Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

gynėjams Marinai Saveljevai, Ričardui Noreikai, Mirjamai Lisauskienei, Valentinui Januškevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo 2006 m. vasario mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), prie Akropolio prekybos centro už 200 litų iš nenustatyto asmens įgijo medžioklinį šaunamąjį ginklą IŽ K, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), bei 24 vienetus 16 kalibro šovinių, kuriuos iki 2006 m. kovo 3 d. laikė automobilio ,,Volkswagen Paesat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. kovo 3 d. nuo 8.30 val. iki 10 val. automobiliu ,,Volkswagen Paesat“, valstybinis Nr. YLD 641, medžioklinį šaunamąjį ginklą IŽ K, modelio Nr. K05015, bei 24 16 kalibro šovinius nusigabeno į (duomenys neskelbtini). Po to nuo 10 val. iki 14 val. (duomenys neskelbtin) teritorijose, juos nešiojosi neteisėtos medžioklės metu iššaudamas penkis šovinius.

M. S. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo 2005 m. rugsėjo mėn. negyvenamoje sodyboje (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame miške, radęs įgijo medžioklinį šaunamąjį ginklą BM, modelio Nr. 26974, kurį iki 2006 m. kovo 3 d. laikė (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios sodybos daržinėje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. kovo 3 d. nuo 9 val. iki 10 val. medžioklinį šaunamąjį ginklą BM, modelio Nr. 26974, nusigabeno R. P. automobiliu ,,Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Po to nuo 10 val iki 14 val. (duomenys neskelbtini). Teritorijose, nešiojo šį ginklą ir R. P. perduotus du vienetus 16 kalibro šovinių, kuriuos neteisėtos medžioklės metu iššovė.

R. P. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo 2005 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, apleistoje sodyboje radęs įgijo medžioklinį šaunamąjį ginklą BM modelio Nr. 159079-61, lovelio Nr. 80450-48, ir 8 vienetus 16 kalibro šovinių, kuriuos parsinešęs iki 2006 m. kovo 3 d. laikė (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame miške.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. kovo 3 d. nuo 10 val. iki 14 val. (duomenys neskelbtini) teritorijose, nešiojo medžioklinį šaunamąjį ginklą BM, modelio Nr. 159079-61, lovelio Nr. 80450-48, ir 8 vienetus 16 kalibro šovinių, iš kurių neteisėtos medžioklės metu iššovė du šovinius bei perdavė po du šovinius kaltinamiesiems M. S. ir P. N..

P. N. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo 2006 m. kovo 3 d. nuo 12 val. iki 12 val. 15 min. Kaupų k., Rietavo sav. teritorijoje esančiame miške, nešiojo M. S. perduotą medžioklinį šaunamąjį ginklą BM, modelio Nr. 26974, bei R. P. perduotus du 16 kalibro šovinius, kuriuos neteisėtos medžioklės metu iššovė.

Teismas priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmes nuteistiesiems, tinkamai neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. 1 p., 5 p., 7 p. numatytas aplinkybes. BK 54 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas turi atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį. P. N., kuris teismo nuosprendžiu nuteistas už trumpalaikį perduoto šaunamojo ginklo ir šaudmenų nešiojimą, paskirta laisvės atėmimo trukmė nedaug tesiskiria nuo E. O., R. P. ir M. S. paskirtų laisvės atėmimo bausmių, nors pastarieji padarė ir kitas alternatyvias BPK 253 str. 1 d. numatytas veikas, tai yra įsigijo, laikė, o E. O. ir M. S. ir gabeno uždraustus daiktus, pastarųjų nusikalstama veika truko žymiai ilgesnį laiko tarpą. BK 54 str. 2 d. 5 p. numatyta, kad teismas turi atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Paskirdamas bausmę E. O., teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad pastarasis prieš tai teismo du kartus jau buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, pastarajam taip pat buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors E. O. teistumas ir išnykęs, tačiau iš byloje esančių teismo nuosprendžių matyti, kad pastarasis, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, iš naujo darydavo analogiškas nusikalstamas veikas, tai rodo, kad pastarasis nepadarė išvadų ir yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 54 str. 2 d. 7 p. numatyta, kad teismas turi atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 str. 4 d. numatyta, kad asmeniui skiriama ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra sunkinančių aplinkybių. Nuosprendyje teismas šių reikalavimų nesilaikė ir, nenustatęs aplinkybių, kad kaltininkai nuoširdžiai gailisi, nepagrįstai nepripažinęs pastarųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, nepakankamai atsižvelgdamas į kitas BK 54 str. 2 d. aplinkybes, paskyrė žymiai už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį mažesnes bausmes. Iš šių aplinkybių matyti, kad teismas netinkamai taikydamas bendrosios dalies normas E. O., R. P., M. S. ir P. N. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę, todėl pastariesiems skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmes E. O., R. P. ir M. S. ir pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, neatsižvelgdamas į bausme įgyvendinamus tikslus (BK 41 str. 2 d.), netinkamai taikė šio straipsnio nuostatas. Įvertinus pirmiau skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant sulaikyti E. O., R. P. ir M. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad pastarieji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas paskyrė per trumpą laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas. Todėl siekiant įgyvendinti bausme įgyvendinamus tikslus, E. O., R. P. ir M. S. turėtų būti taikytinas ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų E. O., M. S., R. P. ir P. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie veikė dėl savanaudiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 6 punkte teismams išaiškinta, kad kaltinamajame akte nenurodytą aplinkybę teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančia tik tada, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji yra nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti (nusikaltimo padarymas organizuota grupe ir pan.). Tuo atveju, kai faktai, patvirtinantys atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, išaiškėjo tik teisme, teismas negali savo iniciatyva šios aplinkybės pripažinti atsakomybę sunkinančia. Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. O., M. S., R. P. ir P. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jame taip pat nepateikta jokių faktų, patvirtinančių atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nuteistieji veikė dėl savanaudiškų paskatų, buvimą.

Nusikaltimo padarymas dėl savanaudiškų paskatų teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas padaro nusikaltimą, siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims (išvengti skolos grąžinimo, užvaldyti svetimą turtą, gauti atlyginimą už padarytą nusikaltimą ir pan.). Nuteistieji nušovė penkias stirnas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme nebuvo aiškinamasi, kokių poreikių tenkinimui nuteistieji panaudojo ginklus. Būtų per drąsu teigti, jog dauguma į medžiotojų klubus susiburiančių asmenų, organizuodami medžiokles, taip tenkintų vien tik savo turtinius interesus, veikiau šie asmenys medžioja tenkindami savo asmeninę aistrą ginklams ir šaudymui, todėl vien apelianto nurodyta aplinkybė, jog nuteistieji sumedžiojo 5 stirnas, dar neduoda jokio pagrindo teigti, jog tokiu būdu nuteistieji siekė ir turėjo asmeninės turtinės naudos.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje, kuris reikalauja, kad teismas skirtų bausmę neperžengdamas baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Būtent visų šių aplinkybių visuma, o ne atskirai paimta aplinkybė, nė vienai iš kurių įstatymas nesuteikia prioritetinės reikšmės, ir nulemia individualios bausmės paskyrimą. BK 54 straipsnis nesaisto teismo skirti bausmę, jos dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, tokius reikalavimus teismui kelia BK 61 straipsnio nuostatos, tačiau jos taikomos tik tada, kai byloje nustatyta arba atsakomybę lengvinančios, arba sunkinančios aplinkybės, arba ir lengvinančios, ir sunkinančios aplinkybės kartu. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas byloje nenustatė, paskirdamas E. O., M. S. ir R. P. žymiai mažesnes už sankcijos vidurkį, o P. N. artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmes ir jų vykdymą atidėdamas, atsižvelgė į nusikaltimų tyčinį pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kad padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, į kaltinamųjų asmenybes, kad M. S. ir R. P. nėra teisti, E. O. teistumas yra išnykęs, o P. N. yra teistas už kitokio pobūdžio ir kategorijos nusikaltimo padarymą, bausmę yra atlikęs, į tai, kad visi kaltinamieji prisipažino nusikaltę ir žada daugiau nebenusikalsti, kad kaltinamasis P. N. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nešiojosi trumpą laiko tarpą. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Laikyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę aiškiai per švelnia ir ją griežtinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegijos nuomone, šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo termino klausimą, todėl prokuroro argumentai, jog nuteistiesiems M. S. ir R. P. paskirtas per trumpas bausmės vykdymo atidėjimo laikas, yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, šie nuteistieji nusikalto pirmą kartą, prisipažino nusikaltę, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba ir turi nuolatinį pajamų šaltinį, todėl apylinkės teismas atidėdamas M. S., R. P. ir P. N. bausmės vykdymą minimaliam vienerių metų terminui, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent toks terminas yra pakankamas, kad nuteistieji per paskirtus įpareigojimus pajustų savo nusikalstamos veikos pasekmes, padarytų tinkamas išvadas ir ateityje nenusikalstų.

Prokuroro argumentai, jog teismas, skirdamas nuteistojo E. O. minimalų bausmės vykdymo terminą, nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę, yra pagrįsti. Iš byloje sukauptų duomenų matyti, kad E. O. 1995 metais ir 2002 metais jau buvo nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, nešiojimą ir laikymą, atidedant bausmės vykdymą, iš šių teistumų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, be to, teisiamajame posėdyje pats pripažino, kad turi potraukį ginklams, todėl siekiant sulaikyti E. O. nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, jam nustatytinas prokuroro apeliaciniame skunde prašomas 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam E. O. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.