Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Administracija 2021 m. gegužės 4 d. informavo, jog planuoja rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą. V. J. 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios laisvos valstybinės žemės, sklypo formavimo ir / ar pertvarkymo projekto rengimu ir parengti visus būtinus dokumentus bei perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui atkurti nuosavybės teises pretendentams. Atsakovė skundžiamu Sprendimu nurodė, jog, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini)savininkų prašymą, planuojamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje vietoje iki nacionalizacijos buvusio savininko A. M. turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). ribose (buv. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje natūra grąžintinas sklypas formuojamas nebus ir nėra teisinio pagrindo nutraukti planuojamo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą bei projektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą.

Teigia, jog Administracijos 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. A51-39159/21(2.14.212E-ŽEM) priede pridėtas planas nurodo konkretų ginčo laisvos valstybinės žemės sklypą (apie 130 kv. m.), kuris turėtų būti formuojamas kaip grąžintinas pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui, o ne jungiamas su gretimu žemės sklypu.

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakymą ginčo teritorijoje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje atkurti natūra pareiškėjo ir kitų pretendentų nuosavybės teises grindžia dviem argumentais: pirma, nagrinėjamas apie 130 kv. m dydžio žemės plotas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, yra per mažas ir negali būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; antra, pagal Bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną, o dėl per mažo dydžio (nesiekiančio 400 kv. m) nebūtų galimybės suformuoti racionalaus dydžio gyvenamojo naudojimo būdo sklypo, tinkančio gyvenamajam namui statyti.

Nurodo, kad Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 3IN-618(8.1) (toliau – ir ŽŪM raštas) nurodoma, jog žemės ploto dydis nėra išskiriamas kaip priežastis, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, grąžinant šią žemę natūrą, galėtų būti apribotas, o Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata netaikoma, kai sprendžiamas klausimas dėl žemės grąžinimo natūra galimybių. Mano, jog grąžintino sklypo dydis pats savaime nėra pagrindas atmesti prašymą tokį sklypą formuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, Administracijos veiksmai, įgyvendinant laisvos valstybinės žemės formavimo ir / ar pertvarkymo projektą ginčo teritorijoje, suformuojant ir sujungiant šį sklypą su gretimu žemės sklypu, pažeidžia Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtintą nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetą prieš kitus šio turto kompensavimo būdus.

Nurodo, jog ŽŪM rašte pažymėta, kad suprojektuotam grąžintinam žemės sklypui mieste taikomi du reikalavimai – turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą; prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Nors iš patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių matyti, kad nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną, tačiau ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, tiesiogiai neeliminuoja galimybės suformuoti grąžintiną sklypą, nes aplinkinė teritorija iš esmės suformuota, šalia esantys sklypai užstatyti ir nagrinėjamoje teritorijoje užstatymo intensyvumas yra iš esmės nusistovėjęs. Todėl pareiškėjas mano, kad vieno papildomai suformuoto atskiro (mažo) sklypo atsiradimas iš esmės nepakeis tokio užstatymo intensyvumo lygio, tuo labiau, kad, atsakovės teigimu, kitų laisvų žemės sklypų teritorijoje nėra ir intensyvumas faktiškai nedidės.

Pažymi, kad Sprendime tik nurodyti argumentai, jog rengiamas minėtas projektas, tačiau nėra pateiktas joks šio sprendimo teisinis pagrindas, t. y. nepateiktas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis ginčo teritorijoje nėra galimybės suformuoti gražintiną žemės sklypą. Mano, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

Pagal teisės aktus suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir numatomi grąžinti žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Nagrinėjamas žemės plotas, kuris yra apie 130 kv. m dydžio, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra per mažas ir negali būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną, o dėl per mažo dydžio (nesiekiančio 400 kv. m) nebūtų galimybės suformuoti racionalaus dydžio gyvenamojo naudojimo būdo sklypo, tinkančio gyvenamajam namui statyti.

Atkreipia dėmesį, kad išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį nustatyta, jog laisva valstybinė žemė, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1788V ,,Dėl teritorijų nedidelių veiklos mastų detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) galiojimo teritoriją. Galiojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2005 m. sausio 20 d. aktu Nr. 31/05/15-4 nustatyta, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis Lietuvos centrinio archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymėjimu Nr. 21-774-11, vietovėje nustatė buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto ploto žemės sklypo ribas. Pažymi, kad aktas nenuginčytas, todėl galioja. Vilniaus miesto meras 2005 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A51-16291-(3.6-PD) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini). suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra“ informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA), kad A. M. iki nacionalizacijos turėta žemė ties (duomenys neskelbtini). (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais. V. J. informuotas VAVA 2006 m. sausio 23 d. raštu Nr. S22-112 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. raštu kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti informaciją apie galimybę buvusio savininko A. M. iki 1940 metų turėtos žemėvaldos (duomenys neskelbtini). 29 kartografuotoje teritorijoje, laisvuose (neužstatytuose) ir nepriskirtose valstybei išperkamai žemei plotuose papildomai suformuoti žemės sklypą / sklypus grąžinimui natūra. Administracija 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė atsakymą.

Pažymi, kad buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtų žemės sklypo ribų kartografavimo yra priskirtas NŽT kompetencijai. Iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūros sudėtinio proceso veiksmų, kuriuos turi atlikti NŽT. Teigia, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

Pagal teisės aktus teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Taip pat NŽT nesuteikta teisė vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui. Tuo atveju, jei Administracija bus įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl veiksmų atlikimo ir jai nusprendus, kad buvusioje žemėvaldoje yra galimas nuosavybės teisių atkūrimas, NŽT teritorinis padalinys galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant žemės sklypus natūra. Kitu atveju, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. Ž. ir A. Ž. atsiliepimo argumentais prašo skundą atmesti.

Dėl skundo argumentų nurodo, kad prie žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini)su kuriuo ribojasi ginčo teritorija, yra įteisintas, įrengtas ir naudojamas privatus įvažiavimas/išvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Įvažiavimas/išvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įteisintas pastato techniniu projektu ir jis patenka į sklypą, kurį pageidauja natūra atkurti pareiškėjai. Žemės sklype, į kurio grąžinimą natūra pretenduoja pareiškėjai, yra ne tik įteisintas privažiavimas į tretiesiems suinteresuiotiems asmenims priklausantį žemės sklypą, bet ir kitų inžinerinių sistemų, skirtų jų gyvenamajam namui aptarnauti.

Nurodo, kad projekte, inžinerinių tinklų plane, tinklai skirti vienbučiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su sklypu (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)(buvęs adresas (duomenys neskelbtini) aptarnauti eina per skundo objektą t.y. apie 130 kv.m. valstybės išperkamą žemės sklypą, į kurio grąžinimą natūra pretenduoja pareiškėjas. Be projekte numatytų tinklų, šiuo metu papildomai įrengti ir įteisinti nauji inžineriniai tinklai, t.y.: dujotiekio tinklas, ryšių kabeliai, kurie taip pat skirti minimam, vienbučiam gyvenamajam namui.

Pažymi, kad ginčo sklypas (130 kv.m.) yra akivaizdžiai per mažas, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį (gyvenamojo namo statybai ir eksploatavimui), be to, turėtų būti įvertinti ir įsiterpusiame sklype esantys inžineriniai statiniai bei šio sklypo geografinės savybės kitų sklypų atžvilgiu – įsiterpusiame sklype yra teisėtai įrengtas trečiųjų asmenų įvažiavimas į jiems priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini)ir šio sklypo savininkai neturi jokios kitos realios galimybės ar alternatyvos patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą nekirsdami įsitepusio apie 130 kv. m sklypo. Be to, įsiterpusiame sklype yra įrengti ir inžineriniai tinklai, kurie dėl įstatymų nustatyto specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamento įsiterpusio sklypo panaudojimą pagal paskirtį daro neįmanomu.

Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje ginčas keliamas dėl Administracijos veiksmų, susijusių su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Pareiškėjai byloje pareikštu skundu prašydami panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti jo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą, iš esmės siekia nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą valstybinę žemę, esančią šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso E. Ž. ir A. Ž..