Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo prokuroro M. N. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-03-07 nutarties, kuria jis nušalintas nuo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007-03-07 nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras M. N. buvo nušalintas nuo dalyvavimo nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamieji yra A. V. , O. B. , L. K. ir G. V. .

Palangos miesto apylinkės teismas 2007-03-07 nutartyje konstatavo, jog ta aplinkybė, kad kaltinimą palaikantis prokuroras M. N. bei kaltinamasis A. V. mokėsi vienoje klasėje, buvo konfliktiniuose santykiuose, proceso dalyviams kelia pagrįstų abejonių dėl prokuroro nešališkumo bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 4 d.).

Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras M. N. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007-03-07 nutartį ir nurodo, kad iš Palangos miesto V. Jurgučio vidurinės mokyklos gauto atsakymo matyti, jog prokuroras M. N. su kaltinamuoju A. V. mokėsi tik 1-3 klasėse, o duomenų apie šių asmenų tarpusavio konfliktus nėra išlikę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d. 4 p. reglamentuoja, kad šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių asmens nešališkumu. Prokuroras teigia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. V. nenurodė jokių motyvų, kodėl galima būtų suabejoti kaltinimą palaikančio prokuroro šališkumu, o mokymasis vienoje mokykloje pradinėse klasėse ir net konfliktų buvimas tarp 7-9 metų vaikų, nėra įstatyme numatyta aplinkybė, dėl kurios procese dalyvaujantis asmuo (šiuo atveju valstybinis kaltintojas) turėtų ar bent galėtų būti nušalintas nuo dalyvavimo procese.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nušalinimas kaip procesinis institutas turi garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai. Prokuroro nušalinimo pagrindus detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnis, kuris pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant prokuroras negali dalyvauti procese, negali būti laikomas nešališku. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas suprantamas, kad nei vienas prokuroras negali asmeniškai turėti išankstinį nusistatymą, ar būti tendencingas.

Nagrinėjant skundą teismo posėdyje kaltinamasis A. V. patvirtino aplinkybę nurodytą pirmosios instancijos teisme, kad su M. N. konfliktavo mokykloje daug kartų. Kaltinamasis A. V. taip pat nurodė, kad prokuroras M. N. šališkas jo atžvilgiu ir dėl to, kad jam būnant suėmime su mama nedavė pasimatymų 7 mėnesius, o kitiems kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje duodavo pasimatymus, kad jo buvusiai sugyventinei I. N. prokuroras A. N. yra pasakęs, jog kaltinamajam A. V. sieks pačios didžiausios laisvės atėmimo bausmės.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. nurodė pakankamas aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl prokuroro nešališkumo. Kadangi kiekvienas baudžiamasis procesas turi vykti objektyviai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, todėl apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo A. V. nurodyta aplinkybė keltų abejones dėl teismo priimtų sprendimų pagrįstumo, proceso objektyvumo, yra pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokuroro M. N. skundą atmesti ir paliki galioti 2007-03-07 Palangos miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.