Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų M. S., H. H., A. S. pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad M. S. yra sudariusi santuoką su A. S., A. ir M. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Tačiau sutuoktiniai nuo 2014 metų pradžios negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai ir daugiau kaip metus neveda bendro ūkio. M. S. artimai bendraujant su H. H. (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gimusiai mergaitei nėra išduotas gimimo liudijimas, o vaiko gimimą patvirtina vaiko gimimo pažymėjimas. H. H. pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) M. S. gimusi mergaitė yra jo dukra, nurodo, jog neprieštarauja, jog būtų įregistruotas mergaitės tėvu, M. S. sutuoktinis A. S. yra raštu išreiškęs sutikimą nurodydamas, jog neprieštarauja, kad (duomenys neskelbtini) M. S. gimusios mergaitės tėvu būtų įregistruotas H. H., jos biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

CPK 3.140 str. 5 d. numato, jog jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 str. 2 d.), vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str. 1 d.). CK 3.146 str. 2 d. nustato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. S. gimusiai mergaitei gimimo liudijimas nėra išduotas, o vaiko gimimą patvirtina vaiko gimimo pažymėjimas, kadangi pareiškėjas H. H. pripažįsta, jog mergaitė yra biologinė jo dukra, minėtas asmuo, o ne pareiškėjos sutuoktinis A. S. turėtų būti įregistruotas M. S. (duomenys neskelbtini) gimusios mergaitės tėvu. Tačiau nagrinėjamu atveju, M. S. (duomenys neskelbtini) dukrą pagimdė santuokoje, o ne po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, todėl šiuo atveju vaiko kilmė iš tėvo negali būti nustatoma pagal CK 3.140 str. 5 d. nustatytą tvarką. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma remiantis CK 140 str. 1 d., kuri nustato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas motinos sutuoktinis, o sutuoktinio tėvystė gali būti nuginčyta CK 3.149 – 3.153 straipsnių nustatyta tvarka. Kadangi šiuo atveju vaiko motina nėra nutraukusi santuokos su A. S., H. H. tėvystė M. S. gimusio vaiko gali būti pripažinta tik įstatymo nustatyta tvarka nuginčijus sutuoktinio A. S. tėvystę. Kol tėvystė nenuginčyta, pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimas negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. jis nėra pagrindu įregistruoti vyro, laikančio save vaiko tėvu ir nesančiu vaiko motinos sutuoktiniu, tėvystę. Dėl nurodytų priežasčių bendras pareiškėjų pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 - 292 str., 579 – 582 str., teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų M. S., H. H., A. S. pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo.

Nutartis neskundžiama.