- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1180-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00630-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės ieškinį atsakovui N. A. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų bei pagal atsakovo N. A. priešieškinį ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl namo pagerinimo išlaidų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovą N. A. (toliau ir atsakovas) ir su juo gyvenančius fizinius asmenis su visu jiems priklausančiu turtu iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinė (toliau ir Varėnos rinktinė) ir N. A., einantis (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) pasirašė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Varėnos rinktinė išnuomojo N. A. tarnybines gyvenamąsias patalpas (vieno aukšto gyvenamąjį namą), esančias (duomenys neskelbtini), kurias Varėnos rinktinė valdo patikėjimo teise. Varėnos rinktinė ir N. A. Sutartyje susitarė, kad Sutartis sudaroma tarnybos Varėnos rinktinėje laikotarpiui (Sutarties 8 punktas), kad N. A. įsipareigoja išsikelti iš tarnybinių patalpų ir atsiskaityti su paslaugų teikėjais bei Varėnos rinktine ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš Varėnos rinktinės dienos (Sutarties 4 punkto 4.8 papunktis), jog Varėnos rinktinė turi teisę nutraukti tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį kai N. A. nevykdo Sutarties sąlygų bei kitais teisės aktų numatytais atvejais (Sutarties 9 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktu (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) N. A. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš vidaus tarnybos (Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado (duomenys neskelbtini)). Atleistas iš vidaus tarnybos N. A. 2017 m. kovo 13 d. Varėnos rinktinei pateikė prašymą leisti jam naudotis tarnybiniu namu ir patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Varėnos rinktinė 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (21/19-6.20)-12-1032 (toliau – raštas) sutiko, kad iš Varėnos rinktinės patikėjimo teise valdomų tarnybinių gyvenamųjų patalpų N. A. išsikels ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 10 d. (pagal Sutarties 4 punkto 4.8 papunktį). Taip pat Varėnos rinktinė raštu N. A. priminė apie jo ir Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) pasirašytą Sutartį, sutartinius įsipareigojimus bei galimas teisines pasekmes jam neišsikėlus gera valia iki nurodytos dienos. Suėjus nustatytam terminui, t. y. 2017 . balandžio 10 d., Varėnos rinktinės vado 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 4-63 sudaryta komisija (toliau – komisija) nuvyko pas N. A. perimti tarnybines gyvenamąsias patalpas. N. A. nesutiko gera valia komisijai perduoti Varėnos rinktinės patikėjimo teise valdomas tarnybines gyvenamąsias patalpas ir iš jų išsikelti. Komisijos surašytame Priėmimo-perdavimo akte N. A. nurodė, kad jis neperduoda gyvenamųjų patalpų dėl šių priežasčių: šiuo adresu gyvena jo mažametė dukra, kuri lanko mokyklą, taip pat šiuo adresu deklaruota jo šeimos gyvenamoji vieta; jis neturi galimybės įsigyti naują gyvenamą vietą, kadangi bankas neduoda paskolos, nes jis šiuo metu nedirba, be to, jam gyvenant šiame name, Varėnos rinktinės leidimu buvo atlikti namo kapitaliniai remonto darbai už asmenines pinigines lėšas (apie 2500 Eur), kurias atgavęs, jis galėtų turėti pradinį įnašą naujo būsto įsigijimui. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad N. A., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, iki šiol naudojasi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), taip yra pažeidžiamos Varėnos rinktinės, turinčios teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti patikėjimo teise, teisės. Pasibaigus tarnybos santykiams ir Sutarčiai, tarp Varėnos rinktinės ir N. A. baigėsi nuomos teisiniai santykiai, todėl N. A. prarado teisę naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa ir todėl jis privalo išsikelti iš minėtų patalpų bei jas atlaisvinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas N. A. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepilnai ir neišsamiai įvertino atsakovo prašymus dėl leidimo gyventi tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) bei kitas aplinkybes, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėdamas jokio teisinio pagrindo iki šiol naudojasi namu. Dėl atsakovo atlikto namo kapitalinio remonto – 2003 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovo trijų metų terminui buvo sudaryta namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. (21/19-4.21)-7-348, kuri buvo pratęsiama iki 2009 m. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nauja tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagyvenus minėtame būste buvo pastebėti ir nustatyti tokie būsto trūkumai, kurie buvo užfiksuoti statinio apžiūros akte 2006-05-03/17 Nr. (21/19-6.27)-7-190(1): po žiemos, tirpstant sniegui, po lietaus rūsyje renkasi vanduo, nesandarūs namo langai, verandos langų rėmai išpuvę, išpuvęs verandos apkalimas viduje ir lauke, pastato sienų konstrukcijų siūlės neapšiltintos ir neužsandarintos, pastato stogo danga (šiferinė) susidėvėjusi, vandens nubėgimo latakai neįrengti, susidėvėjusios lauko durys, patalpų viduje reikalingas remontas, gyvenamasis būstas buvo neapšiltintas, namo laiptinė nesandari ir neapšiltinta. Ieškovė buvo informuota apie reikalingus atlikti kapitalinio remonto darbus ir buvo sutarta, kad nurodytus darbus atsakovas atliks savo jėgomis ir už savo lėšas, nors ieškovė tai turėjo atlikti pati savo lėšomis. 2007 m. kovo 9 d. atsakovas tarnybiniu pranešimu dėl kapitalinio remonto darbų ieškovę informavo, kad reikia atlikti namo kapitalinio remonto darbus: pakeisti langus, atlikti namo pamatų hidroizoliaciją, pakeisti namo stogo dangą ir stogo konstrukcijos elementus, iš naujo perstatyti verandą, atnaujinti vandentiekio vamzdynus bei apšiltinti namo fasadą bei užsandarinti siūlių, esančių tarp blokų sujungimus. 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (21/19-6.20)-12-751 ieškovė leido atsakovui namo kapitalinio remonto darbus atlikti savo jėgomis ir lėšomis. Taigi, aukščiau minėtus namo pagerinimo darbus atsakovas atliko pats savo jėgomis ir lėšomis. Nuomos laikotarpiu iki 2017 balandžio 10 d. atsakovas atliko kapitalinį namo remontą bei šiuos namo pagerinimo darbus: pakeitė namo stogą ir įrengė vandens nubėgimo latakus, apšiltino namą, pakeitė kanalizacijos vamzdynus, pakeitė elektros instaliaciją namo viduje, apšiltino ir atremontavo namo skliautus, pakeitė visus namo langus, pakeitė keturias vidaus ir lauko duris, atstatė namo verandą, apšiltino namo antrą aukštą mineraline vata, pakeitė vandens šildymo sistemą; naujai įrengė nuogrindą prie namo pamato ir kiemą išklojo trinkelėmis, sutvarkė gerbūvį. Paminėtų atliktų pagerinimų vertė preliminariai siekia apie 25000 Eur. Apie minėtus pagerinimus ieškovei yra žinoma, nes kiekvienas metais ieškovės sudaryta komisija vertino namo būklę, aptardavo, kuriuos būsto pagerinimo darbus reikia atlikti ir tai patvirtindavo aktuose. Atsakovas 2017 balandžio 10 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl galimybės leisti jam ir jo šeimai gyventi name ir mokėti nuomos mokestį iki kol suras šeimai gyventi tinkamas gyvenamąsias patalpas. Kaip viena iš priežasčių, dėl ko atsakovas prašė leisti toliau nuomotis namą, buvo ta, kad šalių, t. y. ieškovės ir atsakovo nuomos santykiai negali būti laikomi nutrūkę, kadangi atsakovas savo lėšomis atliko namo kapitalinį remontą. Todėl turi reikalavimo teisę į ieškovę, kildinamą iš nuomos teisinių santykių, atlyginti atsakovui jo patirtas lėšas už kapitalinį namo remontą. Atsakovas taip pat pažymi, kad informavo ieškovę apie tai, kad name kartu su juo gyvena ir jo šeima, t. y. žmona ir mažametė dukra. Dukra lanko (duomenys neskelbtini), tad gyvenamosios vietos pakeitimas smarkiai įtakotų atsakovo dukros galimybę toliau lankyti (duomenys neskelbtini) ir ją sėkmingai pabaigti. Be to, tai atsilieptų susiformavusiai vaiko emocinei ir socialinei aplinkai, prieštarautų vaiko interesams, nes būtų pažeista vaiko teisė į gyvenamąjį būstą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad namas yra vienintelė atsakovo ir jo šeimos gyvenamoji vieta, atsakovas ir žmona jokio nekilnojamojo turto neturi. Be to, atsakovas tik nuo 2017 m. balandžio 10 d. susirado naują darbą. Bandė kreiptis į banką paskolos naujam būstui įsigyti, tačiau buvo atsakyta, kad atsakovas turi išdirbti darbe ir gauti pajamas ne trumpiau nei metus laiko ir tik tuomet bus svarstoma galimybė apie kredito būstui įsigyti suteikimą. Visas šias aplinkybes atsakovas yra nurodęs ir ieškovei 2017 m. balandžio 10 d. rašte. Taip pat nurodė, kad jei ieškovė atsakovui atlygintų išlaidas už kapitalinį namo remontą, tai paspartintų paskolos būstui įsigyti išdavimą, nes atsakovas turėtų pradinį banko reikalaujamą piniginį įnašą.
4. Atsakovas N. A. priešieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašo priteisti namo pagerinimo išlaidas, kurios sudaro 22 500 Eur. Priešieškinį grindžia atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Papildomai nurodo, kad namo pagerinimo darbai buvo pradėti 2007 m. Nuomos laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas savo lėšomis atliko kapitalinį namo remontą bei šiuos namo pagerinimo darbus: pakeitė visus namo langus, viso už – 5215,25 Lt, t. y. 1510,44 Eur, pakeitė 4 vidaus ir 1 lauko duris. Atsakovas turi išsaugojęs tik 3 durų pakeitimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus už 2499 Lt, t. y. 723,76 Eur, pakeitė namo stogą (stogo dangą ir stogo konstrukcijos elementus) ir įrengė vandens nubėgimo latakus, viso už – 33 025, 60 Lt, t. y. 9564, 87 Eur, apšiltino namą (apšiltino fasadą ir uždėjo dekoratyvinį tinką, apšiltino ir atremontavo namo skliautus) (atsakovas turi išsaugojęs dokumentus, patvirtinančius 2015,94 Lt, t. y. 583,86 Eur panaudojimą namo apšiltinimui), atstatė namo verandą (pakeitė konstrukcinius elementus ir sudėjo naujus langus), viso už –14 910,62 Lt, t. y. 4318,41 Eur, pakeitė vandens šildymo sistemą, viso už – 2897,77 Lt, t. y. 839,25 Eur. Naujai įrengė nuogrindą prie namo pamato ir kiemą išklojo trinkelėmis, viso už – 1535,68 Eur. Pakeitė kanalizacijos vamzdynus (atsakovas nėra išsaugojęs šiuos atliktus darbus bei pirktas medžiagas patvirtinančių dokumentų), pakeitė elektros instaliaciją namo viduje (atsakovas nėra išsaugojęs šiuos atliktus darbus bei pirktas medžiagas patvirtinančių dokumentų); sutvarkė gerbūvį (pasodino vaismedžių ir dekoratyvinių augalų); sutvarkė namo vidų: išlygino lubas, sienas, išklijavo tapetus, medinėmis lentelėmis išklijavo koridorių, kambariuose sudėjo laminatą, pakeitė baldus virtuvėje (atsakovas nėra išsaugojęs šiuos atliktus darbus bei pirktas medžiagas patvirtinančių dokumentų). Kadangi namo remontas buvo pradėtas daryti prieš dešimt metų, todėl atsakovas turi išsaugojęs ne visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, viso už –19 076,27 Eur. Apie minėtus pagerinimus ieškovei yra žinoma, nes kiekvienais metais ieškovės sudaryta komisija vertino namo būklę, aptardavo, kuriuos būsto pagerinimo darbus reikia atlikti ir tai patvirtindavo aktuose. Aukščiau minėti atsakovo atlikti namo pagerinimai buvo fiksuoti 2009 m. gegužės 26 d. tarnybinių gyvenamųjų patalpų apžiūros pažymoje. Atsakovo atlikti pagerinimai fiksuoti ir 2011 m. balandžio 12 d. statinio apžiūros akte Nr. (21/19-6.27)-7-267. Atsakovas 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl galimybės leisti jam ir jo šeimai gyventi name ir mokėti nuomos mokestį iki kol suras šeimai gyventi tinkamas gyvenamąsias patalpas. Kaip viena iš priežasčių, dėl ko atsakovas prašė leisti toliau nuomotis namą, buvo ta, kad šalių, t. y. ieškovės ir atsakovo nuomos santykiai negali būti laikomi nutrūkę, kadangi atsakovas savo lėšomis atliko namo kapitalinį remontą. Todėl turi reikalavimo teisę į ieškovę, kildinamą iš nuomos teisinių santykių, atlyginti atsakovui jo patirtas lėšas už kapitalinį namo remontą.
5. Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo nesutiko su pareikšto priešieškinio reikalavimas, prašo jį atmesti, nurodo, jog N. A., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, 2003 m. balandžio 30 d. pateikė Varėnos rinktinės vadui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad kadangi jis su šeima nuomoja butą, todėl prašo leisti apsigyventi nenaudojamose tarnybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bei sudaryti su juo nuomos sutartį. Varėnos rinktinė svarstė statutinio pareigūno tarnybinį pranešimą ir nutarė suteikti jam prašomas tarnybines gyvenamąsias patalpas bei sudaryti su juo terminuotą Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (2003 m. liepos 24 d. buvo išleistas Varėnos rinktinės vado įsakymas Nr. 4-259 ir 2003 m. rugpjūčio 6 d. su N. A. pasirašyta Terminuota buto nuomos sutartis Nr. (21/19/-4.21)-7-348). 2003 m. rugpjūčio 6 d., pasirašydamas sutartį, N. A. gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pase taip pat sutiko ir pasirašė, kad jam skirtos gyvenamosios patalpos ir jų įrenginiai yra techniškai sutvarkyti. Gyvendamas tarnybinėse gyvenamosiose patalpose N. A. 2004 m. vasario 24 d. pateikė Varėnos rinktinės vadui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad tarnybinėse gyvenamosiose patalpose nori priregistruoti su juo gyvenančius šeimos narius, t. y. L. M. ir M. M.. N. A. tuo tikslu prašė išduoti pažymą, kad tam Varėnos rinktinė neprieštarauja. Varėnos rinktinė svarstė statutinio pareigūno tarnybinį pranešimą ir nutarė jam tokią pažymą išduoti. Po šios pažymos išdavimo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo priregistruota N. A. sugyventinė ir jos nepilnametis sūnus. 2006 metais, gyvenamųjų tarnybinių patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinės apžiūros metu buvo pastebėti defektai, kurie buvo aprašyti 2006-05-03/17 Statinio apžiūros akte Nr. (21/19-6.27)-7-190(1). Šiame Statinio apžiūros akte taip pat buvo nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti. Kadangi Varėnos rinktinė lėšų remontui neturėjo, todėl nustatyti trūkumai nebuvo šalinami. 2007m. kovo 9 d. N. A. pateikė Varėnos rinktinės vadui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pragyvenus tarnybinėse gyvenamosiose patalpose paaiškėjo, kad namui reikalingi atlikti kapitalinio remonto darbai: pakeisti langus, atlikti namo pamatų hidroizoliaciją, pakeisti namo stogo dangą, naujai perstatyti namo verandą, atnaujinti vandentiekio vamzdynus, apšiltinti namo fasadą ir užsandarinti blokų sujungimo siūles. Pažymėtina, kad pats N. A. tarnybiniame pranešime visus nurodytus darbus prašė atlikti savo jėgomis ir savo lėšomis. Varėnos rinktinės vadas 2007-04-03 raštu Nr. (21/19-6.20)-12-751 leido N. A. atlikti jo tarnybiniame pranešime nurodytus darbus savo jėgomis ir lėšomis. Kadangi su N. A. 2003 m. rugpjūčio 6 d. Varėnos rinktinė buvo pasirašiusi terminuotą buto nuomos sutartį, kuri buvo pratęsiama kas 3 metai, todėl Varėnos rinktinė 2009 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (21/19-1.28)-12-1155 pasiūlė N. A. pasirašyti naują tarnybinio buto nuomos sutartį. (duomenys neskelbtini) N. A. 2009 m. gegužės 7 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad sutinka pasirašyti naują nuomos sutartį, todėl (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta nauja Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė, kad sutartis sudaroma tarnybos Varėnos rinktinėje laikotarpiui (Sutarties 8 punktas), kad N. A. įsipareigoja išsikelti iš tarnybinių patalpų ir atsiskaityti su paslaugų teikėjais bei Varėnos rinktine ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš Varėnos rinktinės dienos (Sutarties 4 punkto 4.8 papunktis), kad N. A. neturint raštiško Varėnos rinktinės sutikimo draudžiama keisti tarnybinių gyvenamųjų patalpų išplanavimą bei daryti jose (joms) kitokius pakeitimus (Sutarties 6.1 papunktis), kad Varėnos rinktinė turi teisę nutraukti tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kai N. A. nevykdo sutarties sąlygų bei kitais teisės aktų numatytais atvejais (Sutarties 9 punktas). N. A. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš vidaus tarnybos (Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado (duomenys neskelbtini)), tačiau jis nesutiko gera valia Varėnos rinktinės komisijai perduoti Varėnos rinktinės patikėjimo teise valdomas tarnybines gyvenamąsias patalpas ir iš jų išsikelti. Dėl to Varėnos rinktinė 2017 m. balandžio 24 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. N. A., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, iki šiol naudojasi tarnybinėmis gyvenamosios patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Pasibaigus tarnybos santykiams ir sutarčiai, tarp Varėnos rinktinės ir N. A. baigėsi nuomos teisiniai santykiai, todėl N. A. prarado teisę naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa ir todėl jis privalėjo išsikelti iš minėtų patalpų bei jas atlaisvinti. Varėnos rinktinė neneigia ir sutinka, kad N. A. 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (21/19-6.20)-12-751 buvo leista atlikti jo tarnybiniame pranešime nurodytus konkrečius darbus, tačiau dar sykį pažymi, kad leido atlikti tik tarnybiniame pranešime nurodytus darbus ir tik savo jėgomis ir lėšomis, nors pagal N. A. priešieškinyje pateiktus dokumentus to negalima teigti. Varėnos rinktinė nedavė leidimo ir neleido N. A. sudarinėti rangos sutartis ir darbams samdyti rangovus ar darbuotojus bei su jais atsiskaitinėti, todėl kategoriškai nesutinka su N. A. paskaičiuotomis ir priešieškinyje pateiktomis išlaidomis bei jų dydžiu. N. A., gyvendamas tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, einamąjį gyvenamųjų patalpų remontą privalėjo atlikti savo lėšomis, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimo priešieškinyje jis netgi neturėtų reikšti.
6. 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. K. palaikė ieškinio reikalavimus, su priešieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su paskaičiuota ir nurodyta suma, tačiau galėtų patys paskaičiuoti ir išmokėti tam tikrą sumą, kuri atitiktų remontus, kuriuos buvo leista daryti. Kadangi pareigūnas nutraukė darbo santykius, todėl turėjo išsikelti iš namo, tačiau atsisakė. Statute nėra jokių išlygų, dėl to, kad buvęs statutinis pareigūnas gali pasilikti tarnybinėse gyvenamosiose patalpose. Sudarydamas sutartį, pareigūnas žinojo, kad namą jam suteikia darbo laikotarpiui, t. y. kol jis yra tarnyboje, ieškovė su juo apie tai bendravo ir todėl niekaip negalėjo nežinoti, kad jam reikės išsikelti, be to, jis pats šią sutartį pasirašė. Rinktinė jam buvo leidus dar gyventi apie mėnesį po atleidimo iš darbo, tačiau vėliau jis turėjo išsikelti. Atsakovas prašyme taip pat reikalavo atlyginimo už pagerinimą, tačiau jokių dokumentų įrodančių jo išlaidas Varėnos rinktinei nepateikė ir todėl Varėnos rinktinė negalėjo spręsti šio klausimo neteismine tvarka. Varėnos rinktinė neneigia, kad 2007 m. kovo 9 d. buvo gautas pareigūno tarnybinis prašymas dėl darbų atlikimo, buvo išvardinti konkretus punktai, kuriuose buvo nurodyta ką reikėtų pagerinti. Šis tarnybinis pranešimas buvo parengtas pagal komisijos atliktos apžiūros aktą, darbus turėjo atlikti savo jėgomis ir lėšomis. Varėnos rinktinė gali atlyginti tik už statybines medžiagas, o už tai, kad samdė darbuotojus ne, kadangi buvo duotas leidimas atlikti šiuos darbus, nes pats atsakovas nurodė, kad atliks savo jėgomis. Su priešieškiniu visiškai nesutinka. Varėnos rinktinė 2007 m. balandžio 3 d. raštu leido atlikti darbus, kurie buvo nurodyti N. A. tarnybiniame pranešime, kitų darbų nederino, nors nuomos sutartyje buvo draudžiama nuomininkui daryti darbus be savininko leidimo. Stogo keitimas ir verandos atstatymas buvo vieninteliai reikalingi ir būtini kapitaliniai remontai ir tik jiems buvo duotas leidimas padaryti. Nebuvo tokios praktikos, kad nuomininkas savo lėšomis remontuoja, o rinktinė vėliau kompensuoja. Nuo 2003 m. buvo mokami butpinigiai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovas N. A. parodė, jog dalinai pripažįsta ieškovės ieškinį dėl išsikeldinimo, bet nori, kad jam sumokėtų už namo pagerinimus, nes tą turėjo padaryti savininkas, t. y. Varėnos rinktinė, tačiau jis pats viską gerino. Priešieškinį palaiko, nori atgauti lėšas už tai, kad remontavo namą. Buvo parašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodė, kad reikia atlikti darbus ir šiuos darbus atliks savo jėgomis ir lėšomis. Darbai buvo išvardinti ir atlikti iš tuo metu galiojusio statybos įstatymo, kuriame buvo nurodyti, kad tai yra kapitaliniai remontai. Šie darbai buvo būtini, kad išsaugoti namą, nes ypač po lietaus, rūsyje buvo daug vandens, o pats stogas buvo kiauras. Prašo atlikti statybinę ekspertizę, įvertinti tikrąsias išlaidas, nes gali būti, kad bus didesnes nei iš tikrųjų nurodo savo priešieškinyje. Visus išvardintus darbus priskiria prie kapitalinių, o einamieji pagal jį – tai tapetų klijavimas ir kiti smulkūs vidaus darbai. Nesirinko gyventi bute, kadangi tuo metu statutiniams pareigūnams dar nemokėjo butpinigių ir pagal tų metų galiojusius teises aktus galima buvo lengviau įsigyti, privatizuoti tarnybines gyvenamąsias patalpas, tačiau visa tai buvo panaikinta. Šiam namui atlikti kapitalinius remontus buvo paimta vartojimo paskola.
8. Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra atsakinga už darbuotojų saugą. Taip pat vykdo pastatų apžiūrą, nes turi tam reikalingą išsilavinimą. N. A. pažįsta iš darbo santykių, kadangi dažnai su komisija lankydavosi (duomenys neskelbtini), atliekant pastatų apžiūrą ir tarnybinių patalpų, kuriose gyveno N. A., apžiūrą. Prisimena, kad kasmet darydavo pastato apžiūrą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Namo būklė 2007 m. buvo prasta, kadangi stogas buvo kiauras, veranda buvo nepatvari, supuvus ir matėsi, kad namas reikalavo remonto. Jos manymu, stogo keitimas, verandos perstatymas buvo būtiniausi darbai, norint išsaugoti namą, o kiti mažiau reikšmingi. Dėl hidroizoliacijos, pamatų šiltinimo, jos nuomonė reikėjo irgi daryti, nes dėl to patekdavo į rūsį vandens ir būdavo drėgmės, o tai kenkdavo namo būklei, tačiau lėšų Varėnos rinktinė neturėjo, todėl apžiūros akte buvo nurodoma, kad gyventojas gali tvarkyti savo jėgomis ir lėšomis.
9. Apklaustas ekspertas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant ekspertizę buvo atliekama objekto apžiūra. Nustatė, kad buvo atlikti objekto paprastas remontas ir rekonstrukcija. Kapitalinis remontas yra tuomet, kai pakeičiama daugiau nei dešimt procentų laikančiųjų konstrukcijų, išskyrus, jeigu keičiama to paties tipo konstrukcijomis – stogo gegnės buvo keičiamos to pačio tipo konstrukcijomis, todėl tai nelaikoma kapitaliniu remontu. Namas priskirtas nesudėtingiems statiniams pagal kvadratūrą, todėl statybos leidimų nereikia. Gegnės yra priskiriamos karkasui, o veranda – fasadui. Dėl atliktų darbų namo vertė pagerėjo objekto techninės savybės. Išvadoje pateikė atliktų statybos darbų kainą.
10. Apklaustas liudytojas R. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad yra dirbęs Varėnos rinktinėje, laikinai vykdė (duomenys neskelbtini). Prieš darbinantis rinktinėje turi kvalifikacijos atestatą statybų techninei priežiūrai vykdyti, todėl važiuodavo į visas pastatų apžiūras. Taip pat teko vertinti ir ginčo pastatą. Šis pastatas buvo labai prastos būklės, atsakovui reikėjo jį remontuoti, kad galėtų jame normaliai gyventi, todėl N. A. kreipdavosi į rinktinę, jog galėtų savo lėšomis jį remontuoti, kadangi rinktinė tam lėšų neturėjo. Rinktinė kreipėsi ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybą dėl lėšų remontui skyrimo, tačiau buvo atsakyta, kad gali remontuoti iš savo asignavimų, bet kadangi lėšų nebuvo, buvo leista atsakovui pačiam susiremontuoti pastatą. Anksčiau galiojo tvarka, kad pareigūnui atidirbus tam tikrą metų skaičių, tarnybinė gyvenamoji patalpa jam likdavo arba ją galėdavo lengvatinėmis sąlygomis ją išsipirkti, šiuo atveju ir N. A. buvo pasakyta, kad jis galės šį namą išsipirkti, todėl buvo leista remontuoti. N. A. atlikti darbai buvo būtini, kadangi stogas, sienos buvo kiauri, langai sutrūniję, atlikti darbai buvo būtini ir neatidėliotini, bet ne pastato pagražinimui. Savo jėgomis reiškia, kad N. A. pats samdėsi darbuotojus ir savo lėšomis už juos mokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas bei nuspręsta iškeldinti N. A., L. A., P. A. iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdomų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
12. Teismas nustatė, jog tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise patalpas valdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2003 m. balandžio 30 d. tarnybiniu N. A. pranešimu jis prašė apsigyventi nenaudojamose tarnybinėse patalpose, bei sudaryti nuomos sutartį, esančiose adresu – (duomenys neskelbtini). 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-259, N. A. buvo paskirtos tarnybinės gyvenamosios patalpos. 2003 m. rugpjūčio 6 d. N. A. ir Varėnos rinktinė sudarė terminuotą buto nuomos sutartį Nr. (21/19-4.21)-7-348 dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
13. Iš 2006 m. gegužės 3 d. statinio apžiūros akto Nr. (21/19-6.27)-7-190(1), matyti, kad yra nustatyti namo trūkumai ir rekomenduojami darbai defektams pašalinti. 2007 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu N. A., remdamasis 2006 m. statinio apžiūros aktu, prašė Varėnos rinktinės leisti atlikti kapitalinio remonto darbus savo jėgomis ir lėšomis. 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (21/19-6.20)-12-751, N. A. buvo leista atlikti 2007 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime įvardytus kapitalinio remonto darbus savo jėgomis ir lėšomis. Pagal 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., statinio apžiūros aktus, matoma, kad kasmet buvo nustatomi namo defektai ir rekomenduojama esant lėšų sutvarkyti. Pagal 2009 m. gegužės 26 d. tarnybinių gyvenamųjų patalpų (buto) apžiūros pažymą Nr. (21/19)-7-280, name įrengtas vietinis šildymas (kieto kuro katilas), vandentiekis ir kanalizacija, elektros apšvietimas, pakeistas stogas su pastogių pakalimu, apšiltinti ir atremontuoti namo skliautai, įrengta lietaus nuvedimo sistema, apšiltintas fasadas ir uždėtas dekoratyvinis tinkas, pakeisti namo visi langai, pakeistos ketverios vidaus ir lauko durys, pilnai suremontuota namo veranda, apšiltintas namo antras aukštas mineraline vata, naujai įrengta nuogrinda prie namo pamato, užveistas sodas, pasodintos eglutės ir maumedžiai. Iš 2009 m. gegužės 26 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. (21/19-4.42)-7-279, matyti, kad N. A. buvo perduotos tarnybinės gyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini).
14. (duomenys neskelbtini) sudaryta nauja tarnybinių patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp N. A. ir Varėnos rinktinės. 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. TE-88 N. A. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Iš 2017 m. kovo 13 d. prašymo, matyti, kad atsakovas N. A. prašė leisti jam naudotis tarnybinėmis patalpomis, nors yra jau atleistas iš vidaus tarnybos. 2017 m. kovo 20 d. aktu Nr. (21/19-6.20)-12-1032 N. A. nurodyta, kad jis negali naudotis, nes yra atleistas iš vidaus tarnybos ir turi iki 2017 m. balandžio 10 d. išsikelti. 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 4-63 sudaryta Varėnos rinktinės patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perėmimo ir įvertinimo komisija, kuri turėjo apžiūrėti ir perimti patalpas iš N. A.. Pagal 2017 m. balandžio 10 d. perdavimo aktą Nr. (21-19-6.20)-7-354, N. A. neperdavė tarnybinių patalpų sudarytai komisijai.
Šalies argumentai
15. 2017 m. balandžio 10 d. prašymu, N. A. prašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rintinės vado P. V. I. leisti jam gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas sprendimas dėl atliktų namo kapitalinio remonto ir pagerinimo išlaidų kompensavimo ir iki suras šeimai gyventi tinkamas gyvenamąsias patalpas. Iš 2017 m. gegužės 22 d. pažymos apie šeimos sudėtį Nr. BR-98, nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena L. A. ir P. A., t. y. atsakovo šeimos nariai. Pagal 2017 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą N. A. sutuoktinė L. A. Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi registruoto nekilnojamojo turto. Iš 2017 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nustatyta, kad N. A. Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi registruoto nekilnojamojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos specifinio teisinio statuso, atsakovas, pasibaigus tarnybos laikui, negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininku, nes gyvenamosios patalpos statusas – tarnybinė gyvenamoji patalpa, nesikeičia. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, o jos termino pasibaigimo terminas apibrėžtas Civilinio kodekso 6.618 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos terminas apibrėžiamas tokiomis sąlygomis: 1) turi pasikeisti darbo (tarnybos) pobūdis, arba 2) turi nutrūkti darbo santykiai su darbdaviu, arba 3) turi išnykti įstatymų nustatytos sąlygos. Nutrūkus darbo santykiams su darbdaviu, baigėsi ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl, ieškovo reikalavimas dėl atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tenkintas.
17. Teismas vertino, kad nagrinėjamuoju atveju, nėra jokio pagrindo išvadai, kad, teismui nusprendus iškeldinti atsakovą ir jo šeimą iš ieškovui priklausančių tarnybinių patalpų, bus pažeista atsakovo nepilnametės dukters P. A. teisė į būstą, kadangi, tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė dirba, byla teismo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, todėl atsakovas turėjo galimybę aprūpinti nepilnametę dukrą kita gyvenamąja patalpa. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas numato, kad ,,vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai“, todėl N. A., visą laiką žinodamas, kad naudojasi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, netgi nelaukdamas jo atleidimo iš tarnybos, turėjo imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti nepilnametės interesus bei aprūpinti ją gyvenamąja patalpa.
18. Namo adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyse neaptarta, kuriai iš šalių tenka pareiga atlikti kapitalinio remonto darbus, todėl turi būti vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, pagal kurias nuomojamų patalpų kapitalinis remontas yra nuomotojo pareiga (Civilinio kodekso 6.492 straipsnis). Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, tai nuomininkas teisę atlikti kapitalinio remonto darbus įgyja teismo leidimu. Šioje civilinėje byloje buvo paskirta teismo statybos ekspertizė tikslu nustatyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų apimtį ir pobūdį, taip pat būtinąsias išlaidas jiems atlikti. Ekspertizės akte (8 punktas) nurodoma, kad 2007 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-481,,Dėl remonto darbų“ nurodyti darbai nėra priskiriami kapitaliniam remontui. Ekspertas D. K. teismo posėdyje atsakydamas į klausimus, patvirtino atliktos ekspertizės išvadas, nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atlikti tik šio objekto paprastas remontas ir rekonstrukcija, paaiškino, kad kapitalinis remontas yra tuomet, kai pakeičiama daugiau nei dešimt procentų laikančiųjų konstrukcijų, išskyrus, jeigu keičiama to paties tipo konstrukcijomis, stogo gegnės šiuo konkrečiu atveju buvo keičiamos to paties tipo konstrukcijomis, todėl savo išvadoje nurodė, kad tai nelaikoma kapitaliniu remontu. Taigi byloje nėra duomenų, kad ginčo namui buvo reikalingas kapitalinis remontas, kad šio valstybės turto valdytojas nevykdė pareigos tokį remontą atlikti, o ieškovas, kreiptųsi į teismą Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 2 dalyje nurodyto leidimo.
19. Pabrėžta tai, kad 2007 m. balandžio 3 d. raštas, kuriuo remiasi atsakovas, vertinamas kaip reiškiantis valstybės turto valdytojo sutikimą, jog būtų atliekami ginčo namo pagerinimo darbai atsakovo sąskaita. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nustatyta, kad tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra Lietuvos Respublika, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos. 2002 m. birželio 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimas, numatantis, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą už pagerinimus neatlyginama. Ši teisės norma yra taikytina nuomos sutartims, sudarytoms nuo 2002 m. birželio 19 d., t. y. nuo 2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 įsigaliojimo. Ginčo atveju nuomos sutartys dėl namo adresu (duomenys neskelbtini) sudarytos jau galiojant minėtai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatai, numatančiai, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą už pagerinimus neatlyginama. Atsakovo teigimu, atlikti pastato remonto darbai buvo vykdomi galiojant nuomos sutartims, šios sutartys buvo sudarytos jau galiojant minėtai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio redakcijai, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu apeliantas N. A. prašo panaikinti 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-98-1014/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Nurodo, kad faktą, jog kai kurie darbai buvo būtini atlikti, dėl kuriu padidėjo objekto vertė, ir atliktų darbų vertę nustatė ir teismo paskirta ekspertizė. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad atliktų statybos darbų vertė sudaro 24 913 Eur. Be to, atsakovas pateikęs į bylą Išplėstinės formos informacinę išvadą apie turto kainą rinkoje. Šioje išvadoje įvertinta objekto - namo, adresu (duomenys neskelbtini), vertės 2007 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. balandžio 1 d. Ekspertas nustatė, kad turto pagerinimas nuo 2007 m. balandžio iki 2017 m. balandžio buvo atliktas ir turto kaina ženkliai pakilo. Buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo pardavimo kaina 2007 m. balandžio 1 d. būtų 71 000 Eur, o 2017 m. balandžio 1 d. - 103 000 Eur. Nagrinėjamu atveju N. A. reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovui namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimu, atliktu laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2017 m., išlaidas, kurios sudaro 22 500 Eur, yra mažesnis nei ekspertizės ar informacinėje pažymoje nustatyta atliktu pagerinimu vertė, į šią išlaidu kategoriją neįtraukiant namo vidaus apdailos darbu, ar tokius darbu kaip virtuvės baldu gamyba ir įrengimas.
22. Teigia, kad į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš sutarties turinio matyti, kad nėra aptarta nuomininko atliktu pagerinimu atlyginimo klausimas. Įstatymai taip pat nenumato kitokio, nei Civilinio kodekso 6. 501 straipsnyje numatytas nuomininko išlaidu pagerinimo atlyginimas. Nurodo, kad apeliantas išpildė visas aukščiau kasacinio teismo suformuotas sąlygas, t. y. : nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus, nuomininkas įrodė šiam tikslui būtinu išlaidu dydį; įstatymu ar šaliu sutarties nenustatyta kitokiu šių išlaidų atlyginimo taisyklių.
Šalies argumentai
23. Nurodo, kad pagal 2009 m. gegužės 26 d. tarnybinių gyvenamųjų patalpų (buto) apžiūros pažymą Nr. (21/19)-7-280, name įrengtas vietinis šildymas (kieto kuro katilas), vandentiekis ir kanalizacija, elektros apšvietimas, pakeistas stogas su pastogių pakalimu, apšiltinti ir atremontuoti namo skliautai, įrengta lietaus nuvedimo sistema, apšiltintas fasadas ir uždėtas dekoratyvinis tinkas, pakeisti namo visi langai, pakeistos ketverios vidaus ir lauko durys, pilnai suremontuota namo veranda, apšiltintas namo antras aukštas mineraline vata, naujai įrengta nuogrinda prie namo pamato, užveistas sodas, pasodintos eglutės ir maumedžiai. Iš 2009 m. gegužės 26 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. (21/19-4.42)- 7-279, matyti, kad N. A. buvo perduotos tarnybinės gyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudaryta nauja tarnybinių patalpų nuomos sutartis Nr. (21/19-4.21)-14- 60 tarp N. A. ir Varėnos rinktinės.
24. Pažymi, kad šioje civilinėje byloje buvo paskirta teismo statybos ekspertizė tikslu nustatyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų apimtį ir pobūdį, taip pat būtinąsias išlaidas jiems atlikti. Ekspertizės akte (8 p.) nurodoma, kad 2007 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-481 „Dėl remonto darbų“ nurodyti darbai nėra priskiriami kapitaliniam remontui. Ekspertas D. K. teismo posėdyje atsakydamas į klausimus, patvirtino atliktos ekspertizės išvadas, nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atlikti tik šio objekto paprastas remontas ir rekonstrukcija, paaiškino, kad kapitalinis remontas yra tuomet, kai pakeičiama daugiau nei dešimt procentų laikančiųjų konstrukcijų, išskyrus, jeigu keičiama to paties tipo konstrukcijomis, stogo gegnės šiuo konkrečiu atveju buvo keičiamos to paties tipo konstrukcijomis, todėl savo išvadoje nurodė, kad tai nelaikoma kapitaliniu remontu. Atkreipė teismo dėmesį, jog ta aplinkybė, kad atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbai nepriskirtini kapitaliniam remontui dar savaime nereiškia, kad nebuvo atlikti namo pagerinimo darbai ir kad dėl to namo vertė nepadidėjo.
25. Atkreipė dėmesį, kad byloje paskyrus ekspertizę, buvo nustatyta (ekspertizės išvados 3, 4 klausimai), kad neatidėliotini ir būtini darbai, kurie buvo atlikti nuo 2007-04-03 iki 2017-04-10, tai: langų, lauko durų, stogo dangos ir konstrukcijos pakeitimas, latakų, nuogrindos įrengimas, fasado apšiltinimas ir inžinerinių vamzdžių pakeitimas, abiejų namo verandų remontas. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad dėl atliktų remonto darbų pagerėjo objekto techninės savybės bei padidėjo objekto vertė (atsakymas į 5 klausimą). Taip pat buvo atsakyta, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. atliktų pagerinimų atskyrimas nuo objekto be žalos jam - negalimas. Apart vidaus durų demontavimo ir trinkelių išrinkimas, jų atskyrimas nuo objekto be žalos jam - galimas, tik esami konstrukciniai elementai gali būti dalinai naudojami, jų panaudojimas būtų ribotų galimybių. Taip pat ekspertizė patvirtino, jog „kadangi pagal pateiktus kasmetinius statinio apžiūros aktus, buvusios pastato konstrukcijos buvo pažeistos ir nebetinkamos naudojimui bei dėl esamų defektų statinys netenkino statybos techninių reglamentų, dėl to buvo privalu: pakeisti stogo dangą, apskardinimą, įrengti vandens nuvedimo sistemą, apšiltinti fasadus ir perdangą, pakeisti stogo konstrukcijos (gegnes), pakeisti langus, lauko duris, suremontuoti verandas, įrengti nuogrindą bei pakeisti vandens šildymo sistemos vamzdynus (7 klausimas). Akivaizdu, kad minėti darbai buvo būtini atlikti tiek siekiant išsaugoti patį namą kaip nekilnojamojo turto objektą, tiek jį pritaikant gyvenimui. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad atliktų statybos darbų vertė sudaro 24 913 Eur.
26. Pažymi, kad liudytoja O. M. (2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdis) - Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės darbuotoja, atsakinga už statinių priežiūrą, patvirtino, kad kiekvienais metais dalyvavo vykdytose namo apžiūrose, pasirašydavo namo (statinio) apžiūros aktus, nustatydavo kas blogai ir ką reik tvarkyti. Minėta liudytoja patvirtino, kad „namas buvo apleistas, namo stogas su skylėmis, veranda supuvusi, bet kada galėjusi nugriūti. Pastatui išsaugoti būtina buvo pakeisti stogą ir jo konstrukcijas, suremontuoti verandas, langus pakeisti, namo siūles paslėpti (buvo apšiltintas namo fasadas).“ Liudytojas R. Č. (2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdis), ėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas, turintis statybų inžinieriaus išsilavinimą ir statybų kvalifikacijos atestatą, patvirtino, kad minėtas pastatas - gyvenamasis namas, buvo blogos būklės: sienos kiauros, stogas kiauras, langai kiauri, supuvę. Minėtas liudytojas patvirtino, kad „darbai nurodyti aktuose ir N. A. prašyme, kuriems buvo duotas sutikimas, buvo būtini, reikalingi ir neatidėliotini. Tik rinktinė neturėjusi pinigų jiems atlikti, o kito būsto suteikti N. A. neturėjo. Minėtą aplinkybę, kad nuomotojas neturėjo lėšų suremontuoti išnuomotą būstą patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas – 2006 m. balandžio 11 d. raštas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų remonto“. Todėl buvo leista pačiam N. A. iš savo lėšų atlikti tuos darbus. Taip pat liudytojas paaiškino, kad „buvo kalbėta, dalyvaujant tuomečiam rinktinės vadui Z. Ž., man (R. Č.) ir N. A., kad arba leis tą namą N. A. įsigyti, arba tas išlaidas jam kompensuos. Rinktinei pastatus buvo sunku prižiūrėti, nes lėšų nebuvo. N. A. minėtas namas atiteko kaip paskutinis, todėl nebuvo kito pasirinkimo. Jis buvo prasčiausios būklės, žymiai blogesnės būklės nei netoliese esantis namas, kuriame gyvena kitas pareigūnas. Priėmimo perdavimo aktu buvo perduotas kaip gyvenamasis plotas, o vėliau pagyvenus, išaiškėjo problemos.“
27. Atsakovo įsitikinimu tai, kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo tęsėsi nuo 2003 iki 2017 m., galiojant minėto įstatymo nuostatai, neeliminuoja nuomininko teisės į pagerinimų išlaidų tinkamą atlyginimą, nes priešingu atveju sutarties šalys patenka į nelygiavertę padėtį, kai nuomotojas nuomininkui atlikus nuomojamo objekto pagerinimus savo sąskaita ir kuomet atlikti pagerinimai ženkliai pagerina nuomojamo objekto vertę, gauna nepagrįstą naudą, o nuomininkas, negavęs už atliktus pagerinimus protingos kompensacijos, patiria nuostolius. Pažymėta, kad jei atsakovas būtų žinojęs, jog jo lėšos, įdėtos į namo pagerinimus nebus kompensuojamos, jis būtų priėmęs kitokį sprendimą, užuot investavęs iš banko paimtą paskolą ir šeimos lėšas minėtiems namo pagerinimo darbams finansuoti.
28. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, nesilaikydama buvusio susitarimo ir netinkamai taikydama teisės normas, savo neteisėtais veiksmais nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, t. y. nepagrįstai įgijo mažiausiai 24913 Eur vertės atsakovo atliktus turto pagerinimus. Visi pagerinimai buvo atlikti su nuomotojo leidimu, ieškovė visą laiką klaidino atsakovą, teigdama, kad pagerinimo išlaidos bus atlygintos nuomininkui objekto privatizavimo metu, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog išlaidos bus atlygintos. Minėtą aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs ir paaiškinimus teikęs liudytojas R. Č..
29. Nurodo, kad atsakovas dar prieš bylos iškėlimą kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl galimybės leisti jam ir jo šeimai gyventi name ir mokėti nuomos mokestį iki kol suras šeimai gyventi tinkamas gyvenamąsias patalpas. Kaip viena iš priežasčių, dėl ko prašė leisti toliau nuomotis namą, buvo ta, kad šalių nuomos santykiai negali būti laikomi nutrūkę, kadangi N. A. savo lėšomis atliko namo remontą, toliau moka nuomos mokestį. Todėl turi reikalavimo teisę į ieškovę, kildinamą iš nuomos teisinių santykių, atlyginti atsakovui jo patirtas lėšas už namo pagerinimus.
30. Nurodo, kad nuo bylos iškėlimo teisme, atsakovas visą laiką sąžiningai ir laiku mokėjo nuomotojui nuomos mokestį, prižiūrėjo gyvenamąjį būstą, mokėjo komunalinius mokesčius. Taip pat atsakovas tiek nuomotojui, tiek ir teismui nurodęs, kad su juo minėtame būste gyvena ir jo šeima, sutuoktinė L. A. ir nepilnametė dukra P. A., kurios teisė į būstą nagrinėjamu atveju turi būti tinkamai įgyvendinta ir apsaugota.
31. Atsakovas nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitą gyvenamąją patalpą, ir priešingai - nenustatyta, kad ieškovei būtų būtinybė, kad minėtas būstas būtų kuo greičiau atlaisvintas. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių interesus, nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės nuosavybės teisės apsaugai ir deramai neatsižvelgė į nepilnametės atsakovo dukters interesus. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas.
32. Apeliantas prašo nagrinėjamu atveju, teismui nusprendus palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti sprendimą atidėti sprendimo vykdymą iki P. A. pilnametystės.
33. Atsiliepimu ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
34. Nurodo, kad N. A. 2007 m. kovo 9 d. niekieno neverčiamas, pats raštu prašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vado konkrečius darbus atlikti savo jėgomis ir savo lėšomis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos skyrius davė N. A. leidimą atlikti jo prašomus darbus, rašte taip pat pažymint, kad leidžia atlikti tik savo jėgomis ir lėšomis. Mano, kad akivaizdu, jog atsakovas ilgą laiką gyvendamas patalpose, norėjo jas atsinaujyti ir pasiremontuoti. N. A. būdamas pareigūnu žinojo, kad nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas jam teks atlaisvinti ir iš jų išsikelti. Gyvendamas tarnybinėse patalpose N. A. nei su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktine, nei su Valstybės sienos apsaugos tarnyba jokių piniginių reikalų nesprendė ir nederino. Investuodamas į nuomojamas patalpas ir asmeniškai sudarydamas sandorius, N. A. pats prisiėmė savo rizika, todėl neturėjo kelti žalos atlyginimo (priteisimo) klausimų.
35. Pažymi, kad atsakovas neturėdamas jokio teisinio pagrindo iki šios naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini)mieste. Pasibaigus tarnybos santykiams, pasibaigė tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės ir N. A. nuomos teisiniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų.
37. Byloje nustatyta, jog 2003 m. rugpjūčio 6 d. N. A. ir Varėnos rinktinė sudarė terminuotą buto nuomos sutartį Nr. (21/19-4.21)-7-348 dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų. (duomenys neskelbtini) sudaryta nauja tarnybinių patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp N. A. ir Varėnos rinktinės. 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. TE-88 N. A. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Iš 2017 m. kovo 13 d. prašymo, matyti, kad atsakovas N. A. prašė leisti jam naudotis tarnybinėmis patalpomis, nors yra jau atleistas iš vidaus tarnybos. 2017 m. kovo 20 d. aktu Nr. (21/19-6.20)-12-1032 N. A. nurodyta, kad jis negali naudotis, nes yra atleistas iš vidaus tarnybos ir turi iki 2017 m. balandžio 10 d. išsikelti. 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 4-63 sudaryta Varėnos rinktinės patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perėmimo ir įvertinimo komisija, kuri turėjo apžiūrėti ir perimti patalpas iš N. A.. Pagal 2017 m. balandžio 10 d. perdavimo aktą Nr. (21-19-6.20)-7-354, N. A. neperdavė tarnybinių patalpų sudarytai komisijai.
38. Civilinio kodekso 6.618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Civilinio kodekso 6.619 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą priima: valstybės valdžios ar valdymo institucijos įgaliotas asmuo, savivaldybės vykdomoji institucija, juridinio asmens valdymo organas. Remiantis šiuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Sudarant tokią sutartį, laikomasi šio kodekso nustatytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis Civilinio kodekso 6.581 - 6.587, 6.590 straipsnio 1 dalyje, 6.605 ir 6.606 straipsniuose nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių.
39. Nagrinėjamu atveju tarp apelianto ir ieškovės susiklostė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą matyti, jog įstatymo normose nustatytas specifinis tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinis statusas šioje patalpoje darbuotojas (tarnautojas) turi teisę gyventi iki to laiko, kol nepasibaigia darbo sutartis (tarnyba). Minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo darbo teisiniai santykiai, kurie buvo tarnybinės gyvenamosios patalpos užtikrinimo sąlyga išnyko nuo (duomenys neskelbtini) atleidus atsakovą iš tarnybos (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos vado (duomenys neskelbtini), dėl N. A. atleidimo iš vidaus tarnybos, kuriuo N. A. nuo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
40. Civilinio kodekso 6.620 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus Civilinio kodekso 6.616 straipsnyje numatytus atvejus, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
41. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek pagal 2003 m. rugpjūčio 6 d. terminuotą buto nuomos sutartį Nr. Nr. (21/19-4.21)-7-348, kurios 4 punkte aiškia nurodyta, jog nuomos sutartis sudaroma trejų metų terminui su sąlygomis ją pratęsti. 2009 m. birželio 3 d. naujoje tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties redakcijoje Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma tarnybos Varėnos rinktinėje laikotarpiui. Taigi tiek vienoje, tiek kitoje tarnybinių patalpų nuomos sutarčių redakcijoje aiškiai apibrėžta, jog nuomos sutartis terminuota. Paminėtame 8 punkte aiškiai nurodyta naudojimosi tarnybinėmis patalpomis sąlyga – tarnybos laikotarpiu. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties 4.8. aiškiai apibrėžtas reikalavimas išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir atsiskaityti su paslaugų teikėjais bei Varėnos rinktine ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš Varėnos rinktinės dienos. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovui iš anksto buvo žinomas nuomos santykių galiojimo laikotarpis ir jų pasibaigimo teisinės pasekmės – išsikėlimas iš ginčo patalpų.
42. Byloje nustatyta, jog ginčo patalpomis naudojasi atsakovas N. A. su sutuoktine L. A. bei nepilnamete dukterimi P. A., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliantas skundą grindė ir tuo aspektu, jog patalpomis naudojasi nepilnametis šeimos narys. Tiek 2003 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinių patalpų nuomos sutartis, tiek (duomenys neskelbtini) tarnybinių patalpų nuomos sutartis užtikrino atsakovo teisę apgyvendinti nuomojamoje patalpoje savo šeimos narius, tačiau šeimos narių apgyvendinimas nebuvo savarankiškas nuomos teisnių santykių pagrindas, o siejamas su atsakovo atitikimu tarnybinės patalpos suteikimo sąlygoms. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaiko teisių apsauga yra prioritetinė, tačiau nagrinėjamu atveju gyvenamoji patalpa atsakovui suteikta konkrečiomis sąlygomis, susijusiomis su atsakovo tarnyba, o ne dėl kitų aplinkybių susijusių su visos šeimos poreikių tenkinimu. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog atsakovas neneigia, jog gyvenamoji patalpa buvo naudojama dėl susiklosčiusių tarnybinių santykių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustačius, jog išnyko tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimo atsakovui pagrindas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo N. A. ir jo šeimos narių – L. A. bei P. A. iškeldinimo iš ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės valdomų gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo
43. Atsakovas N. A. priešieškiniu prašė priteisti 22 500 Eur sumą išlaidų susijusių su ginčo gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimu.
44. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį atsakovo reikalavimą nurodydamas, jog 2002 m. birželio 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimas, numatantis, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą už pagerinimus neatlyginama. Ši teisės norma yra taikytina nuomos sutartims, sudarytoms nuo 2002 m. birželio 19 d., t. y. nuo 2002-05-23 įstatymo Nr. IX-900 įsigaliojimo. Ginčo atveju nuomos sutartys dėl namo adresu (duomenys neskelbtini) sudarytos jau galiojant minėtai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatai, numatančiai, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą už pagerinimus neatlyginama.
45. Civilinio kodekso 6. 619 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis Civilinio kodekso 6.581-6.587, 6.590 straipsnio 1 dalyje, 6.605 ir 6.606 straipsniuose nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių. Taigi, pagal nurodytą nuostatą matyti, jog aiškiai apibrėžtos naudojimosi tarnybinėmis patalpomis nuomos pagrindu taisyklės ir apimtis, kurioje reklamuojami tarnybinės patalpos nuomos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tarnybinės patalpos nuomos teisnių santykių ypatumus bei pagal nurodytas teisės normas konstatuotina, jog Civilinio kodekso 6.501 straipsnio nuostatos nepatenka naudojimąsi tarnybinėmis patalpomis reglamentuojančių Civilinio kodekso taisyklių taikymo apimtį. Šiems teisiniams santykiams taikomos specialios teisės normos išdėstytos specialiame teisės akte Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
46. Minėta, pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog nuomos teisniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė nuo 2003 metų, sudarius 2003 m. rugpjūčio 6 d. terminuotą buto nuomos sutartį Nr. (21/19-4.21)-7-348, vėliau išdėsčius ją nauja redakcija, taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinių nuomos santykių susiklostymo metu galiojusios specialaus teisės akto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijos 14 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
47. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2003 m. rugpjūčio 6 d. Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pase nurodoma, jog gyvenamoji vieta ir jos įrenginiai šiuo metu yra techniškai sutvarkyti. Šis rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, jog ieškovė vykdė Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 1 nustatytą pareigą perduoti tinkamos būklės patalpą.
48. Tačiau, ieškovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybai be pareigos perduoti tinkamos būklės gyvenamąją patalpą yra ir pareiga nustatyta Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 5 dalyje, kur nurodyta, kad nuomotojas, nagrinėjamu atveju ieškovė, privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.
49. 2006 m. gegužės 3 d., t. y. daugiau nei po trijų metų naudojimosi ginčo namu, sudarytas statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyti statinio defektai bei rekomenduojami darbai defektams pašalinti. 2007 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu N. A. išreiškė prašymą leisti atlikti namo remonto darbus savo lėšomis ir jėgomis. Toks atsakovo prašymas buvo tenkintas. Vėliau, kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) tarnybinių patalpų nuomos sutartimi išdėstyta nauja redakcija, tos pačios ginčo patalpos išnuomotos atsakovui, nurodant, kaip paminėta kad sutartis sudaroma tarnybos Varėnos rinktinėje laikotarpiui (sutarties 8 punktas). 2009 m. gegužės 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Varėnos rinktinės pažymoje nurodoma, kad nuomininko lėšomis atlikti remonto darbai.
50. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarti duomenys patvirtina, jog tarnybinės patalpos jų perdavimo metu buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį bei nuomotojas Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 1 dalies nuostatų perduoti tinkamą gyvenamą patalpą nepažeidė, o atsakovas, žinodamas, jog ginčo patalpomis esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), naudosis ribotą laiką eidamas tarnybines pareigas, gyvenamosios patalpos pagerinimus atliko savo rizika, iniciatyva ir lėšomis, tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už patalpos pagerinimo darbus visa apimtimi atsakingas atsakovas ir visa apimti jis veikė savo rizika. Kaip jau paminėta pagal Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 5 dalį tinkamą nuomojamų patalpų būklę turi pareigą užtikrinti nuomotojas, šiuo atveju ieškovė.
51. Teismo ekspertizės išvados 8 punkte nustatyta, jog tarnybiniame pranešime Nr. 10-481 „Dėl remonto darbų“ atlikti statybos darbai pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nėra priskiriami kapitaliniam remontui. Esami darbai paminėti tarnybiniame pranešime yra priskiriami statinio rekonstravimui (stogo pakeitimas, fasado šiltinimas) bei paprastajam remontui (langų, vandentiekio vamzdžių pakeitimas, verandos remontas, pamatų hidroizoliacija). Ekspertizės akte nurodyta, jog neatidėliotini ir būti darbai buvo šie: langų, lauko durų, stogo dangos ir konstrukcijų pakeitimas, verandos sutvarkymas. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ matyti, kad šlaitinio stogo dangos pakeitimas bei vandens nuvedimo sistema, fasado apšiltinimas, priskiriami prie namo rekonstrukcijos (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, tokia išvada padaryta ir ekspertizės akto 4 punkte). Ekspertizės akto 7 punkte nurodoma, jog kad kadangi pagal pateiktus kasmetinius statinio apžiūros aktus, buvusios pastato konstrukcijos buvo pažeistos ir nebetinkamos naudojimui bei dėl esamų defektų statinys netenkino statybos techninių reglamentų, dėl to galima teigti, kad buvo privalu atlikti aukščiau paminėtus darbus.
52. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog tiek ginčo patalpos rekonstrukcijos, tiek paprastojo remonto darbus atliko atsakovas. Atsakovo teigimu jo patirta žala dėl atliktų darbų sudaro – 22 500 Eur sumą.
53. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
54. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
55. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė, netinkamai įgyvendino nuomotojo pareigą įtvirtintą Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 5 dalyje ir pilnai neužtikrino tinkamą gyvenamojo namo naudojimą pagal paskirtį, taigi pažeisdama šią įstatymo nuostatą atliko neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsakovui kilimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis atsakovo atliktų remonto darbų vertintini kaip gerbūvio pagerinimas ir laikytina, jog atlikti savo iniciatyva, lėšomis ir rizika be teisės gauti atlyginimą (vidaus ir išorės fasado darbai). Tačiau dalis darbų atlikta dėl ieškovės kaip statinio valdytojo ir nuomotojo pareigų nevykdymo, būtinais darbais susijusias su gyvenamosios patalpos naudojimu pagal paskirtį teismas laiko – stogo dangos keitimą ir su tuo susijusius darbus bei šildymo vamzdyno atskirų vamzdžių atkarpų keitimą, kas suponuoja išvadą, jog dėl šių darbų patirtos išlaidos turi būti atlygintos taikant bendrą deliktinę civilinę atsakomybę.
56. Priešieškinio reikalavimų dydį apeliantas grindė teismo ekspertizės akte nurodyta lokaline sąmata, pagal kurią atliktų darbų vertė sudaro 24 913 Eur ir iš šio sąmatos atėmė vidaus durų ir stovėjimo aikštelės įrengimo kainą. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog tinkamam tarnybinės patalpos eksploatavimui ir naudojimosi ja užtikrinimui būtini darbai, kuriuos vietoje nuomotojo (ieškovės) atliko nuomininkas (atsakovas) dėl ko ieškovei delikto pagrindu kilo pareiga atlyginti atsakovui nuostolius dėl stogo keitimo darbų ir dėl šildymo vamzdynų atskirų vamzdžių atkarpų keitimo. Teismas spręsdamas dėl žalos dydžio vadovaujasi ekspertizės metu sudaryta Lokaline sąmata pagal 2008 m. spalio mėnesio kainas, atliekant darbus ūkio būdu. Pagal šią sąmatą stogo keitimo darbai sudaro – 5 440, 01 Eur, šildymo vamzdyno atskirų vamzdžių atkarpų keitimas – 664, 45 Eur. Pagal nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovui N. A. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteistina 6 104, 46 Eur nuostolių suma.
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 29 d. sprendimą ir atsakovo N. A. priešieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti atsakovui N. A. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteistina 6 104, 46 Eur nuostolių sumą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
58. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
59. Patenkinus dalį priešieškinio reikalavimų yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 300 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą priteisė iš atsakovo į teismo depozitinę sąskaitą, kadangi patenkinta 27 procentai priešieškinio reikalavimų, iš atsakovo į teismo depozitinę sąskaitą priteitina 81 Eur už teismo ekspertizės atlikimą.
60. Už priešieškinio parengimą atsakovas patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atstovavimo teisme. Už priešieškinio pateikimą atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Už priešieškinį atsakovas turėjo mokėti 429 Eur žyminį mokestį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2017 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovas N. A. atleistas nuo dalies žyminio mokesčio, kuri sudaro 329 Eur mokėjimo.
61. Taigi, atsakovas viso dėl priešieškinio pateikimo patyrė – 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, tenkinus dalį priešieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 472,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl priešieškinio parengimo. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovas sumokėjo 506,25 Eur sumą (nuo priešieškinio reikalavimų sumos), tenkinus 27 proc. priešieškinio reikalavimų, proporcingai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 136, 69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Viso atsakovui iš ieškovės priteistina 609,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
62. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu reiškia prašymą teismui nusprendus palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti sprendimą atidėti sprendimo vykdymą iki P. A. pilnametystės.
63. pirmosios instancijos teismas 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. 3 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas.
64. Pagal aukščiau nurodytą prašymo dėl sprendimo atidėjimo nagrinėjimo tvarką matyti, kad jis nagrinėjamas priimant teismo sprendimą, arba atskira tvarka teismo posėdyje. Šioje byloje pirmosios instancijos teisme sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas nebuvo nagrinėtas, taigi nebuvo laikytasi procesinio prašymo nagrinėjimo tvarkos dėl ko nėra pagrindo spręsti šio procesinio klausimo apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188608252, 6104,46 Eur nuostolių sumą.
Priteisti atsakovui N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188608252, 609,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 Eur už teismo ekspertizės atlikimą, pervedant nurodytą sumą į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.