- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-264-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03506-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. C. (A. C.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimu A. C. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. A. C. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 19 d. 8.10 val., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,15 promilių girtumo laipsnis.
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi A. C. prašymo sutrumpinti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkino.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui A. C. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir sutrumpinti jam Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimu už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vieneriems) metams terminą iki jau atlikto.
Skunde nurodo, kad tiek jį sustabdžiusiems pareigūnams, tiek administracinę bylą nagrinėjant apylinkės teisme jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, teisėjai viską detaliai paaiškino, paskirtą baudą sumokėjo, dirba įmonėje UAB „L. A.“ inžinieriumi mechaniku išvažiuojamajame servise. Todėl teigia, kad jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes turi vykti į probleminius objektus bei prižiūrėti techniką, o šiuo metu negali tinkamai atlikti jam pavedamo darbo ir tai veikia tiek jo, tiek jo šeimos, tiek įmonės interesus. Taip pat nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neatsakingai, per laikotarpį po nuobaudos paskyrimo jokių pažeidimų nepadarė, administracinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo, psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra įrašytas, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taiga teigia, kad visi formalieji ATPK 329 straipsnio reikalavimai yra įvykdyti. Pažeidėjas atkreipia dėmesį, kad ankstesni jo padaryti KET pažeidimai buvo nesusiję su alkoholio vartojimu, o jo neblaivumas vairuojant transporto priemonę buvo atsitiktinis. A. C. teigia, kad jis permąstė buvusį savo elgesį ir atsakingai jį įvertino, ir todėl nurodo, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų, o teismo išreikštas pasitikėjimas juo tik sustiprintų paskirtos už pažeidimą nuobaudos prevencinį pobūdį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. C. atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš tiesų, byloje esantys duomenys tvirtina, kad formalios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos A. C. atveju yra. Tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent pažeidėjo prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.
Pažymima, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios A. C. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Daryti kitokias išvadas skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Tai, kad pareiškėjo asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų A. C., dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.
Tokią apeliacinės instancijos išvadą pagrindžia tai, kad A. C. nuo 2013 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (konkrečiai už leistino greičio viršijimą) baustas keturis kartus (28–29 b. l.), teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykdė turėdamas dvi galiojančias nuobaudas, kas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies – Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Be to, A. C. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, o jam nustatytas girtumo laipsnis – 1,15 promilės, net 2,8 karto viršijo leistiną ribą (0,41 promilės), o ši aplinkybė pagrindžia ne tik pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą, bet ir rodo jo neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Tai, net įvertinus šiuo metu teigiamai apibūdinamą pareiškėjo asmenybę, rodo didelį pažeidėjo abejingumą savo ir kitų eismo dalyvių saugumui ir leidžia daryti išvadą, kad anksčiau paskirtos nuobaudos A. C. nepasiekė joms keliamų tikslų.
Pažeidėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Kita A. C. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis dirba darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, taip pat negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl kurios veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teise vairuoti transporto priemones, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis įvykdė visas privalomas sąlygas, numatytas ATPK 329 straipsnyje, jam suteikia tik teisę kreiptis į teismą prašant sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, tačiau tai niekaip nepagrindžia išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybe.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad A. C., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų ir pats žinodamas, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Tai reiškia, kad tenkinus A. C. prašymą ir sutrumpinus pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.
Taigi konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir A. C. (A. C.) atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.