Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarimo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo grąžintas S. A..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu yra keliamas tik pažeidėjui skirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Kaip visiškai pagrįstai skunde nurodo ir Institucija, ATPK 130² str. sankcija greta alternatyvių nuobaudų – baudos bei arešto, numato ir privalomą papildomą nuobaudą – transporto priemonės, su kuria buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, konfiskavimą. Tuo tarpu mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba nuobauda visai neskiriama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu gali būti tik vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, tai yra kuomet yra nustatoma visuma aplinkybių liudijančių minėto asmens naudai dėl kurių jam sankcijoje numatyta nuobauda nebūtų teisinga. Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis formuojama teismų praktika, transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau visais atvejais – priimant vienokį ar kitokį sprendimą, visos bylos aplinkybės privalo būti išsiaiškintos, o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo.

Apygardos teismas pažymi, jog skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, tai yra jame nėra išdėstytų iš esmės jokių motyvų susijusių su pažeidėjo kaltę – vien tik rašytinių dokumentų išvardijimas neaptariant jų tarpusavio ryšio bei įrodomų aplinkybių nelaikytinas tinkamu sprendimo motyvavimu (ATPK 284 str.), taip pat jame nėra nė vieno argumento, susijusio su sprendimu nekonfiskuoti S. A. priklausančio automobilio bei jo grąžinimu teisėtam savininkui, ar kodėl pažeidėjo atžvilgiu (ypač įvertinant jo asmenybę) turėtų būti skiriama švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, jog aplinkybės, kurioms esant D. V. vairavo S. A. priklausančią transporto priemonę, pažeidimo tyrimo metu išsiaiškintos nebuvo – byloje nėra jokių D. V. paaiškinimų apie tai, S. A. apklaustas taip pat nebuvo, nors Institucija šias aplinkybes aiškintis privalėjo, o ir nagrinėjant bylą teisme šios aplinkybės tirtos nebuvo – S. A. į teismo posėdį kviečiamas nebuvo bei nedalyvavo, o D. V., dalyvavusio teismo posėdyje, galimai pateikti paaiškinimai nėra žinomi, kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo (taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje nėra jo garso įrašo). Taigi, šiuo atveju apygardos teismas išvadų dėl ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, kaip to prašo Institucija, daryti negali. Pažymėtina dar ir tai, jog teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Taigi, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą bei skundžiamą nutarimą, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes bei savo išvadų visiškai nemotyvavo. Šioje byloje apylinkės teismas nesilaikė ATPK 284 str. reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, tai yra byloje neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, neapklausti bylos dalyviai, nėra teismo posėdžio protokolo. Be to, teismas priimame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą neištyręs visų bylos aplinkybių. Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarimas yra naikinamas, o D. V. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir D. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.