra įregistruotas 0.0176 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), be D. L. sutikimo ir medžiagomis (bl. 32-34), kurios negali būti pripažįstamos tinkamomis kelio remontui, o šią aplinkybę patvirtina tai, jog pareiškėjas šias statybines atliekas nuo kelio pašalino (bl. 56), teismas laiko, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių A. Ž. savavaldžiavimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų organų (pareigūnų), nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.

Administracinė nuobauda jam skirta tinkamai taikant ATPK 30 str., 30² str. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, į pareiškėjo asmenybę, todėl ginčijamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. Ž. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką niekas pareiškėjo neinformavo, nes šią aplinkybę paneigia byloje esantis pranešimas (bl. 38), toks pat pranešimas buvo išsiųstas ir D. L. , (bl. 37), kuri į administracinės komisijos posėdį atvyko.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.