Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-572-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-2417-540/2019Nutarimas · 2019-10-31Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-572-493/20192019-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
AN2-572-493/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01804-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
N. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-572-493/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01804-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 16.9.10; (S) 21.11.10
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimo N. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. G. 2019 m. rugsėjo 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 16 val. 30 min., Kaune, T. Masiulio g. ties namu Nr. 18E, vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas į stovėjimo vietą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir dėl to kliudė ir apgadino šalia važiuojamosios dalies stovėjimo vietoje stovėjusį motociklą Indian Scoot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam asmeniui, o pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo protokole tokia N. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimu N. G. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 425 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir transporto priemonės – automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Tuo pačiu nutarimu N. G. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 15 mėnesių laikotarpiui.

3. N. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimą, prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti. Atitinkamai skundu prašoma panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirta galutinė subendrinta nuobauda bei paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimo dalį, kuria N. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde N. G. nurodo, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas pažeidžiant materialiąsias ir procesines teisės normas, objektyviai, išsamiai, visapusiškai neištyrus ir neįvertinus reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, nukrypus nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto nutarimo priėmimą. Anot apelianto, remiantis teisme ištirtais įrodymai, nėra jokio pagrindo kategoriškai teigti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio. Skunde pažymima, kad po tariamo įvykio N. G. buvo įvykio vietoje, restorano patalpose, bendravo su motociklo savininku, tačiau nesutiko su motociklo savininko regimybe, kad jis apgadino motociklo duslintuvą. N. G. pažymėjo, kad vairuodamas transporto priemonę motociklo nekliudė, todėl nesukėlė eismo įvykio ir neprivalėjo policijai pranešti apie kilusį ginčą su motociklo savininku. Kartu atkreipė dėmesį, kad po įvykio automobilio neslėpė ir jo netvarkė. Ant automobilio ir ratlankių esantys įbrėžimai yra seni, jokių įbrėžimų, kurie būtų atsiradę dėl kontakto su motociklu, nėra. Teismas atsisakė skirti trasologinę ekspertizę, o kitos byloje esančios aplinkybės yra prieštaringos, netikslios, prieštaraujančios viena kitai bei neatitinkančios tikrovės.

3.2. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo cituoja policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis teigė, jog N. G. pasakė, kad netyčia kliudė priekiniu kairės pusės ratu ar bamperiu motociklą, tačiau N. G. neigia tai pasakęs, be to, šiuos teiginius paneigė ir teisme apklaustas motociklo savininkas. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi pareigūnas netyręs įvykio turėjo regimybę dėl N. G. kaltės.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad N. G., vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas tikslą ją pastatyti, tai atliko nekliudęs stovėjusio motociklo. Kadangi automobilį pastatė šalia motociklo, buvo sunku išlipti iš automobilio, ko pasekoje lipdamas iš automobilio netyčia vairuotojo pusės durelėmis lietė stovėjusį motociklą. Visgi, N. G. nesutinka, kad galėjo padaryti apgadinimus, kurie matyti ant motociklo duslintuvo. Kadangi norėdamas išlipti ir atidarydamas automobilio dureles jomis atsitrenkė į motociklą, iškilus konfliktui su motociklo savininku, N. G. pasiūlė sumokėti 50 eurų. N. G. taip pat nurodė, kad rankomis lietė motociklą, bandydamas jį patraukti, kad jis netrukdytų išvažiavimui. Anot apelianto, jeigu vairuodamas automobilį būtų kliudęs stovintį motociklą, atsižvelgus į jo duslintuvo apgadinimus, motociklas butų apvirtęs. Skunde taip pat pažymima, kad nukentėjusysis teigė, kad matė, kaip N. G. išvažiuojant iš stovėjimo vietos atbuline eiga, motociklas sujudėjo, tačiau nagrinėjamu atveju N. G. yra kaltinamas, jog kliudė stovintį motociklą įvažiuodamas į stovėjimo vietą. Taip pat, motociklo savininkas teisme neatsakė, ar prie restorano motociklą pastatė su apgadintu duslintuvu, neatsakė, ar pastatęs motociklą jį apžiūrėjo.

3.4. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad N. G. parodymai yra prieštaringi, tačiau, anot apelianto, visi teisme apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių. Teismas nevertino, neanalizavo ir nukentėjusiojo parodymų, kurie yra prieštaraujantys, šių prieštaravimų nepašalino. Kaip jau minėta, motociklo vairuotojas nepaaiškino, ar prieš pastatydamas motociklą jį apžiūrėjo, iš jo atsakymo daugiau tikėtina, kad prieš pastatant motociklą jis nebuvo apžiūrėtas, kas leidžia teigti, kad motociklas prie restorano buvo pastatytas su jau esančiais apgadinimais. Taip pat, nukentėjusysis patvirtino, kad nematė, kaip N. G. kliudė jo motociklą, nors tarnybiniame pranešime nurodyta priešingai, tačiau šios aplinkybės liko išsamiai neištirtos.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo N. G. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutarimą apelianto N. G. administracinio nusižengimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. N. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, visų pirma, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 423 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šių administracinių nusižengimų požymių jo veikoje, kadangi jis eismo įvykio nesukėlė ir jam nekilo pareiga apie tai pranešti policijos pareigūnams. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų neteisingumo yra nepagrįsti ir atmetami.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, pripažindamas N. G. padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria nutarime išdėstytiems motyvams, o vien tai, kad priimtas kitoks sprendimas, nei tikėjosi apeliantas, kad skundžiamo nutarimo išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

9. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

10. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

11. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. G. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra įrodyta. N. G. viso proceso metu tvirtino, jog eismo įvykio nesukėlė, ant automobilio ir motociklo esantys apgadinimai galėjo atsirasti iš seniau, todėl esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad N. G. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia nukentėjusiojo R. M. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos informacinės sistemos informacija, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos bei transporto priemonės apžiūros protokolas.

12. Nors apeliantas skunde teigia, kad motociklo duslintuvas galėjo būti apgadintas ir kitoje vietoje ir kitu metu, kad N. G. automobilis su motociklu kontaktavo tik atidarant dureles, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad motociklo apgadinimai yra N. G. veikos padarinys, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Iš pirminio nukentėjusiojo R. M. paaiškinimo matyti, kad jis, sėdėdamas lauko kavinėje, matė, kad aplinko jo motociklą kelis kartus apėjo vyras ir pabandė jį patraukti, o, nepavykus to padaryti, sėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 9). Tą patį nukentėjusysis nurodė ir pranešdamas apie įvykį bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 5-6, 3, 4). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, R. M. dar patikslino, kad Volvo automobiliui nuvažiuojant iš eismo įvykio vietos, jo motociklas sujudėjo. Nors apeliaciniame skunde su šia faktine aplinkybe nesutinkama, nurodant, kad administracinio nusižengimo protokole administracinis kaltinimas surašytas dėl to, kad motociklą N. G. apgadino važiuodamas į stovėjimo vietą, o ne iš jos išvažiuodamas, tačiau aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu šios aplinkybės teisinės reikšmės nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą neturi. Akivaizdu, kad automobiliui Volvo kontaktavus su motociklu, o vėliau jam judant atbuliniu, motociklas galėjo sujudėti. Aplinkybes, susijusias su motociklo apgadinimu, patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio priekinio kairės pusės rato ratlankio matoma aštraus braukimo žymė, kuri pagal savo pobūdį ir aukštį atitinka braukimo žymę esančią ant motociklo dujų išmetamojo vamzdžio, taip pat, yra braukimo žymė ant priekinio kairės pusės sparno (b. l. 35). Būtent tokį galimą eismo įvykio mechanizmą nukentėjusysis įvardino jau pirminės apklausos metu. Nors apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusysis R. M. pirmosios instancijos teisme paneigė savo parodymus, kad pats N. G. pokalbio metu teigė, kad į jo motociklą atsitrenkė kairės pusės ratu ar bamperiu, tačiau išklausius posėdžio garso įrašą matyti, kad N. G. tik nurodo, kad tiksliai visų aplinkybių neprisimena, bet jei jo paaiškinime nurodytos tokios aplinkybės, tai jos ir turėjo būti išsakytos. Tiek R. M., tiek N. G. paaiškino, kad jie būdami kavinėje bendravo apie įvykio aplinkybes, galimus sprendimus, pats N. G. siūlė 50 eurų, todėl tikėtina, kad buvo įvardintos ir eismo įvykio kilimo aplinkybės. Iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad ant automobilio ir motociklo esantys apgadinimai yra vienodame aukštyje, kas patvirtina kontakto tarp šių transporto priemonių buvimą. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais, kad jis sėdėdamas kavinėje matė automobilio Volvo vairuotojo manevrus aikštelėje, kurioje stovėjo ir jo motociklas, tuo labiau, kad ir policijos pareigūnas N. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad motociklas stovėjo gal 20 metrų atstumu ir buvo gerai matomas. Taigi, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent N. G. vairuotas automobilis Volvo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas motociklo duslintuvas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad šie apgadinimai galėjo atsirasti kito įvykio metu.

12.1. Šiame kontekste taip pat svarbu įvertinti ir N. G. parodymus apie tai, kad su motociklu jo automobilis galėjo kontaktuoti aikštelėje, atidarant automobilio dureles. Anot apelianto, tokiu atveju šio įvykio negalima kvalifikuoti kaip eismo įvykio. Su šiais teiginiais sutikti nėra jokio pagrindo. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. C-648/17 konstatavo, kad sąvoka „transporto priemonių eismas“ apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina.

13. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kontaktas su motociklu įvyko aikštelėje, kurioje transporto priemonių greitis nėra didelis, sprendžia, kad šios aplinkybės galėjo N. G. sudaryti nepagrįstas prielaidas, kad motociklas buvo apgadintas ypatingai nežymiai ar apskritai neapgadintas. Vis dėlto, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, su kuo sutinka ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kad nukentėjusysis R. M. buvo prie jo priėjęs, informavo apie apgadintą transporto priemonę. Tiek nukentėjusysis, tiek N. G. taip pat patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo išlipęs iš transporto priemonės, bandė pajudinti motociklą, todėl turėjo visas galimybes apžiūrėti nukentėjusiojo motociklo apgadinimus, kad įsitikintų, ar jie iš tiesų padaryti, tačiau taip nepasielgė, policijos pareigūnų nesulaukė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokį N. G. elgesį galėjo įtakoti tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai ši teisė yra atimta.

14. KET 220 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kaip transporto priemonės vairuotojas, N. G. turėjo būti susipažinęs su KET nuostatomis. Sukėlęs eismo įvykį, turėjo žinoti ir KET 220 punkte numatytus reikalavimus tokiais atvejais. Jei jis nesutiko su nukentėjusiojo nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo galimybę rinktis vienintelį elgesio modelį – į eismo įvykio vietą kviesti policiją. Teismų praktikoje administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paprastai nekyla tuomet, kai asmuo nesuvokia sukėlęs eismo įvykį ir pagal esamas aplinkybes neturėjo bei negalėjo to suvokti. Tuo pačiu konstatuojama, kad jis nesuvokė ir pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, o tai reiškia, kad nebuvo jo tyčios pasišalinti. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs transporto priemonę, apie tai jį aiškiai informavo nukentėjusysis iš karto po eismo įvykio sukėlimo, bet KET 220 punkte numatytos pareigos nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

15. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nukentėjusiojo N. G. parodymus vertinti kritiškai, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi tam pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų siekęs apkalbėti N. G., šie asmenys anksčiau nebuvo pažįstami. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, kad, pastatęs motociklą aikštelėje, jį apžiūrėjo, tačiau, kaip jau minėta, motociklas stovėjo nukentėjusiojo matymo lauke, todėl jis pagrįstai manė, kad būtent N. G. veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, tuo labiau, kad apgadinimai ant abiejų transporto priemonių atitinka. Be to, pažymėtina ir tai, kad R. M. operatyviai kreipėsi į policijos pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bandė suklaidinti eismo įvykio aplinkybes tyrusius pareigūnus, pareigūnui Ž. M. nurodydamas, kad automobilį vairavo jo brolis.

16. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad N. G. 2019 m. rugsėjo 2 d. dalyvavo eismo įvykyje, t. y. pats jį sukėlė nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono dėl ko kliudė ir apgadino šalia stovėjusį motociklą, be to, iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino tyčia, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis, ir lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės. N. G. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, taip pat klaidino tyrimą atliekančius policijos pareigūnus, kas apsunkino nusižengimo išaiškinimą, todėl administracinio nusižengimo bylos jo atžvilgiu nutraukimui nėra jokio pagrindo. Padarytų nusižengimų kvalifikavimas atliktas tinkamai, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, kuris paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o N. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis