- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- T-684-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07156-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- S. V.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 59-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. V., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą bei susipažino su nuteistojo asmens byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. V. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta 1/3 ir S. V. paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Bausmės vykdymo pradžia 2017 m. vasario 13 d., bausmės vykdymo pabaiga - 2019 m. spalio 13 d.; 1/3 bausmės atliko 2018 m sausio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 9 d. buvo 5 mėnesiai ir 4 dienos.
Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 59-93 nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones – pradėti dirbti, iki 2019 m. spalio 13 d. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Komisijos nuomone, atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 65 balus, gyvenimo stilių ir draugus - linkęs pasirinkti stabilų, ramų gyvenimą su šeima, pripažįstamą savo priklausomybę nuo alkoholio vartojimo, emocinę gerovę - nuteistasis nėra vienišas ar socialiai atsiskyręs, pagal savo galimybes prisitaiko prie įvairių gyvenimo aplinkybių, mąstymą ir elgesį - socialiniai tarpasmeniniai nuteistojo įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas palaiko akių kontaktą, demonstruoja socialiai priimtiną elgseną, palaiko ir pats inicijuoja pokalbį, išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos, buvusio gyvenimo būdo matymą bei vertinimą, tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, nuostatas - nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, skatintas 1 kartą, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palankias nuostatas į darbą, turimą darbą pataisos įstaigoje (Vilniaus PN nuo 2017 m. lapkričio mėn. dirba valgyklos pieno cecho bei sandėlio darbininku), dengiamus finansinius įsipareigojimus, turimus socialinius ryšius, bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog S. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
Prokuroras pateikė skundą, kuriuo prašo atsisakyti patvirtinti 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. V.. Skunde nurodyta, kad nuteistasis S. V. atitinka formalius BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formalių kriterijų buvimas tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde prokuroras pažymi, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Prokuroro nuomone, Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksmai, t.y. sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryšius, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo atvejus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų.
Prokuroras skunde nurodo, kad iš Komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. V. anksčiau teistas 10 kartų, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltės nepripažįsta. Nuteistajam vieną kartą taikyta amnestija, 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas, 2 kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Esant neišnykusiam teistumui, S. V. padarė sunkų nusikaltimą, kas leidžia manyti, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Nuteistasis turi polinkį nesilaikyti visuomenėje pripažintų elgesio normų, yra abejingas teisės saugomoms vertybėms, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodika yra vidutinė (65 balai, iš jų 25 balai yra statiniai, 40 balų – dinaminiai). Taip pat prokuroras nurodo, kad nuteistojo S. V. asmenybės ypatumai abejonių dėl sėkmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes nuteistasis turi ilgalaikę priklausomybę nuo alkoholio vartojimo, kuri glaudžiai susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu - dauguma jo nusikaltimų yra smurtiniai, impulsyvūs, įvykdyti praradus elgesio ir savitvardos kontrolę dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Nuteistajam nustatytas žemas savęs vertinimas, jam kyla sunkumų prosocialiais būdais tenkinti savo norus, poreikius, brandžiai pasirūpinti savimi. Savo galios jausmą linkęs palaikyti per priklausomą santykį, savo jausmų, sunkumų neigimą, jų išveikimą impulsyviu, asocialiu, suicidiniu elgesiu. Nuteistojo emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas alkoholio vartojimu, neteisėta veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl jų nesprendimas, išėjus iš pataisos įstaigos, dar labiau didintų nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos (samprotavimų konkretumas, sunkumai atpažinti ir spręsti kylančias problemas, pasekmių nenumatymas, impulsyvus, agresyvus elgesys) daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, todėl jų nesprendimas, išėjus iš pataisos įstaigos, dar labiau didintų nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat prokuroras pažymėjo, kad nuteistasis S. V. neturi pastovios gyvenamosios vietos, išėjęs į laisvę ketina gyventi Vilniaus miesto nakvynės namuose, o pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas taip pat didina tikimybę, jog nuteistasis būdamas laisvėje ir toliau vykdyti nusikalstamas veikas bei nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų.
Prokuroro nuomone, nuteistasis S. V. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ir lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prokuroro skundą, nuteistasis S. V. prašo atsižvelgti į tai, kad pataisos namuose dirba, dalyvauja renginiuose, nuobaudų neturi, skatintas. Taip pat nurodė, kad yra vedęs, laukiamas sutuoktinės. Lygtinio paleidimo atveju, planuoja apsigyventi nakvynės namuose, o įsidarbinus, išsinuomos kitą būstą. Prašo atsižvelgti ir į jo amžių, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nurodydamas, kad pasižada lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, nedaryti nusikaltimų.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. V. paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad nuteistasis S. V. formaliai atitinka visus formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kriterijus: 1/3 jam paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. sausio 2 d., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, charakterizuojamas iš dalies teigiamai, nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra vidutinė, sudaro 65 balus (iš jų statiniai - 25 (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 40 balų (yra galimybė mažinti).
Tačiau vien formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo buvimo nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taip pat turi būti įvertinta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. V. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. spalio 19 d., atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nuo 2017 m. spalio 25 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 1 kartą dėl reikalavimų nevykdymo įspėtas žodžiu (Šiaulių TI 2017 m. kovo 13 d.), 2017 m. rugsėjo 27 d. skatintas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, būdamas pataisos įstaigoje, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, Velykiniuose renginiuose, pataisos namuose dirba, dengia įsiskolinimus. Visa tai tik rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau teismo vertinimu, tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, motyvacija keisti savo elgesį tinkama linkme, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis S. V. galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose dirba, rizika vidutinė, todėl manytina, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo S. V. taip pat vertintinos ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. V. anksčiau teistas 10 kartų, nusikaltimams nebūdingas modelis. Jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikyta amnestija, 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis 2 kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, neįvertino jam parodyto pasitikėjimo, nusikalstamą veiką (sunkų tyčinį nusikaltimą), už kurios padarymą šiuo metu atlieka bausmę, padarė neišnykus teistumui, vos praėjus pusmečiui po paleidimo iš pataisos namų, kas rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis S. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai nuteistojo įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas palaiko akių kontaktą, demonstruoja socialiai priimtiną elgseną, palaiko ir pats inicijuoja pokalbį. Dauguma jo nusikaltimų yra smurtiniai, impulsyvūs, įvykdyti praradus elgesio ir savitvardos kontrolę dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Kasdieniame pataisos namų gyvenime, bendravime su pareigūnais, nuteistaisiais nefiksuota duomenų apie nuteistojo agresyviai kitus kontroliuojantį elgesį, emocinius protrūkius, savitvardos praradimą. Nuteistojo mąstymas konkretus, nelankstus, jis turi didelių sunkumų sprendžiant problemas, suvokiant, keičiant savo elgesį, numatant jo pasekmes tiek sau, tiek kitiems, mokinantis iš savo patirties, klaidų, jam sunku nepriežiūros sąlygose efektyviai siekti prosocialių tikslų. Negeba identifikuoti savo gyvenimo probleminių sričių, jų kilmės, numatyti galimos korekcijos, nors išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos, buvusio gyvenimo būdo matymą bei vertinimą, tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, prosocialių gyvenimo būdu. Tikslai bus sunkiai įgyvendinami, jei ateities planuose nebus realių veiksmų priklausomybės nuo alkoholio vartojimo gydymąsi. Nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos (samprotavimų konkretumas, sunkumai atpažinti ir spręsti kylančias problemas, pasekmių nenumatymas, impulsyvus, agresyvus elgesys) daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nesprendimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis nepakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes, kas tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Taip pat išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta įstatymų svarbą visuomenės gyvenime, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenines vertybes ir normas, tačiau pačiam nepavyksta visuotinai vadovautis šiomis normomis. Savo atsakomybės už nusikalstamą veiką neigimas, sunkumai laikytis numatytų lygtinio paleidimo reikalavimų didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Minėtos aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje gali vėl nusikalsti. Nurodytas nuteistojo elgesys bei mąstymas sudaro teismui pagrindą abejoti, jog jis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pripažįsta savo priklausomybę nuo alkoholio vartojimo, daugkartinai buvo detoksikuotas dėl jo ilgai trunkančio vartojimo, šiuo metu atlieka bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau šios bausmės atlikimo metu nedalyvavo programose, skirtose priklausomybės problemas turintiems asmenims. Be to, pažymėtina ir tai, kad komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo S. V. nebuvo vieninga, du iš komisijos narių siūlė lygtinio paleidimo netaikyti, atsižvelgiant į teistumų skaičių, 2 kartus pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, bei tai, kad nuteistasis nedalyvavo programose, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis S. V., nors ir vedęs, neturi pastovios gyvenamosios vietos, išėjęs į laisvę ketina gyventi Vilniaus miesto nakvynės namuose, tačiau kaip seka iš Vilniaus miesto nakvynės namų rašto, apnakvindinimo paslaugos teikiamos tik Vilniaus miesto nakvynės namų komisijai priėjus atitinkamą sprendimą. Pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas taip pat didina tikimybę, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, gali ir toliau vykdyti nusikalstamas veikas bei nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų.
Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo mastymą, nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis S. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardinti bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistąjį S. V. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59-93.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Prokuroro skundą tenkinti ir atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. V..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.