Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį (dėl 2014-11-03 padaryto teisės pažeidimo) administraciniu areštu 16 parų;

- pagal ATPK 50 straipsnį (dėl 2014-11-04 padaryto teisės pažeidimo) administraciniu areštu 17 parų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už atskirus pažeidimus paskirtas nuobaudas subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, E. D. paskirta galutinė administracinė nuobauda – administracinis areštas 20 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 3 d. apie 15.40 val. vagystės būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė prekių už 109,98 Lt, tuo padarydamas 109,98 Lt materialinę žalą.

Be to, jis nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 4 d. apie 13.42 val. vagystės būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė prekių už 118,97 Lt, tuo padarydamas 118,97 Lt materialinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – paskirti baudą arba areštą pakeisti į viešuosius darbus.

ATPK 30 straipsnyje, kuriame įtvirtintos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 50 straipsnyje yra numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Taigi, teismas šiuo atveju yra įstatymu įpareigotas parinkti vieną iš šių dviejų administracinių nuobaudų rūšių.

Skirdamas E. D. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatų, nes atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, t. y. teismas nustatė ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Be to, teismas, skirdamas E. D. nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę, kad jis linkęs nuolat daryti analogiškus pažeidimus. Taip pat iš bylos matyti, kad apeliantas nevykdo jam paskirtų administracinių nuobaudų – nemoka baudų (7–11, 24–28 b. l.). Šios aplinkybės E. D. apibūdina neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, bei rodo jo polinkį nuolat daryti teisės pažeidimus, ir kad anksčiau apeliantui taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą, artimą sankcijoje numatytam arešto vidurkiui. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, daroma išvada, kad apeliantui paskirtos nuobaudos už jo padarytus du teisės pažeidimus nėra aiškiai per griežtos ir jų mažinti nėra pagrindo. Duomenų, leidžiančių sušvelninti paskirtas nuobaudas, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Dėl to E. D. prašymas sušvelninti jam paskirtą nuobaudą skiriant jam baudą netenkinamas.

Netenkintinas ir apelianto prašymas pakeisti jam areštą į viešuosius darbus, nes viešieji darbai nėra numatyti ne tik ATPK 50 straipsnio sankcijoje, bet ir ATPK 21 straipsnio 1 dalyje nustatytame administracinių nuobaudų rūšių sąraše. ATPK 338¹ straipsnyje numatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, tarp jų ir apeliantui skirtų nuobaudų skaičių (per vienerius metus baustas iš viso 10 kartų), jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, bei tai, kad E. D. anksčiau už administracinius teisės pažeidimus taikytos nuobaudos (įspėjimai, baudos, kurios buvo keičiamos viešaisiais darbais, ir administracinis areštas) nebuvo efektyvios, jis ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus viešuosius darbus. Taigi, nėra pagrindo apeliantui taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą ir administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį E. D. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.